Moksleiviams kelyje saugiau be pokemonų

Prasidėjus mokslo metams keliuose padaugėja vaikų. Jų saugumas ir sveikata priklauso ne tik nuo vairuotojų atidumo, bet ir pačių moksleivių elgesio. Pirmiausia tėvai turėtų atžaloms paaiškinti pagrindines saugaus elgesio kelyje taisykles.

Parinkti saugų maršrutą

Psichologų pastebėjimu, pradinukai dar nesuvokia, kad vairuotojas gali jų nepastebėti ir nepraleisti pėsčiųjų perėjoje. Pamatę žalią šviesoforo signalą jie gali žengti į gatvę net neapsidairę. Todėl tėvai turėtų parinkti kuo saugesnį maršrutą į mokyklą, o prasidėjus mokslo metams pirmosiomis dienomis palydėti iki ugdymo įstaigos.

Einant kartu atžalai reikia nuosekliai paaiškinti, kaip saugiai pereiti gatvę, kuo skiriasi reguliuojama bei nereguliuojama pėsčiųjų perėja. Būtina priminti, kad pereiti gatvę galima tik įsitikinus, kad visi automobiliai sustojo praleisti pėsčiuosius. Taip pat – įspėti, kad jau geriau pavėluoti į pamoką, bet nerizikuoti bėgant per gatvę. Tokios pamokėlės praverčia ne tik pradinukams, bet ir penktokams ar šeštokams.

Telefonas padidina riziką

Vyresnieji moksleiviai jau aiškiau sugeba įvertinti situacijas kelyje. Tačiau jie labiau linkę rizikuoti. Dar vienas pavojus – priklausomybė nuo išmaniojo telefono. Lietuvos Seimas pernai svarstė pasiūlymą uždrausti pėstiesiems naudotis mobiliuoju telefonu pėsčiųjų perėjoje.

Įnikę į šiuos įrenginius moksleiviai dažnai praranda realybės jausmą ir nebemato aplinkos. Štai Vokietijoje dėl asmenų, kurie vaikšto nuolat nuleidę akis į savo telefoną, net šviesoforai pradėti montuoti grindinyje.

Išmaniųjų telefonų grėsmę eismo saugumui dar labiau padidino neseniai išplitusi pokemonų medžioklės manija. Kai kurios šalys jau įvertino situaciją: pavyzdžiui, Belgijoje šį žaidimą žaidžiant gatvėje galima gauti baudą.

 

Ką priminti vaikams?

Saugaus eismo kultūrą skatinantis projektas „Nebūk briedis“, bendradarbiaudamas su Lietuvos policija, yra parengęs saugaus eismo patarimų vaikams sąrašą.

Atmintinė

Norėdamas pereiti kelią, privalai: susirasti perėjimui skirtą vietą – pėsčiųjų perėją ar sankryžą. Jeigu jų nėra, tokią vietą, kur kelias gerai matomas į abi puses.

Priėjęs prie perėjos turi atsistoti toliau nuo šaligatvio. Apsidairyti į abi puses, įsiklausyti. Praleisti važiuojančias transporto priemones. Vėl apsidairyti ir klausytis. Jei transporto priemonės nevažiuoja, dar kartą pasižiūrėti į kairę ir įsitikinus savo saugumu eiti.

Jei nespėjai pereiti kelio, nebėgti. Sustoti saugumo salelėje ir palaukti, kol pravažiuos automobiliai. Nebėgti į kelią iš už stovinčios transporto priemonės priekio (ar galo), kitos kliūties, kuri užstoja matymo zoną.

Užmiestyje kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu eiti tik prieš transporto priemonių važiavimo kryptį (t. y. kairiąja puse). Tamsiuoju paros metu naudoti atšvaitus.

Į automobilį (autobusą, troleibusą) įlipti (ir iš jo išlipti) tik jam visiškai sustojus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių