Rimtai susimąstykite – kyšis techninės apžiūros metu sugadins biografiją

Juodasis sąrašas

Pirmų dviejų šių metų mėnesių statistika rodo, kad 2018 m. korupcijos demaskavimo atvejų Techninės apžiūros (TA) stotyse bus trigubai daugiau. Ir nors tai tik ledkalnio viršūnė, vyksta tektoninis lūžis: nuo šiol kiekvienas bandymas duoti kyšį turi vis didesnę tikimybę būti demaskuotas.

Nuo 2017 m. pradžios Techninės apžiūros informacinėje sistemoje (TAIS) atsirado speciali grafa, skirta pastaboms apie galimą korupciją. Jos įrašus mato absoliučiai visose Lietuvos regionų apžiūros stotyse dirbantys kontrolieriai.

"Kad ir kur toks "susitarimų" ieškotojas nukeliautų, nesąžiningo žmogaus reputaciją jis vešis drauge ir neabejotinai sulauks dar atidesnio kontrolierių dėmesio. Kitaip tariant, siūlant kyšį problemos ne išsprendžiamos, bet sukeliama naujų nemalonumų lavina", – akcentuoja dešimt apžiūros centrų vienijančios asociacijos "Transeksta" direktorius Gintautas Šlėderis.

Žmogiškasis faktorius išlieka, todėl diegiame tokią skatinimo sistemą, kai daugiau korupcijos atvejų užfiksavę kontrolieriai yra premijuojami.

Dabar apie kyšį siūliusį ir dėl to savo istoriją atitinkamu įrašu duomenų bazėje "praturtėjusį" vairuotoją asociacijos specialistai sužino, kai jis registruoja automobilį į apžiūrą, nesvarbu, ar tai daro internetu, ar pateikdamas dokumentus bet kurioje techninės apžiūros stotyje visoje Lietuvoje. Asociacija į techninę korupcijos užkardymo bazę investavo per 30 tūkst. eurų. Sistema iki minimumo sumažina galimybes netvarkingos transporto priemonės vairuotojui susitarti su apžiūros specialistais.

"Žinoma, žmogiškasis faktorius išlieka, todėl diegiame tokią skatinimo sistemą, kai daugiau korupcijos atvejų užfiksavę kontrolieriai yra premijuojami. Be to, centrų darbuotojams kasmet organizuojame mokymus, kuriuose svarbią vietą užima korupcijos veikų užkardymas. Čia mums labai padeda Specialiųjų tyrimų tarnybos specialistai, o toliau jau patys techninės apžiūros centrai skiria labai daug dėmesio techniniam šių rekomendacijų įgyvendinimui", – priduria asociacijos "Transeksta" direktorius.

Svarbu ir tai, kad sistema padeda efektyviai identifikuoti ir platesnes galimos korupcijos rizikos apraiškas. Tarkime, jei vienas automobilių perpardavinėtojas (identifikuojamas pagal vairuotojo pažymėjimą), registruodamas naują ratuotų prekių partiją, visas jas nuolat pristato tam pačiam tikrintojui.

Sumos padidėjo

Ilgas kelias skaidrumo link ir asociacijos kova su kontrolierių papirkimu prasidėjo dar 2007 m., kai "Transparency International" atliko korupcinį vertinimą ir nustatė, kad vidutiniškai apie 30 proc. atvykusiųjų į apžiūrą siūlo kyšį.

Kol nebuvo techninių galimybių, apžiūrų centrų darbuotojai vangiai pranešdavo apie bandymus papirkti. Asociacijos vadovai daro prielaidą, kad įdiegus sistemos patobulinimus, šiandien jau apie 85 proc. kontrolierių praneša apie korupcijos atvejus. Ko gero, pirmieji efektyvios antikorupcinės iniciatyvos Lietuvoje maždaug 2014 m. ėmėsi "Panevėžio techninės apžiūros centro" vadovai. Šešių Aukštaitijos regione esančių stočių kontrolieriai tiesiog buvo prašomi pranešti, kiek gauna pasiūlymų užsimerkti prieš esančius automobilio trūkumus.

2016 m. TA patikros linijose dirbantys vyrai sulaukdavo maždaug 7 bandymų papirkti per mėnesį. Iki Lietuvoje įvedant eurą, dažniausiai minimos kyšių sumos buvo 50–100 litų. 2017 m. ši suma buvo išaugusi iki 20–50 eurų. Visoje Lietuvoje veikiančiose 68 patikrinimo stotyse dirba apie 400 kontrolierių, o bendras metinis pirminių ir pakartotinių automobilių patikrų skaičius Lietuvoje kasmet viršija 1,3 mln. kartų. 2017 m. 1 pranešimas apie galimą korupcinę veiką teko 247 techninėms apžiūroms. 2017 m. buvo atleisti 6 kontrolieriai, kurių netinkamas elgesys ar korupcinio pobūdžio "susitarimai" buvo užfiksuoti centruose įrengtomis filmavimo kameromis ar kitomis techninėmis priemonėmis.

Automobilių parko problema

Dažniausiai dėl smulkaus kyšininkavimo automobilių savininkai teisinasi tuo, kad šiuo metu neturi pinigų automobiliui remontuoti. Analizuojant problemą giliau, peršasi išvada, kad nemažą įtaką tam turi Lietuvoje iš esmės neegzistuojanti transporto parko formavimo politika: visuomenei nėra siunčiami jokie signalai, kokia elgsena yra rekomenduojama.

"Nėra nei "pyrago" įsigyjantiesiems naujesnius, saugesnius ir švaresnius automobilius, nei "botago" perkantiesiems pasenusius, taršius, aktyvaus ir pasyvaus saugumo sistemų neturinčius automobilius. Nesant jokio ekonominio spaudimo, žmonės dažniausiai perka mažaverčius automobilius, kurių techninės būklės palaikyti neapsimoka dėl menkos išliekamosios vertės", – pagrindines smulkiosios korupcijos priežastis dėsto asociacijos direktorius.

Dar vienas dalykas: automobilių savininkai, žinodami apie egzistuojančius techninius trūkumus stengiasi ne pašalinti juos, bet užmaskuoti. Dėl techninių trūkumų ES keliuose įvyksta apie 6 proc. visų automobilių avarijų ir apie 8 proc. visų motociklų avarijų. Atsižvelgiant į Lietuvos transporto parko amžių (vidutinis šalyje registruotų transporto priemonių amžius – 16,7 m.) ir su tuo tiesiogiai susijusį techninių problemų skaičiaus augimą, tikėtina, kad Lietuvoje nelaimių dėl techninių priežasčių įvyksta gerokai daugiau.