Rinkimai ateina ir į automobilių sportą

Kovas Lietuvoje – rinkimų ir pasirinkimų mėnuo. Pirmąjį kovo savaitgalį vyks Savivaldos rinkimų pirmasis turas, dar po dviejų – antrasis. Daugumai piliečių žingsniavimo prie balsadėžių laikas iki prezidento ir Europos Parlamento rinkimų gegužę bus pasibaigęs, o automobilių sporto bendruomenės atstovai kovo 23-iąją rinks savo prezidentą.

Du kandidatai

Lietuvos automobilių federacijos prezidento rinkimuose dalyvaujančių kandidatų skaičiui išvardyti pakaks vos vienos rankos pirštų. Jie du – dabartinis Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) prezidentas Romas Austinskas ir Lietuvos ralio čempionas, buvęs susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas. Kandidatus, kuriuos manė tinkamus stoti į kovą dėl LASF prezidento posto, tikrieji federacijos nariai galėjo teikti iki vasario 5 d.

Federacijos interneto svetainėje viešai prieinama 14-os tikrųjų narių siūlymų su teikiamais kandidatais. Trijuose iš jų įrašyta dabartinio prezidento R.Austinsko, likusiuose 11-oje – S.Girdausko pavardė. Vis dėlto, kol neatėjo kovo 23-ioji, S.Girdauskas būti tikras dėl pergalės negali, nes balsuoti dėl prezidento kandidatūros turi teisę tik tikrieji nariai (jų yra kelios dešimtys ir ne visi jie pateikė kandidatų į LASF prezidentus kandidatūras), kurie iki vasario 15-osios bus pateikę klubo įstatus ir sumokėję nario mokesčius. Tad, jeigu šie du reikalavimai nebus įvykdyti, tikrasis narys jau nebebus tikrasis, o tai reiškia, kad balso kovo pabaigoje vyksiančiame suvažiavime neturės.

Naujai išrinktas prezidentas ar antrajai kadencijai perrinktas buvusysis automobilių sporto bendruomenės vadovu bus ketverius metus.

Skambus titulas

Tiesa, pats prezidentas LASF atlieka administracijos vadovo funkcijas. Taigi automobilių sporto politikos formavimas iš dalies nėra jo kompetencija. Automobilių sporto politiką formuoja pati bendruomenė, kurios atstovai darbuojasi Ralio, Žiedo, Drago, 4x4 sporto ir kituose komitetuose, o prezidentas kartu su taryba tik vertina, ar siūlomos tam tikros sporto disciplinos vystymo gairės neprieštarauja pagrindiniams LASF įstatams. Būtent remdamasis komitetų parengtomis gairėmis prezidentas viešumoje ir turėtų teikti informaciją apie tam tikras sporto šakas ir atstovauti joms šalies ir tarptautiniu lygiu.

Prezidentas taip kuruoja šių komitetų veiklą. LASF įstatuose apibrėžiant organizacijos prezidento kompetencijas yra ir punktas "leidžia įsakymus ir sprendimus", tačiau pirmiausia jie turi būti apsvarstyti komitetuose ir taryboje. Tarybos narius LASF prezidentas pasirenka iš tų, kuriuos pasiūlo patys automobilių sporto bendruomenės atstovai. Bendruomenė į tarybą gali siūlyti ir visiškai prezidento požiūriui oponuojančius narius, ir vis tiek pagal LASF įstatus prezidentas turėtų rinktis iš jų. Būtent tarybos veikloje prezidentas ir turi daugiausia galios. Jeigu balsų skaičius vykstant tarybos posėdžiui pasiskirsto po lygiai, prezidentas ar jo įgaliotas asmuo gali lemti vieną ar kitą sprendimą, nes prezidento žodis yra lemiamas. Taryba tvirtina visus svarbiausius LASF dokumentus – komitetų siūlomas tam tikros automobilių sporto disciplinos vystymosi kryptis, gali kviesti pasiaiškinti dėl savo sprendimų komitetų vadovus,  tvirtina LASF turimų lėšų paskirstymą. Tad aktyviausia prezidento veikla ir turėtų būti šiame LASF organe. Vis dėlto prezidento sprendimas taryboje nėra nekvestionuojamas,

Vienytojo vaidmuo

Šiame poste esantis žmogus turėtų paminti visus savo turėtus principus ar preferencijas ir bandyti tapti asmeniu, kuriuo bendruomenė pasitikėtų, o jis ją vienytų, o ne skaldytų.

