Šiemet gegužės pradžia padangų keitimui – idealus metas

  • Teksto dydis:

Oras Lietuvoje šiemet – kaip reta permainingas: balandžio mėnesį rytais temperatūra neretai buvo su minuso ženklu, o popiet termometro stulpelis pakildavo iki dviženklio skaičiaus aukščiau nulio. Rekordiškai ilgai trukęs ir tik pirmąją gegužės savaitę baigtas daugiabučių šildymo sezonas patvirtina orų permainingumą. Tokių pokyčių ignoruoti negali ir vairuotojai.

Šaltasis sezonas automobilininkams taip pat baigėsi tik gegužės pirmąją savaitę. Nors Kelių eismo taisyklėse nurodyta, jog vasarines padangas ant automobilių montuoti galima jau balandžio 1-ąją, transporto specialistai ragino neskubėti.

„Balandžio rytais matėme šalnas, o per Velykas netgi snigo. Permainingos oro sąlygos kartojasi ne pirmus metus, tad visiems rekomendavau neskubėti ir vasarines padangas montuoti žiūrint ne į kalendorių, o į sinoptikų prognozes. Tik tada, kai sinoptikai artimiausią savaitę prognozuoja aukštesnę nei 2-3 laipsnių temperatūrą naktimis bei bent 10 laipsnių dienomis, vasarines padangas montuoti jau saugu“, - teigia „Goodyear“ padangų gamintojo vadovas Baltijos šalims Elmantas Latkauskas.

Dar paskutinėmis balandžio dienomis ankstyvais rytais automobilių stiklus tekdavo gramdyti nuo ledo, o gegužės antrą savaitę prognozuojama 20 laipsnių šiluma. Todėl, pasak E. Latkausko, būtent dabar – gegužės pradžioje - yra geriausias metas vasarinių padangų montavimui.

Septynių laipsnių riba

Padangų specialistai sutaria dėl vieno skaičiaus – 7. Kai oro temperatūra viršija šią ribą, geriau yra naudoti vasarines padangas, o kai yra žemesnė – žiemines.

„Žieminės padangos prie aukštesnės nei 7 laipsniai temperatūros neprilygsta vasarinėms jokiais parametrais: jų stabdymo kelias ilgesnis, valdymo savybės – prastesnės, degalų ekonomija – prastesnė, o dėvėjimasis – spartesnis. Kuo temperatūra aukštesnė, tuo atotrūkis tarp žieminių ir vasarinių didėja“, - vardija E. Latkauskas.

Šiltu oro metu stabdymo kelio skirtumas tarp žieminių ir vasarinių padangų važiuojant mieste (50 km/val.) yra apie 2-3 metrai. Skaičius neatrodo didelis, tačiau būtent tokio pločio paprastai būna pėsčiųjų perėjos – jeigu vasarinėmis padangomis apautas automobilis sustotų prieš ją, tai turintis žiemines – tik už jos ir greičiausiai kliudytų einantį pėsčiąjį.

Analogiška situacija ir užmiestyje, tik čia skirtumas (90 km/val. greičiu) dar didesnis – apie 15 metrų. Tai trys didelių automobilių kėbulų ilgiai.

Milimetrų reikšmės

Dalis vairuotojų, įvertinę praėjusį šaltąjį sezoną atlaikiusias žiemines padangas, jas apibūdina elementariu sakiniu: „Vasarą dar tiks, o prieš kitą žiemą pirksiu naujas“. Su tokiu teiginiu „Goodyear“ atstovas nesutinka: E. Latkausko teigimu, važinėjimas stipriai nudėvėtomis padangomis yra prastas pasirinkimas. Tai galioja tiek žiemai, tiek vasarai skirtoms padangoms.

„Nors Lietuvoje vasarą leidžiamas minimalus protektoriaus gylis yra vos 1,6 mm, o žiemą – 3 mm, padangų specialistai nerekomenduoja važinėti iki šios ribos. Jas keisti reikėtų, kai protektorius nusidėvi iki 4 milimetrų gylio – žemiau šios ribos padangų savybės pradeda ženkliai prastėti“, - aiškina E. Latkauskas.

Todėl prieš montuojant vasarines padangas, vertėtų išmatuoti jų protektoriaus gylį. Jeigu šis ne didesnis už 4 mm, „Goodyear“ atstovas rekomenduoja nerizikuoti ir apsilankyti padangų parduotuvėje.

„Jeigu šiandien ant ratlankių užmontuosite iki 4 mm nudilusias padangas, sezono pabaigoje liks 3 mm ar dar mažiau – jos bus visiškai sudilusios. Važiavimo savybės, ypač važiuojant per lietų, bus prastos – smarkiai nudėvėtos padangos padidina akvaplanavimo galimybę“, - aiškina „Goodyear“ specialistas.

Akvaplanavimas – tai procesas, kuomet važiuodamas per balą automobilis praranda sukibimą su asfaltu ir pradeda slysti vandens paviršiumi bei tampa visiškai nevaldomas. Šis procesas daugiausia šansų įvykti turi važiuojant automobiliu, ant kurio užmontuotos prastos, konkrečiam sezonui nepritaikytos arba labai nudilusios padangos.

„Goodyear“ padangų specialistai yra atlikę bandymus, kurių metu tikrino įvairiai nudilusių padangų sukibimą su kelio danga. Jeigu važiuojant 5 km/val. greičiu visų padangų sąlytis su keliu – 100 proc., tai didžiuliai skirtumai pradeda ryškėti didėjant greičiui. Važiuojant 75 km/val. greičiu, nauja padanga (8 mm protektoriaus gylis) pasiekia 74 proc. sąlytį su keliu, naudota padanga (4 mm) – 58 proc., o iki minimalios įstatymų leidžiamos ribos nudilusi (1,6 mm) – vos 16 proc. Greičiui didėjant iki 125 km/val., atitinkamai auga ir skirtumai: nauja padanga pasiekia 47 proc. sąlytį su kelio danga, nudėvėta iki 4 mm – 11 proc., o 1,6 mm – vos 6 proc.

Padangų sąlytis su asfaltu, padengtu 4 mm vandens sluoksniu

Protektoriaus gylis

Greitis

1,6 mm (įstatymų min. reikalavimas)

4 mm (naudota padanga)

8 mm (nauja padanga)

5 km/val.

100 proc. sąlytis su keliu

100 proc. sąlytis su keliu

100 proc. sąlytis su keliu

75 km/val.

16 proc. sąlytis su keliu

58 proc. sąlytis su keliu

74 proc. sąlytis su keliu

125 km/val.

6 proc. sąlytis su keliu

11 proc. sąlytis su keliu

47 proc. sąlytis su keliu


 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių