Pamiškėse vėl voliosis krūvos padangų?

Šalyje tuoj prasidės padangų keitimo sezonas, tad pamiškėse, šalia žydinčių žibučių, atsiras ir naudoti nebetinkamų padangų. Šią kasmetinę problemą bandoma spręsti priimant įvairius įstatymus, tačiau iki šiol naudotos priemonės nėra efektyvios. Be to, sąžiningai padangų versle dirbančioms įmonėms tenka finansuoti ir nelegaliai į šalį įvežtų padangų utilizavimą.

Utilizuoti turi pardavėjai

Aplinkos ministerijos atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas teigė, kad šiuo metu padangų tvarkymo ir utilizavimo klausimus reglamentuoja Atliekų tvarkymo bei Mokesčio už žalą aplinkai įstatymai, kuriuose padangos įvardijamos kaip apmokestinamas gaminys ir už jį yra numatyti atitinkamo dydžio mokesčiai. "Padangų įvežimo reikalavimai yra bendri, jie apibrėžti tam tikromis muitinės atliekamomis procedūromis", – sakė pašnekovas.

Šiuo metu pagrindinė institucija, koordinuojanti atliekų tvarkymą, yra Aplinkos ministerija. Jai pavesta prižiūrėti ir kitų institucijų veiksmus, kad būtų pasiekti nustatyti tikslai. Anot pašnekovo, Aplinkos ministerija nuolatos gauna skundų, dėl to, kad automobilių servisai ar padangų pardavėjai atsisako priimti panaudotas padangas, už tai reikalauja papildomo mokesčio ar tiesiog panaudotas padangas išmeta kažkur pamiškėje.

Padangų importuotojų organizacijos (PIO) direktorė Danguolė Butkienė teigė, kad vartotojų sąmoningumas auga ir pirkdami padangas jie domisi, ką reikės daryti su jau nebetinkamomis naudoti padangomis. Deja, to paties negalima pasakyti apie jas parduodančius ar keičiančius juridinius arba fizinius asmenis.

"Padangų utilizavimo mokestis gula tik ant padangas tiekiančio juridinio ar fizinio asmens pečių. Importuotojų pareiga – finansuoti visas padangų sutvarkymo grandis, tai apibrėžta Lietuvos atliekų tvarkymo bei mokesčio už aplinkos tvarkymą įstatyme", – sakė pašnekovė. Anot jos, norint, kad šių gaminių utilizavimas ir tvarkymas nekeltų problemų, pirmiausia reikia siekti, kad tinkamai veiktų pati sistema.

Nekontroliuoja įvežimo

"Muitinė nėra suinteresuota ir negali patikrinti, kas ir ką įveža į šalį, nes neturi duomenų apie kiekvieną užsiregistravusį importuotoją Lietuvoje. Todėl nėra aišku, ar padangas gauna legaliai užsiregistravęs importuotojas ar ne. Iš muitinės departamento vadovų teko ne kartą girdėti frazę, kad padangos vežamos pas vieną ar kitą asmenį ir muitinė negali turėti jokių pretenzijų, nes prie siuntinio yra visi reikalingi dokumentai", – apie dabartinę situaciją pasakojo D.Butkienė.

Pasak jos, tai reiškia, kad padangos pargabenamos legaliai, tačiau vėliau jos į rinką patenka nelegaliai, nepaisant galiojančių įstatymų ir mokesčių sistemos. Pašnekovės teigimu, tai yra įstatymų spraga – žmogus gali įsivežti padangas į šalį nemokėdamas jokių mokesčių, o jų sutvarkymo našta užkraunama čia esantiems verslininkams, nes nėra iš ko reikalauti mokesčių, jei importuotojas yra neindentifikuojamas.

Padėtų švietimas?

D.Krinickas pritarė, kad tokia problema egzistuoja, nes įvežamų į šalį padangų procesas yra nekontroliuojamas. "Muitinės darbuotojams nėra įpareigojimų patikrinti, ar vežamos padangos, atliekos, ar kažkokie kiti apmokestinami gaminiai. Trūksta sprendimo, kad kiekvienas importuotojas turėtų dokumentą, patvirtinantį, iš kur jis nusipirko padangų, kad būtų galima atsekti, kiek padangų jis įsivežė į rinką ir kokį mokestį jis turi sumokėti už apmokestinamąjį gaminį", – teigė Aplinkos ministerijos specialistas.

Jo teigimu, patvirtinti tokį dokumentą yra labai svarbu, nes pagal dabar galiojančią tvarką už padangų sutvarkymą turi sumokėti padangų pardavėjas ar automobilių servisas, kuris pakeitė padangas. Todėl dažnai pasitaiko atvejų, kai padangos įvežamos iš kitų šalių, o jų sutvarkymo našta tenka čia esantiems verslininkams, nors ne jie buvo tų padangų pardavėjai.

Anot D.Butkienės, vienintelis sprendimas, norint pasiekti reikiamų rezultatų, tai padangų pardavėjų ir pirkėjų švietimas. "Pirkėjai turi gauti informaciją apie padangų utilizavimą ir sutvarkymą kiekvienoje prekybos vietoje. Ponas D.Krinickas neatkreipė dėmesio, kad jau dvejus metus yra įsigaliojęs įstatymas, jog kiekvienoje prekybos vietoje pirkėjui turi būti suteikta informacija, ką reikės daryti su padangomis, kai jos taps nebetinkamos naudoti, tačiau praktiškai tai nevyksta", – sakė pašnekovė.