Šiemet dvidešimtą jubiliejų švenčiančių "Aurum 1006 km" lenktynių organizatorius Darius Jonušis teigia neretai nesuprantantis, kodėl tiek iečių sulaužoma kovoje dėl LASF prezidento posto. "Prezidentas yra kaip visos automobilių sporto bendruomenės veidas. Jam daugiausia tenka bendrauti su valdžios atstovais derinant automobilių sporto projektus ar bandant su jais supažindinti politinės valdžios atstovus. LASF vadovas nėra asmuo, atsakingas už daugiamilijoninio biudžeto paskirstymą, kur galėtum pasijusti labai įtakingas. Šiame poste esantis žmogus turėtų paminti visus savo turėtus principus ar preferencijas ir bandyti tapti asmeniu, kuriuo bendruomenė pasitikėtų, o jis ją vienytų, o ne skaldytų", – savo komentarą dienraščiui pradėjo D.Jonušis.

Pasak jo, nors abu kandidatai kalba apie automobilių sporto ateitį, nė vienas nepasiūlo būdų, kaip pasirūpinti, kad, praėjus geram dešimtmečiui, būtų, kas varžosi automobilių lenktynėse. "Kol kas aš su nerimu žvelgiu į Lietuvos ateitį. Kokius naujus veidus matome sporto arenose ir kokias pavardes galime ištarti? Pamėginkite atsiminti... Rokas Baciuška? Kasparas Vaškelis, Justas Jonušis, Gustas Grinbergas... Matyt, tiek. Ir šios pavardės žinomos vien dėl to, kad į tą žinomumą investuoja ne LASF, o patys sportininkai, šeimos. Žinoma, aš suprantu, kad techninės sporto šakos nėra pigus malonumas ir jas besirenkantys tai supranta, tačiau LASF galėtų čia padėti savais ištekliais – atleisti nuo licencijų mokesčio, padėti vykdyti komunikacinę veiklą ir panašiai. Proteguoti tuos sportininkus", – svarsto D.Jonušis.

Kitas norėjęs likti nepristatytas automobilių sporto bendruomenės atstovas tvirtino, kad dabar LASF neretai "užsižaidžia tenkindami dėdžių su storesnėmis piniginėmis interesus ar reikalavimus, nei rūpinasi automobilių sporto perspektyvomis". "Pažiūrėkime, kas vyksta su Lietuvos raliu – ten važiuojančių sportininkų būrys mažėja, net ir patys kiečiausi ralio gerbėjai dabar vargiai išvardytų, kas iš lietuvių pirmajame šių metų ralyje pateko į dešimtuką", – sakė pokalbininkas.

Pasak jo, dar tragiškesnė situacija vertinant elgesį su "FastLap" organizavusia kompanija. Tačiau čia pašnekovas pastebi didesnę pačios automobilių sporto bendruomenės kaltę. "Kai žmonės, kurie atvažiuoja į renginį, vėliau socialiniuose tinkluose svaidosi kaltinimais, reiškia nepasitenkinimą organizatoriais, mažiausiai yra nepagarbu organizatorių atžvilgiu. Tai rodo ir pačios automobilių sporto bendruomenės kultūrinį neišprusimą – išeiti ir rėkti viduryje aikštės gali kiekvienas, tačiau ne kiekvienas pasiūlo būdų, kaip susidariusias problemas spręsti ar pagelbėti kitiems", – įsitikinęs pašnekovas. Jis atkreipia dėmesį, kad turime kalbėti apie autoriteto, supratimo, pagarbos vertybių diegimą bendruomenėje.

Vilnius ar Kaunas?

Kai kurie kalbinti automobilių sporto atstovai teigė, kad vienu iš naujos kadencijos prezidento darbų turėtų būti LASF perkėlimas į Vilnių arba filialo sostinėje įsteigimas. Iš tiesų beveik visos kitų sporto šakų federacijos savo atstovybes turi Vilniuje esančiame anksčiau buvusiame Kūno kultūros ir sporto departamento pastate Žemaitės gatvėje. Tokio sprendimo šalininkai tvirtina, kad LASF, būdama Kaune, yra pernelyg atitolusi nuo bendros šalies sporto virtuvės ir neretai dėl savo geografinio nutolimo atsiduria nuošalyje priimant ir reikšmingesniu sprendimus.

Tokio sprendimo priešininkai tvirtina, kad Kaunas nuo seno buvo Lietuvos automobilių sporto sostinė, o čia ir yra bene didžiausia automobilių sporto bendruomenės dalis. Vis dėlto verta pastebėti, kad būtent dėl to senieji automobilių sporto vilkai ir palenkia LASF administracijos sprendimus į sau, o ne automobilių sportui palankią pusę. Kaip vieną pavyzdžių neretas pamini žadėtą bendro Lietuvos ir Lenkijos ralio čempionato etapo rotaciją. Derinant su kaimynais šio bendro etapo organizavimą buvo žadama, kad jis kasmet turėtų būti vis kitoje Lietuvos vietoje. Tai reiškia, kad gausesnis ralio sportininkų būrys per ketverius penkerius metus varžytųsi skirtinguose Lietuvos raliuose: "Winter rally" Utenoje, Žemaitijos ralyje, Elektrėnų ralyje, "Samsonas Rally Rokiškis" ir LARČ finaliniame etape Druskininkuose. Tačiau jau antrus metus iš eilės šio ralio organizavimas atitenka "Elektrėnų ralį" organizuojančiam Ramūnui Čapkauskui.

Atstovas ne iš automobilių sporto

Kaip būtų galima to išvengti? Viešojo administravimo specialistai pastebi, kad išeitis iš tokios situacijos galėtų būti viešai skelbiamas konkursas eiti LASF prezidento pareigas, aiškiai apibrėžiant, kokius reikalavimus kandidatas turėtų atitikti. Kandidato atsiejimas nuo konkrečių sporto klubų, keliančių kandidatūrą į LASF prezidentus, vadinasi, ir palaikančių tam tikrą asmenį, leistų priimti objektyvesnius sprendimus. "Geras vadybininkas, suprantantis, kas tas automobilių sportas, yra, bet nesėdėjęs prie bendro stalo su dauguma automobilių sporto atstovų, – toks galėtų būti nešališkiausias kandidatas", – sako kalbinti specialistai.

Vis dėlto LASF vadovo iš šalies pasirinkimas būtų siejamas su darbo užmokesčiu. LASF vadovas už savo veiklą atlyginimo negauna. Už federacijos lėšas prezidentas gali vykti į su automobilių sportu susijusius renginius, kuriuose atstovaujami Lietuvos interesai.

Tad geras vadybininkas, galintis imtis vadovauti šiai institucijai, kainuotų nemenkus pinigus, o techninių sporto šakų finansavimas niekuomet Lietuvoje nebuvo itin dosnus, todėl LASF nariams tektų svarstyti, ar už savo atstovavimą yra pasirengę pakloti didesnę pinigų sumą.

Neįvykęs susitarimas

Įdomu, kad abu kandidatai pirmą vasario savaitę buvo susitikę R.Austinsko iniciatyva padiskutuoti, kaip spręsti opias Lietuvos automobilio sportui problemas, o vasario 11-ąją buvo numatyta išplatinti viešą pareiškimą visuomenei, kurio esmė suvienytos abiejų kandidatų pastangos bendram automobilių sporto labui.

Pranešime R.Austinskas su S.Girdausku būtų skelbę, kad vienija jėgas ir sutaria, kad jeigu vienas iš jų bus išrinktas į LASF prezidento postą, kitas kartu pradeda darbuotis LASF taryboje. Vis dėlto tokios unijos pasirašymas neįvyko. Pasirašyti tokį pareiškimą atsisakė padėti S.Girdauskas. Kandidatas į LASF prezidentus tikina sulaukęs ne vieno jį delegavusio automobilių sporto klubo atstovų pastabų ir priekaištų bei patarimų neiti su velniu obuoliauti. "Pats R.Austinską pažįstu jau labai seniai, mano karjeros pradžioje jis buvo vienas mano mechanikų ir aš viliuosi, kad mūsų santykiai toliau išliks draugiški, tačiau aš negaliu neįsiklausyti į mane delegavusių žmonių balsus. O jie man vieningai sakė savarankiškai ir be jokių susitarimų siekti prezidento posto. Aš turiu įsiklausyti į tokius prašymus", – dienraštį tikino S.Girdauskas.

Žinoma, toks sutarimas dėl bendro darbo, vienam iš kandidatų tapus prezidentu, kitam darbuotis taryboje, remiantis LASF įstatais, nėra įmanomas, nes kandidatų į tarybos narius sąrašą naujam LASF vadovui pateikia automobilių sporto bendruomenė, tad toks susitarimas gali tapti niekinis, jeigu vieno iš kandidatų į tarybą niekas nepasiūlo.

