Pyktis automobilyje – nepageidaujamas keleivis

Adrenalinas ir bejėgiškumas

Vienos draudimo bendrovės atliktas tyrimas atskleidė, kad net 95 proc. šalies vairuotojų vairuodami bent kartais patiria neigiamų emocijų – pyktį, susierzinimą, išgąstį ar stresą. Pykčio lygis Lietuvoe keliuose vertinamas 6,6 balo iš 10 galimų – toks rezultatas aukštesnis nei vidutinis. Rinkos tyrimų bendrovės "Spinter" duomenimis, beveik 40 proc. vairuotojų prie vairo pyktį patiria nuolat. Įdomu, kad vairuotojai mano, kad kiti eismo dalyviai prie vairo pyksta dar dažniau nei jie patys.

Didžiausią vairuotojų pyktį sukelia, kai priešais juos užlenda kitas automobilis ir persirikiuojama nerodant įspėjamųjų ženklų. Tokie veiksmai supykdo atitinkamai 43 ir 40 proc. vairuotojų. 34 proc. apklausos dalyvių įvardijo, kad pyktį sukelia kito automobilio vairuotojo per vėlai rodomas posūkio į kairę signalas. 30 proc. įvardijo kitų vairuotojų išsiblaškymą, sukeliantį KET pažeidimus, dar 27 proc. labiausiai pykdo netvarkingai pastatyti automobiliai. Beveik 80 proc. apklausos dalyvių sutinka, jei vairuotojai geriau valdytų savo neigiamas emocijas, Lietuvos keliuose eismo dalyviams būtų saugiau.

Psichologai pastebi, kad pyktis ir agresija kelyje kyla daug greičiau nei, pavyzdžiui, žingsniuojant šaligatviu. "Pavojus važiuojant automobiliu daug didesnis. Daug brangiau kainuoja ir padaryta klaida, todėl į bet kokią klaidą vairuodami reaguojame greičiau ir aštriau", – tvirtina psichologė Eglė Masalskienė. Ji atkreipia dėmesį, kad, žmogui atsisėdus į automobilį, atsiranda ir savotiškas dviprasmiškumo jausmas – čia sėdima ramiai, o erdvėje judama greitai. "Greitai eidamas ar bėgdamas žmogus naudoja savo raumenų jėgą ir taip pasišalina susikaupęs adrenalinas, o važiuojant greitai atsiradęs adrenalinas neturi kur išsilieti. Reikalinga adrenalino iškrova, kurios dažniausia išraiška prie vairo – garsinio signalo spaudimas, šaukimas, mojavimas ar gestikuliavimas", – tvirtina pašnekovė.

Pyktį sukelia ir bejėgiškumo jausmas, kuris nėra retas vairuojant. "Įsivaizduokite, skubate į susitikimą ar po darbo namo, ir staiga pakliūvate į eismo spūstį. Nesvarbu, kokį automobilį vairuojate – naują ar seną, galingą ar mažalitražį, ištrūkti negalite. Pasijuntate bejėgis, suprantate, kad žlunga planai ir taip atsiranda pyktis", – pasakoja psichologė.

Pasak specialistų, pykčio kaip emocijos gimimas labai priklauso ir nuo to, kaip mąsto žmogus – pozityviai ar negatyviai. Negatyviai mąstantis žmogus po kolegos vairuotojo padarytos klaidos gali leptelėti, kad jis idiotas, nemokša ir panašiai. Tas, kuris mąsto pozityviai, gali pagalvoti, kad suklydęs kolega dar tik mokosi vairuoti, kad manevras jam nepavyko ar pan.

Stipriausia emocija

Lipti į automobilį supykus gali būti labai pavojinga. JAV mokslininkai atliko studiją, kurioje nagrinėjo, kokią įtaką eismo saugumui turi vairuotojų elgesys kelyje. Pasak jų, tiems, kurie prie vairo sėda supykę, liūdni ar susijaudinę, galimybė patekti į eismo įvykį yra penkis kartus didesnė nei tiems, kurie prie vairo kalba mobiliojo ryšio telefonu. Apskritai vairuotojai, kurie vairuodami neatsiriboja nuo savo emocijų, į avariją gali patekti 9,8 karto dažniau nei ramūs. Tokius rezultatus pateikė JAV mokslininkai, kurie į 3,5 tūkst. automobilių, vairuojamų asmenų nuo 16 iki 98 metų, įmontavo vaizdo stebėjimo kameras, mikrofonus ir įvairius jutiklius. Šie prietaisai įrašė kiekvieną kelionę automobiliu net dvejus metus. Per tyrimo laikotarpį automobiliai iš viso nuvažiavo beveik 35 mln. mylių (apie 55 mln. km) ir dalyvavo 905 eismo įvykiuose. Mechaniniai automobilių gedimai šiose avarijose buvo itin reti. Visi automobiliuose, patekusiuose į eismo įvykius, įrenginiai mokslininkams leidžia manyti, kad vairuotojų emocinė būsena buvo reikšmingas veiksnys kalbant apie jų patekimą į avarijas.

Galimybė sukelti eismo įvykį asmenims, kurie važiavo pikti, susijaudinę, ar net verkė prie vairo, išaugo dešimt kartų. Pasak eismo saugumo specialistų, šie duomenys rodo, kad vairavimas susijaudinus yra daug pavojingesnis nei vairavimas  mieguistam, reguliuojant garso aparatūrą ar kalbantis su keleiviu.

Tyrimo vadovas Edmundas Kingas teigia, kad pašalinės mintys vairuojant nukreipia dėmesį nuo kelio. "Mūsų atliktas tyrimas rodo, kad jei sutuoktiniai ryte susipyko ir po to sėdo į automobilį važiuoti į darbą, jie dažniau viršys greitį, nesilaikys saugaus atstumo ir dažniau blyksės šviesomis", – tvirtina E.Kingas. Pasak mokslininko, jeigu vairuotojas yra blogos nuotaikos, jis bus labiau išsiblaškęs ir nesusikoncentravęs vairuoti. "Pyktis savotiškai užvaldys protą ir emocijos bus svarbesnės nei pėsčiasis, kuris įžengia į perėją priešais automobilį", – tęsia mintį Virdžinijos universiteto mokslininkas. Mokslininkai sako, kad vairavimas supykus ar itin susijaudinus yra pavojingesnis nei vairavimas kalbant telefonu, tačiau vis dėlto numerio rinkimas mobiliajame telefone tikimybę pakliūti į avariją padidina net dvylika kartų.