Naudotas elektromobilis: racionalus žingsnis į nežinomybę

Naujas elektromobilis daugeliui lietuvių vis dar lieka neįperkama prabanga. Naudotas elektrinis ratuotis atrodytų kaip racionalesnis sprendimas, tačiau jis susijęs su rizika ir nežinomybe. Nors per pastarąjį dešimtmetį elektromobilių populiarumas smarkiai išaugo, nemažai žmonių vis dar neturi supratimo, į ką kreipti dėmesį norint įsigyti tokią transporto priemonę.

Problemos dėl baterijų

Nuolat augant kuro ir parkavimo kainoms, didėjant apribojimų tradiciniu kuru varomam transportui, lietuviai vis dažniau dairosi į elektromobilius. Tačiau nauji tokio tipo automobiliai gerokai brangesni nei benzininiai ar dyzeliniai. Nors elektra taip pat kainuoja, įvairių skaičiavimų duomenimis, elektrinių automobilių vairuotojai kurui gali sutaupyti iki 1 tūkst. eurų per metus.

Ne paslaptis, kad įsigijus naudotą įprastą automobilį vėliau neretai tenka pakloti nemenkas sumas variklio, kuro ar kitų sistemų remontui. Naudoti elektriniai automobiliai dėl mažesnio judančių dalių skaičiaus dažnai būna geresnės būklės nei jų pusbroliai su vidaus degimo varikliais. Pagrindinis naudotų elektromobilių trūkumas slepiasi baterijoje, kuriai senstant mažėja viena įkrova nuvažiuojamas atstumas. Tad renkantis naudotą elektromobilį turime susitaikyti su tuo, kad jį teks įkrauti gerokai dažniau nei naują. Vis dėlto elektromobilių rinkoje technologijos sparčiai tobulėja ir nauji modeliai gali vienu įkrovimu nuriedėti vis daugiau.

Pasak mūsų kalbintų patikros platformos „CarVertical“ ekspertų, laikui bėgant savo savybes praranda tiek benzinu varomų automobilių akumuliatoriai, tiek elektromobilių baterijos. Baterijas stipriai veikia dideli temperatūros pokyčiai, nuolatiniai įkrovimai ir didelė rida.

Iškrauti nepatartina

Naudoto elektromobilio, atkeliavusio iš pietinės Ispanijos dalies, baterijos būklė gali būti prastesnė nei importuoto iš Nyderlandų ar Vokietijos.

Dauguma gamintojų baterijoms suteikia 8 metų arba 160 tūkst. kilometrų garantiją. Kai automobilis peržengia šią ribą, jo baterija gali veikti ne taip efektyviai kaip naujos transporto priemonės. Tyrimai rodo, kad baterijos ilgaamžiškumas gerokai priklauso ir nuo klimato, kuriuo važinėjama didžiąją metų dalį.

Elektromobiliuose naudojamoms ličio jonų baterijoms nepalankus ne šaltas, o karštas oras. Pavyzdžiui, naudotame elektromobilyje, atkeliavusiame iš pietinės Ispanijos dalies, baterijos būklė gali būti prastesnė nei importuoto iš Nyderlandų ar Vokietijos. Ką daryti, kad esant aukštai oro temperatūrai baterija būtų tausojama? Specialistai tokiu atveju pataria važinėti lėčiau, vengti staigaus greitėjimo, ypač jei senesnis automobilis neturi baterijų aušinimo sistemų. Taip pat rekomenduojama karštu oru nepalikti visiškai įkrauto automobilio.

Toli gražu ne visi vairuotojai atkreipia dėmesį, atrodytų, į tokį mažai reikšmingą aspektą kaip baterijos krovimo įpročiai. Iš tiesų, tai turi didelę įtaką baterijos ilgaamžiškumui. Specialistai atkreipia dėmesį į dažnai daromą klaidą – norą įkrauti iki maksimalios žymos. Jų nuomone, dėl aukštos įtampos poveikio bateriją krauti iki pat 100 proc. patartina tik jei iš anksto žinote, kad jūsų kelionės metu tikrai ilgai nebus tinkamų stotelių ir turite nuvažiuoti kuo toliau. Taip pat nepatartina ir iškrauti baterijos iki 0 proc. Geriau nuolat laikyti įkrovos procentą tarp 20 ir 80 proc.