Palankesnis kandidatas?

Dienraščio šaltiniai federacijoje sako, kad S.Girdauskas labiausiai yra proteguojamas automobilių sporto teisėjų ir saugaus varžybų organizavimo komiteto, nes būtent šių dviejų komitetų atstovai nemažai konfliktuoja su dabartiniu prezidentu. Tiesa ir patys komitetų atstovai nevykdo savo prisiimtų įsipareigojimų LASF ir automobilių sporto bendruomenei – kiekvienas komiteto posėdis turėtų būti protokoluojamas, tačiau apie paskutinius komitetų posėdžius informacijos trūksta.

Atsakingo požiūrio į darbą trūksta ir Etikos ir drausmės komisijoje. Dienraštis jau rašė apie "Rally Elektrėnai 2018" saugos reikalavimus šalia lenktynių trasos pažeidusius automobilių sporto bendruomenės narius, tačiau ši komisija dar nėra priėmusi jokio sprendimo, nors taryba su prašymu įvertinti neatsakingą ir žeminantį automobilių sportą vardą bendruomenės narių elgesį paprašė dar praėjusiais metais, tačiau panašu, kad, net ir turėdami įrankius savo rankose, šios komisijos nariai neskuba arba nenori priimti tinkamų sprendimų, kurie parodytų, kaip pati automobilių sporto bendruomenė reaguoja į asmenų žeminančių automobilių sporto vardą elgesį.

Dar vieni rinkimai

Ir pabaigoje – dar kelios detalės. Dėl antros iš eilės kadencijos LASF prezidento poste besivaržantis R.Austinskas, praėjusią savaitę paskelbė, kad dalyvauja rinkimuose ir vežėjų asociacijos "Linava" prezidento rinkimuose, kurie turėtų įvykti gegužės mėnesį.

Dienraščio paklaustas, ar tai reiškia, kad jis ketina trauktis ši LASF prezidento rinkimų, R.Austinskas vengė tiesaus atsakymo. "Aš matau, kad turiu nemenką automobilių sporto bendruomenės, turinčios balso teisę suvažiavime, kur bus renkamas prezidentas, palaikymą, tačiau aš noriu dirbti, o ne užsiimti ginčais su automobilių sporto bendruomene, kaip ir ką reikia daryti. Vienoks ar kitoks sprendimas bręsta, tačiau visus sprendimus reikia priimti apgalvotai, o ne karštakošiškai", – mįslingai kalbėjo dabartinis LASF administracijos vadovas.

Su S.Girdausku automobilių sporto pasaulis siejo taip pat nemažai vilčių, kai praėjusios kadencijos vyriausybėje jis buvo susisiekimo viceministras, o federacijai vadovavo jo partijos narys Gintaras Furmanavičius. Neoficialiuose pokalbiuose ne vienas sportininkas prisipažino tikėjęsis, kad automobilių sporto reikalams bus atstovaujama ir aukščiausiuose politiniuose sluoksniuose, tačiau natūralu, kad politinės programos vykdymas tuo metu politikoje buvusiam S.Girdauskui buvo prioritetas.

Ir nors dabar S.Girdauskas tvirtina sustabdęs bet kokią politinę veiklą, kai kurie sportininkai bijo ir nepalankių politinių vėjų. "S.Girdauskas ne taip jau seniai buvo politinės sistemos dalis, dabar jo buvusių bendražygių valdančiuose sluoksniuose beveik nebelikę. Yra tik politiniai oponentai, tad politinė S.Girdausko praeitis gali kišti pagalius į ratus bandant pristatyti automobilių sportą šalies politikams", – sakė vienas automobilių sporto bendruomenės narių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

salia

salia portretas
Is sporto remimo fondo, gelezinkeliu tekejo parama i viena kluba, bet ne federacijai, ateitis manau abiems nerupi

Vairuotojas

Vairuotojas portretas
Uzsakytas Austinsko straipsnis.Pats neleidzia priimti nauju ideju stabdo komitetu veikla, o dabar sako kad taip nera. Isivaizduoja kad jo Lasf - skaldau ir valdau.

TAIP???

TAIP??? portretas
Tai kad negaus jie jokiu bapkiu, kokia cia legva duona? Paxalint uz dyka...
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių