Dizainerė R. Rimšelienė: tikri aristokratai augina beglobius gyvūnus

Rastinukai, nuskriausti likimo, išmesti į gatvę ar sugauti miesto sanitarinės tarnybos darbuotojų. Visi jie rado prieglobstį garsios batų dizainerės Rūtos Rimšelienės namuose.

Išgelbėjo iš „Grindos“

Šiuo metu pas Rūtą namie – 4 augintiniai. Visi jie - nuskriausti likimo: gatvėje rasta katė, vidutinio dydžio iš „Grindos“ išgelbėtas šuniukas, praėjusią žiemą lauke prie ledo prišalusi katė, dar vienas šuo. Visi jie sugyvena po vienu stogu ir, nors į R. Rimšelienės namus atkeliavo skirtingu metu, visvien yra vienodai mylimi.

“Vienas šuo jau pagyvenęs, mes jį radome ir jam jau 14 metų. Tai seniausias mūsų gyventojas. Kitas yra vidutinio dydžio šuo, mes ji parsivežėme iš „Grindos“. Iš pradžių buvo mintis surasti jam šeimininkus, nes tai gražus vidutinio ūgio šuo, bet kol pastatėme jį ant kojų, kol atmaitinome, praėjo nemažai laiko, galiausiai jis liko pas mus. Tiesa ne iškart. Iš pradžių jis buvo pas mūsų mamą, o vėliau pasiėmėme jį pas save“, - pasakojimą pradėjo moteris.

R. Rimšelienė teigė, kad žmonės šiandien išvydę iš „Grindos“ atkeliavusį šunelį stebisi, kaip gerai jis atrodo ir koks jis yra meilus.

„Tai buvo emociškai palaužtas gyvūnas. Reikėjo ne vieno mėnesio ir net ne vienerių metų, kad tas šuo vėl atgautų pasitikėjimą savimi. Jis taip pat buvo išbadėjęs, kankintas, nemaitintas. Šiandien, kai jį pamato tie, kurie matė tą šunį pirmosiomis dienomis, jie netiki, kad tai tas pats gyvūnas“, - kalbėjo pašnekovė.

Priglaudė trumpaplaukį katiną

Dar vienas augintinis R. Rimšelienės namuose atsirado praėjusią žiemą – per pačius šalčius. Iki šiol 8 metus lauke gyvenusi katė, neatlaikė stichijos – vieną rytą žmonės ją rado prišalusią prie ledo.

„Ji buvo pripratusi gyventi ir gyveno 8 metus lauke, bet buvo trumpaplaukė ir turbūt didesni šalčiai jai buvo pavojingi. Vieną rytą ji lauke tiesiog prišalo prie ledo. Pasiėmėme ją namo. Ir štai dabar ji, ir dar viena katė ir dar du šunys -jie visi kartu ir visi draugiškai sugyvena“, - prisiminė R.Rimšelienė.

Dar vienas kačiukas dizainerės namuose atsirado visai mažylis – vos kelių mėnesių. „Jo mamą kažkas nunuodijo, jis liko vienas ir reikėjo kažką ekstrą galvoti. Pasiėmėme, išmaitinome ir dabar jis šeimos narys“, - teigė pašnekovė.

Patologiškos meilės nesupranta

Moteris teigė, kad 4 augintiniai jos namuose – tai didžiausias gyvūnų skaičius, kuriuo įmanoma rūpintis vienu metu. Todėl kartais gyvūnui tenka ir palūkėti, kol patenka į namus.

„Šuns iš „Grindos“ nepaėmė sau, nes tuo metu jau turėjome keturis gyvūnus ir negalėjome paimti dar vieno. Todėl iš pradžių jis buvo pas mamą, vėliau, kai atsirado galimybė, mes jį pasiėmėme sau“, - teigė pašnekovė.

Moteris tvirtino nesuprantanti kaip galima viename bute laikyti 10 ar 20 šunų ir kačių.

„Žmogus prijaukino šunį, katė irgi tapo naminė. Tai istorija ir laikydami namie gyvūną, mes rodome pagarbą protėviams. Tačiau viskam turi būti riba, žmonės turėtų jausti saiką. Jei namie laikoma 10 ar 20 šunų, kačių, tai jau nenormalu. Nei tiems žmonėms, kurie ten gyvena, nei patiems gyvūnams“, - teigė pašnekovė.

Dizainerė taip pat teigė nesuvokianti kaip galima su gyvūnus 100 proc. perkelti į žmonių pasaulį ir bandyti versti juos žmonėmis – rengti, puošti.

„Aš esu prieš patologišką meilę gyvūnams. Aš esu prieš drabužius, kaspinėlius, gyvūnų rengimą, nes tai nenatūralu ir pačiam gyvūnui svetima. Aš tokius dalykus pateisinu tik vienu atveju. Jei vyksta koks nors labdaros renginys, tuomet aš tai pateisinčiau. Aš taip pat esu prieš gyvūnų išnaudojimą cirkuose, kai jie verčiami kažko specialiai mokytis. Bet koks dresavimas turėtų būti proto ribose, o meilė gyvūnui turi pasireikšti kaip pagarba jam“, - tvirtino dizainerė.

Meilės į pinigus nekeičia

R. Rimšelienė papasakojo, kad meilė šunims jai asmeniškai toli gražu ne mados reikalas, o iš vaikystės atsineštas jausmas. Dizainerės namuose nuo mažens būdavo augintinis, teigiamą požiūrį į gyvūnus formuodavo ir to meto animaciniai filmukai.

„Turbūt filmukai buvo tas pirmas impulsas, nes tai buvo labai geri filmukai, žadinę meilę gyvūnams ir norą jais pasirūpinti. Tarp jų ir filmukas „Pirštinėlė“. Žinoma visi skaitėme Jono Biliūno „Kliudžiau“, „Brisiaus galas“, - pasakojo pašnekovė.

Kitas dalykas paskatinęs rūpintis gyvūnais buvo mažiau žavus. Jis tuomet dar mažos mergaitės širdyje paliko gilų randą.

„Sanitarinės tarnybos visais laikais egzistavo ir tais laikais taip pat. Kai buvau maža, mūsų kieme gyveno kalytė. Ją visi maitindavo, ji buvo maža, vaikai su ja žaisdavo. Niekam ji netrukdė. Ir vieną dieną atvažiavo gaudytojai ir ją išsivežė. Buvo labai baisu stebėti, kaip visa tai vyksta. Ir tai mane tikrai sukrėtė“, - prisiminė moteris.

Turtai meilės nedovanoja

R.Rimšelienė pasakojo, kad tarp garsių žmonių situacija su globojamasi gyvūnais yra labai įvairi. Dažnai būna taip, kad žmonės, kurie ima gyvūnus iš prieglaudų ar pamestinukus, savo „socialinio sluoksnio kolegų“ lieka nesuprasti.

„Aš asmeniškai niekada neperku šuns ir tokių žmonių yra. Bet kiti to nesupranta. Jie moka pinigus ir ima tą gyvūną, ne kaip draugą, ne kaip augintinį, o kaip gyvą daiktą. Buvo toks atvejis, kad žmogus nusipirko brangiai šuniuką, bet nesutapo charakteriai, jis neprigijo ir tada iš jo nuskambėjo tokie žodžiai: jeigu jis būtų ne toks brangus, tai išmesčiau“, - pasakojo moteris.

Pasak R.Rimšelienės, tikri dvasios aristokratai neįsigyja labai kilmingų gyvūnų.

„Vienas italų aristokratas, kuris labai rūpinasi šunimis ir jų savo namuose turi ne vieną, yra šiuos žodžius pasakęs. Brangiais šunimis žmonės kompensuoja savo tuštybę. Tikri aristokratai augina beglobius ir jaučia malonumą“, - apibendrino pašnekovė.