Mitai apie degalų kokybę: ką reikia žinoti?

  • Teksto dydis:

Lietuvoje apie degalų kokybę sklando ne vienas mitas, kurį įvairūs nepriklausomi tyrimai yra paneigę. Bene populiariausias – apie tai, jog Vakarų Europoje parduodami kokybiškesni degalai nei Lietuvoje. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad skirtingose Europos Sąjungos valstybėse parduodami degalai savo pagrindinėmis savybėmis nesiskiria – jų kokybę numato griežti standartai, kurių privalo laikytis naftos produktų prekeiviai. Todėl visoje Europos Sąjungoje parduodami vieno standarto degalai – gali skirtis tik tam tikri jų priedai, maišomi pačiose degalinėse.

Ekonomiškumu įtakos neturi

Vienas dažniausių mitų – kad Vakarų Europos valstybėse parduodami degalai leidžia važiuoti ekonomiškiau, o juos naudojančio automobilio variklis, neva, dirba tyliau. Degalinių tinklo „Milda“ vadovas Laimonas Černiauskas pastebi, kad kai kuriose valstybėse nustatytas skirtingas į degalus maišomų biodegalų kiekis, tačiau tai įtakos ekonomiškumui neturi.

„Nuvažiuojamas atstumas vienu degalų baku priklauso nuo daugybės kintamųjų. Tai ne tik degalai, bet ir kelio danga, kalvotumas, oro sąlygos – vėjas, lietus, pats važiavimo režimas. Pavyzdžiui, jeigu vairuojate įjungę kruizo kontrolę ar kitu būdu palaikote tolygų greitį, automobilis naudos mažiau degalų nei pastoviai greitėjant ir stabdant“, – pavyzdį L. Černiauskas.

Lietuvos Biodegalų asociacija prieš porą metų kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkais atliko tyrimą, kurio metu lygino skirtingų dyzelinių degalų parametrus: ekonomiškumą, išmetamųjų dujų dūmingumą, anglies oksido (CO) junginių ir azoto oksidų (NOx) koncentraciją, variklio triukšmingumą. Palyginus įvairiose degalinėse parduodamas kuro rūšis, esminių skirtumų pastebėta nebuvo.

VGTU mokslininkai taip pat yra ištyrę dyzelino pavyzdžius iš degalinių skirtingose Europos šalyse – Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos. Atlikus tyrimus VGTU laboratorijoje, reikšmingų skirtumų ekonomiškumui nebuvo pastebėta – pastabų dėl didesnės taršos susilaukė tik Baltarusijoje pirktas dyzelinas.

Degalinės tikrinamos nuolat

„Tiek dideliuose, tiek mažesniuose tinkluose degalų kokybė yra tokia pati – jie atkeliauja iš vieno tiekėjo. Degalai į degalines pristatomi su kokybės sertifikatu, kuris garantuoja degalų kokybę, be to, jų kokybę periodiškai tikrina ir valstybinės tarnybos. Šiuolaikiniai automobiliai degalų kokybei yra labai jautrūs, todėl menkiausi nukrypimai nuo normų turėtų dideles pasekmes“, – teigia L. Černiauskas.

Tiek dideliuose, tiek mažesniuose tinkluose degalų kokybė yra tokia pati – jie atkeliauja iš vieno tiekėjo.

Lietuvos degalines reguliariai tikrina įvairios tarnybos. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija ima degalų mėginius ir tikrina jų atitikimą tam tikriems kokybės parametrams. Lietuvos metrologijos inspekcija tikrina, ar tiksliai veikia degalinių pistoletai, kita matavimo įranga.

Pasak L. Černiausko, investicijos į parduodamų produktų kokybę ir dozavimo prietaisų tikslumą yra būtinos. Kiekviena degalinė kasdien sulaukia šimtų tikrintojų – klientų, kurie pastebėtų bet kokį nuokrypį nuo normos. Vieno kliento nusivylimas konkrečia degaline turėtų didžiulį neigiamą poveikį visam tinklui, tad net ir mažesni rinkos žaidėjai kokybei skiria tokį patį dėmesį kaip pusšimtį ir daugiau degalinių valdantys tinklai.

Nusiskundimai – dėl ne degalinėse įsigyto kuro

Vartotojų skundų dėl degalų kokybės paprastai padaugėja atšalus orams. Dyzelinas neretai lieka „kaltas“, jei automobilis neužsikuria spustelėjus šaltukui. Vasarinis dyzelinas neužšąla iki -5 laipsnių aplinkos temperatūros, tad degalinėse atėjus šalčiams pradedamas pardavinėti arktinis, neužšąlantis iki -26. Rečiau naudojamų automobilių vairuotojai kartais pamiršta apie seniai pildytą degalų baką ir nustemba ankstų žiemos rytą neužkūrę automobilio. Tuomet padėti gali tik automobilio nugabenimas į šildomą garažą ir bako pripildymas žiemos sezonui skirtais degalais.

„Arktinis dyzelinas degalinėse žymimas žvaigždute, tačiau nereikia išsigąsti, jeigu esant neigiamai temperatūrai jos nematyti. Tuo metu gali būti pardavinėjamas tarpines savybes turintis dyzelinas, kurio užšalimo temperatūra yra -15 laipsnių – jis paprastai naudojamas lapkričio ar kovo mėnesiais. Tą patikrinti visada galima paklausus degalinės operatoriaus, kuris pateiks parduodamų degalų kokybės pažymėjimą“, – pasakoja L. Černiauskas.

Nusiskundimų kartais turi „sutaupyti“ savo automobilių bakus papildyti ne degalinėse sugalvoję vairuotojai. Sumažėjusi trauka ir padidėjęs dūmingumas lengvai pastebimi, tačiau nekokybiški degalai turi ilgalaikę įtaką automobilio detalėms – purkštukams, degalų siurbliui.

„Kartais užtenka kelių šimtų kilometrų su prastais degalais, kad kokybei jautrios automobilių detalės, pavyzdžiui, purkštukai būtų užkišti nepataisomai, o jų remontas moderniame automobilyje kainuoja per tūkstantį eurų, todėl rizikuoti pilant degalus iš neaiškių perpardavėjų, kontrabandinį kurą, nereikėtų“, – atkreipia vairuotojų dėmesį L. Černiauskas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Lietuvis

Lietuvis portretas
Maka šuda kad baltarusiški prastesni, gi ne eu. Atseit nepirkit baltarusiškų, cha cha cha. Be to su tikru benzu sukimo momentas geresnis nei su bio priedais, taip kad ir vėl mala šuda kad sanaudos tos pačios, bėra sukimo momento todėl minam daugiau gazo o to pasekoje variklis ryja daugiau kuro. Moralad tame kad atseit neverkit mes visi lygus prieš europa ir gyvenam geriau nei baltarusijoj.

Tai

Tai portretas
rašo gi,kad baltarusiški tik taršesni,bet neprastesni...
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių