5 jaunuoliams pareikšti įtarimai dėl J. Pilsudskio kapo išniekinimo

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos vardu išplatintame pranešime taip pat pabrėžiama, kad Lenkija neleidžia Seinų krašto kaimo kapinaitėse pastatyti kryžių su užrašu "Žuvusiems Lietuvos savanoriams". Proteste piktinamasi "J.Pilsudskio išdavystėmis ir Lietuvos apiplėšimu, atplėšiant mūsų istorinę sostinę Vilnių ir visą Vilniaus kraštą bei prievarta lenkinant jų gyventojus". Ilgalaikės žalos figūra, ypač dėl 1920 metais Vilnaus užgrobimo jėga ir dėl išdavyste sulaužytos sutarties".Pasalinti is cia,nes neteisus nuopuoles.Ne lenkiskus tik lietuvos,litvos.litvenio.

„Juodieji Lietuvos istorijos puslapiai“ (beveik 1000 p. apimties) ir savotiška tuos veikalus apibendrinantis leidinys – „Lenkų skriaudų lietuviams istorijos apžvalga (iki 1939 m.)“ (76 p.). Tose knygose – bene pirmąjį kartą istoriografijoje – į lietuvių ir lenkų, Lietuvos ir Lenkijos istoriją žvelgiama pro lietuvybės, Lietuvos valstybės savarankiškumo prizmę, laikant lietuvių Tautą, jos sukurtą savarankišką valstybę visų įvykių ir procesų pagrindiniu matu. Jis turėtų būti taikomas ir vertinant prieš 91 metus Suvalkuose pasirašytą Sutartį su Lenkija, dėl karo nutraukimo ir Vilniaus bei jo krašto pripažinimo Lietuvai. Apie tą Sutartį, jos pasirašymo priežastis, o taip pat lietuvių santykių su lenkais raidos ne ne.Pirmiausia, dėl pačios Suvalkų sutarties. Mes, lietuviai, kuriems brangi nepriklausoma Lietuva, ją prisimename, ją vertiname kaip lenkų šovinistų ir jų vado – Lenkijos viršininko J.Pilsudskio, jo šutvės kaip niekšingumo ir veidmainiškumo patvirtinimo dokumentą. Pačioje Lenkijoje tiek praeityje, tiek dabar neretai tyliai pripažįstama, kad ji buvo tik klaida, nes, girdi, ir be jos būtų buvę galima prisijungti ne tik Rytų Lietuvą, Vilnių, bet ir visą Lietuvą. Bet, sakoma, mes praeitį vertiname ne pagal tai, kas ir kaip galėjo būti, o kaip buvo ir kodėl. Mes ginklu rankoje savo neutralitetą saugojom, tačiau lenkams pavyko mūsų neutralitetą sulaužyti. O kartu ir Lietuva negalėtų apkaltinti Lenkijos agresija. Liucjanas Želigovskis Lenkijos viršininkas iš Balstogėje stovinčio traukinio kontroliavo ne tik kariuomenės pasirengimą tariamam „vietos gyventojų“ sukilimui, bet ir deryboms Suvalkuose, kad pasirašomuose su lietuviais dokumentuose būtų paliktos landos užimti Rytų Lietuvą. kaip sakyta turėjo, kad pasaulio akyse Lenkija nebūtų smerkiama kaip agresorė. Lenkai lietuvius puolė 4 kartus gausesnėmis jėgomis Jašiunų-Rūdininkų kryptimis. Jų puolančios kariuomenės sparnus dengė dar papildomos kariuomenės dalys. ST0P TAMESEVISKUX STOP

Nejau nesuprantat, kad ne lietuviai ta kapa isniekino. Cia Lietuvos priesai ugni kursto. Atsiminkit kgb provokacijas tarpukaryje ir veliau... Siulau i tai pazvelgti protingiau ir uz lietuvybe kovoti kitais metodais.