Lengvatos švariems automobiliams – iš taršių sąskaitos

Pasiūlymui nepritarė

Atrodo, kad augantis tokio tipo naujų transporto priemonių sandorių skaičius veda link švaresnio rytojaus, tačiau bendrame Lietuvos automobilių parko kontekste elektromobilių statistika nublanksta. Autoplius.lt komunikacijos vadovas Matas Buzelis teigia, kad šalies keliais rieda kiek daugiau nei 1,5 mln. automobilių, o visi elektromobiliai sudaro tik apie 0,06 proc. iš visų šalyje registruotų lengvųjų transporto priemonių.

Norėdami paskatinti mažiau teršiančių automobilių naudojimą šių metų lapkričio pabaigoje Seimo nariai inicijavo balsavimą dėl PVM lengvatos naujiems elektromobiliams bei hibridiniams automobiliams. Ne kartą viešai kritikuotas pasiūlymas vis tiek buvo pateiktas svarstyti.

Aplinkos apsaugos komiteto nariai Virginija Vingrienė ir Kęstutis Mažeika nuo kitų iki 2025 m. pasiūlė ekologiškoms transporto priemonėms taikyti mažesnius PVM tarifus – 9 proc. pridėtinės vertės mokestį hibridams ir 5 proc. – elektromobiliams. Tokiam pasiūlymui nebuvo pritarta.

Kas užkliuvo?

Anot automobilių rinkos eksperto M.Buzelio, tai buvo tik dar vieni nepatenkinamu balu įvertinti namų darbai – kaip ir visi iki šiol pasiūlyti ekologiškų automobilių prekybos skatinimo planai.

Visų pirma, dėl taupymo valstybės sąskaita. PVM mokesčio lengvata yra neteisinga ir dėl socialinės nelygybės. Elektromobiliai yra brangesni už iškastiniais degalais varomus automobilius, negana to, juos perkantys didesnes pajamas uždirbantys žmonės, vadovaujantis V.Vingrienės bei K.Mažeikos pasiūlytomis pataisomis, gautų dar ir dosnias nuolaidas.

M.Buzelis teigia, kad kalbėti apie lengvatas naujiems elektromobiliams bei hibridams Lietuvoje reikėtų tik po priimtos teršiančių transporto priemonių apmokestinimo tvarkos. "Pradėkime nuo taršių automobilių apmokestinimo. Normalus teršiančių automobilių apmokestinimo pasiūlymas atvertų efektyvesnes lėšų panaudojimo ir elektromobilių ar hibridų prekybos skatinimo galimybes", – tvirtina M.Buzelis.

Prabilo apie mokestį

Automobilių rinkos eksperto skaičiavimais, atrinkus bent 10 proc. labiausiai teršiančių automobilių būtų galima surinkti pakankamą krepšelį naujų transporto priemonių subsidijavimui. Dešimtadalį viso Lietuvos automobilių parko sudaro apie 150 tūkst. automobilių ir jeigu kiekvienas būtų apmokestintas bent 50 eurų metiniu mokesčiu, valstybė surinktų apie 7,5 mln. eurų. Valstybė nepralaimėtų, negana to, tvarka būtų teisingesnė ir iš socialinės pusės.

"Jeigu vienam naujam elektromobiliui būtų suteikiama 5 tūkst. eurų lengvata, surinkto biudžeto užtektų subsidijuoti 1,5 tūkst. naujų elektromobilių – maždaug 10 kartų didesniam kiekiui, nei dabar parduodama, – komentuoja M.Buzelis. – Būtų protinga tokią subsidiją skirti 300 ar 450 elektromobilių per 2019 m., o likutį padalyti naujų hibridinių automobilių subsidijavimui."

Deja, niekas nesiima konkrečių veiksmų, kurie padėtų įvesti protingą automobilio mokestį. "Vieša paslaptis, kad tai bus nepopuliarus sprendimas. Bet kuris Seimo narys, inicijavęs tokio tipo pasiūlymus užsitrauks rinkėjų nemalonę – žmonės priešiškai nusiteikę prieš bet kokius naujus mokesčius ir tai visiškai normalu. Tačiau tik pradėję nuo teršiančių automobilių apmokestinimo arba nuo minties, kad švaresni automobiliai turėtų būti subsidijuojami daugiausia teršiančių sąskaita, galėsime pagalvoti ir apie lengvatas ekologiškoms transporto priemonėms įsigyti", – tvirtina M.Buzelis.