Lietuviai perka brangesnius automobilius

Per 2009-uosius, lėčiausius metus pagal pardavimą Lietuvos automobilių rinkoje, maždaug kas vienuoliktas šalies gyventojas įsigijo po automobilį, o pernai transporto priemonę pakeitė maždaug kas šeštas lietuvis.

Per 2018 m. Lietuvoje įvyko net 461,2 tūkst. automobilių sandorių. Anot Autoplius.lt komunikacijos vadovo Mato Buzelio, statistika liudija apie puikius metus naujų transporto priemonių pardavėjams. Pernai buvo parduota net 36 tūkst. naujų automobilių – beveik ketvirtadaliu daugiau naujų nei per 2017-uosius. Tokios prekybos augimo tendencijos tęsiasi jau ne pirmus metus. Nors ir rudenį įsigaliojusi naujų automobilių taršos emisijų nustatymo metodika WLTP šiek tiek pristabdė kai kurių prekybininkų dinamiką, galima drąsiai teigti, kad 2018-ieji yra kol kas patys sėkmingiausi metai naujų automobilių atstovams", – tvirtina M.Buzelis.

Automobilių rinkos ekspertas pažymi, kad, neskaitant reeksporto, praėjusiais metais patys populiariausi Lietuvoje buvo "Toyota" markės modeliai – jų šalyje per metus parduota beveik 4,9 tūkst. vnt. Antroje vietoje tvirtai laikėsi "Volkswagen" modeliai, kurių 2018 m. parduota apie 4,1 tūkst. vnt.

Vidinėje Lietuvos automobilių rinkoje įvyko beveik 265 tūkst. šalyje jau registruotų naudotų transporto priemonių sandorių – beveik 1 proc. daugiau nei 2017 m. M.Buzelis akcentuoja, kad šalies vairuotojai didelį dėmesį skiria iš užsienio įvežtiems naudotiems automobiliams – būtent importo rinkoje fiksuojami svarbūs pokyčiai.

"Fiksavome, kad per 2018 m. į Lietuvą nuolatinei registracijai buvo įvežta dvigubai daugiau naudotų automobilių nei į Latviją ir Estiją kartu sudėjus. Tokių sandorių skaičius per metus paaugo dešimtadaliu ir pasiekė 160,4 tūkst. vnt. Įdomiausia tai, kad paskutinį praėjusių metų ketvirtį stipriai pagausėjo 1–5 metų amžiaus grupės įvežtų automobilių srautas", – teigia automobilių rinkos ekspertas.

Naujesnių automobilių registracijų pagausėjimas paveikė vidutinę naudoto automobilio rinkos kainą. Ji 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį siekė net 4,2 tūkst. eurų, arba 15 proc. daugiau nei tuo pačiu 2017-ųjų laikotarpiu. Prieš daugiau nei metus šis rodiklis siekė 3,7 tūkst. eurų.

Tačiau šalyje vis tiek dominuoja prekyba senesniais – 11–15 metų amžiaus grupės automobiliais (net 46 proc. importuotų automobilių rinkos), o beveik trys iš keturių tokio tipo sandorių sudaro dyzeliniai modeliai. 2019-ieji, Autoplius.lt komunikacijos vadovo vertinimu, gali išsiskirti didesniais pokyčiais. Tikėtina, kad dėl artėjančių Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų gali įvykti permainų Vyriausybėje. M.Buzelis tvirtina, kad nauja Vyriausybė gali pakoreguoti prioritetus šalies susisiekimo bei transporto sektoriuose ir prie automobilių taršos apmokestinimo klausimų gali būti sugrįžta ne tik kalbomis, bet ir realiais darbais.