Atskleidžia trūkumus

Rūpinantis baterijos ilgaamžiškumu nederėtų ir pernelyg dažnai pasikliauti sparčiojo įkrovimo stotelėmis. Žinoma, jos smarkiai gelbėja vairuotojui skubant ir gali bateriją įkrauti iki pusės talpos greičiau nei per pusvalandį. Vis dėlto dažnos tokios didelės apkrovos trumpina baterijos gyvavimo laiką.

Dėl visų išvardytų aplinkybių prieš perkant naudotą elektromobilį ekspertai pataria atidžiai peržiūrėti baterijos būklės ataskaitą. Mat seną bateriją pakeisti nauja kainuos ne vieną tūkstantį eurų, todėl svarbu įsitikinti, kad ji nėra visiškai susidėvėjusi.

Trūkumas: senesnį dyzelinį ar benzininį automobilį galima rinktis iš tūkstančių skirtingų modelių, o naudotų elektromobilių pasiūla yra ribota / Andriaus Ufarto / BNS nuotr.

Pasak specialistų, du identiški to paties modelio naudoti elektromobiliai, pagaminti tais pačiais metais, gali būti labai skirtingos būklės. Tai lemia vairavimo stilius, rida ir kiti dalykai. Užslėptus trūkumus galima pastebėti patikrinus „CarVertical“ ar kitose panašiose platformose. Įvedus automobilio VIN numerį į duomenų bazę, galima sužinoti, ar automobilis nebuvo patekęs į avariją, įsitikinti, ar jis nepavogtas, ar nesuklastota rida, ir peržiūrėti registracijos istoriją.

Stabdo vangi plėtra

Galvojant apie elektromobilio įsigijimą, derėtų įvertinti ir vietinę įkrovimo stotelių situaciją. Nuosavų namų savininkams tai mažiau aktualu, nes jie bateriją gali įkrauti savo garaže ar kieme. Daugiabučių gyventojų pasirinkimas daug labiau ribotas.

Didžiojoje Lietuvos dalyje įkrovimo infrastruktūra nepakankamai išvystyta, todėl stotelės paieškos gali tapti tikru galvos skausmu. Ją radus reikia įvertinti laiko sąnaudas. Pavyzdžiui, prisipilti baką benzino galime bet kurioje degalinėje ir tam sugaištame tik keletą minučių. Įkrauti elektromobilį gali trukti net pusę dienos. Vairuotojai, gyvenantys ar dirbantys toli nuo stotelių, kaskart švaistys daug laiko, kol įkraus bateriją. Nors rinkoje jau siūlomi nešiojamieji krovikliai, jie bateriją įkrauna tik iki tam tikro lygio, todėl nėra veiksminga alternatyva.

Tiesa, tam tikri žingsniai stotelių plėtros srityje atliekami. Neseniai Susisiekimo ministerija pristatė viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros žemėlapį. Pagal Alternatyviųjų degalų įstatyme numatytą prieigų plėtrą iki 2025 m. Lietuvoje planuojama įrengti 1,2 tūkst., o iki 2030 m. – 6 tūkst. viešųjų ir pusiau viešų prieigų. Šiuo metu šalyje įrengta apie 600 viešųjų prieigų.

Reikia ir lėtesnių

Vietoje nestovi ir privatus verslas. Šiuo metu didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir pagrindiniuose šalies keliuose yra orientuojamasi į greito įkrovimo stoteles. Vis dėlto artimiausiais metais greito įkrovimo ir vidutinio galingumo stotelių santykis pasikeis, nes prognozuojamas didelis paslaugos poreikis šalia miestų gyvenamųjų rajonų.

Greito įkrovimo stotelės – nuo 50 kW galingumo, vidutinę, maždaug 50 kWh talpos bateriją gali įkrauti per valandą. Vidutinės – 11 arba 22 kW galingumo stotelės, transporto priemones krauna gerokai ilgiau. Tačiau kasdien didžiulio įkrovos greičio prireikia retai.

„Nors, palyginti su praėjusiais metais, įkrovimo infrastruktūros plėtra nėra milžiniška, šalyje atsirado keliolika naujų greitųjų stotelių ir tikrai daug vidutinio galingumo. Ši situacija iki 2023 m. pabaigos akivaizdžiai pagerės,“ – žadėjo „Ignitis“ e. mobilumo produkto vystymo vadovas Andrius Šeršniovas.

Pasak jo, greito įkrovimo stotelės reikalingesnės užmiesčio keliuose ir miestuose, kai automobilį reikia greitai įkrauti ilgesnei kelionei ar kai nėra galimybės naudoti lėto įkrovimo.

„Lėtas įkrovimas dažniausiai naudojamas prie biuro, namų ar kitų objektų, kur automobiliai paliekami ilgesniam laikui. Pavyzdžiui, lankant muziejus ar pažintinius takus, baseinus ar pan. Taip pat matome itin didelį tokių stotelių poreikį prie daugiabučių namų“, – vardijo A.Šeršniovas.

Patarimai pirkėjams

Techninė priežiūra. Prieš perkant naudotą elektromobilį, visada verta pasidomėti, ar svarbiausius jo remonto darbus atlikdavo autorizuoti meistrai. Toli gražu ne visi mechanikai turi specifinių elektromobilių remonto žinių, o rasti patikimą meistrą nėra taip paprasta. Todėl ekspertai pataria automobilį remontuoti tik oficialiose gamintojų atstovybėse, kurios naudoja originalias detales ir suteikia darbų garantiją.

Stabdžiai. Kai neakceleruojate, elektromobilis naudoja regeneracinį stabdymą. Jei jus dominančio elektromobilio stabdžių sistema susidėvėjusi, tai gali signalizuoti, kad jis buvo ganėtinai intensyviai naudojamas, todėl reikėtų jo techninę būklę atidžiai patikrinti.

Ženklai: jei elektromobilio stabdžių sistema susidėvėjusi, gali būti, kad buvo eksploatuojamas labai intensyviai / D. Grinbergo nuotr.

Programinė įranga. Elektromobiliai, kaip ir visos sistemos, nuolat sulaukia programinės įrangos atnaujinimų. Gamintojai ištaiso klaidas ir įveda naujas funkcijas, kurios lemia sklandų veikimą. Dauguma žmonių mėgsta atnaujinimą atidėti vėlesniam laikui, tad rinkoje pasitaiko elektromobilių su sena programinės įrangos versija. Tai gali reikšti, kad savininkas netinkamai rūpinosi automobiliu ir ateityje gali turėtio problemų.

Ribotas pasirinkimas. Dyzelinį ar benzininį automobilį galima rinktis iš tūkstančių skirtingų modelių. Elektromobilių rinkoje situacija visiškai kitokia. Nors koncernai sparčiai investuoja į jų gamybą, o naujų modelių skaičius nuolat auga, naudotų elektromobilių rinkoje pasiūla yra ribota. Rasti 5–10 metų visureigį ar vienatūrį gali būti nelengva užduotis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Išvada

Išvada portretas
Dėvetas elektromobilis - kaip ir dėvėta žmona. Nieko gero.

Žilvinai R \\\\\.../////

Žilvinai R  \\\\\...///// portretas
Helau.

ALGIS

ALGIS portretas
Įdomu , kokie nuostoliai patyrus avariją , ličio akumai , pažeidus hermetiškumą , užsidega , kokia utilizacijos kaina , KODĖL NIEKAS APIE TAI NEKALBA , mokslininkų paskaičiuota , kad gaminant jiems reikalingą energiją , gamta užkrečiama labiau nei benzininiu .
VISI KOMENTARAI 16

Galerijos

Daugiau straipsnių