Komplikuoti santykiai: Lietuva ir savivaldžiai automobiliai

  • Teksto dydis:

Savivaldžiai automobiliai pamažu skinasi kelią į daugelio pasaulio šalių gatves bei automagistrales. Siekių tokius automobilius įteisinti bei paleisti į rinką tarptautiniu lygmeniu netrūksta. Skirtinguose žemynuose kuriamos teisinės bazės, diegiamos technologijos, skatinamos investicijos į autonomines sistemas bei vystoma infrastruktūra. Lietuva šioje srityje taip pat yra žengusi pirmuosius žingsnius, tačiau konkurencinėje kovoje su kitomis Europos šalimis gerokai atsilieka.

Labiausiai pažengę

Jau antrus metus iš eilės tarptautinė audito ir mokesčių konsultavimo bendrovė KPMG pristato pasirengimo autonominiams automobiliams indeksą. Kaip ir praėjusiais metais, Lietuvos tarp 25 vertintų valstybių nėra, o geriausių įvertinimų sulaukė Nyderlandai, Singapūras, Norvegija, JAV ir Švedija. KPMG partneris Rokas Kasperavičius pastebi, kad šis šalių reitingavimas skatina pasitempti – didėja investicijos į autonominių automobilių vystymo procesą, automobilius, sulaukiama gausaus žiniasklaidos bei visuomenės dėmesio. "2019 m. tyrimo rezultatai atskleidžia, kad šalys skirtinguose žemynuose aktyviai žengia autonominių automobilių paplitimo keliuose link. Jų valdžios institucijos yra suinteresuotos didinti transporto modernizaciją, skatinti inovacijas, investicijas ir užtikrinti, kad savivaldžių transporto priemonių naudojimas būtų visapusiškai naudingas verslui ir visuomenei", – aiškina R.Kasperavičius.

Nors savivaldžiai automobiliai dar visai neseniai buvo įtraukti į transporto sferą, nemažai šalių jau spėjo įtvirtinti tokių transporto priemonių sąvoką, sukūrė teisinę bazę bei išvystė infrastruktūrą. Europoje pasirengimo autonominiams automobiliams atžvilgiu pirmaujantys Nyderlandai intensyviai dirba prie naujo projekto, padėsiančio savivaldžiams sunkvežimiams gabenti tulpes vadinamuoju tulpių koridoriumi – keliu nuo Amsterdamo iki Antverpeno ir Roterdamo. Taip pat šalis priima teisės aktus bei saugumo reikalavimus, kurie skatina realią savivaldžių automobilių eksploataciją.

Kita Europoje pirmaujanti šalis – Norvegija – autonominių automobilių testavimą įteisino tik 2018 m., tačiau pasiekti rezultatai jau stebina. Šalyje šiuo metu testuojami autonominiai mikroautobusai bei sunkvežimiai. Pastebima ir palanki vartotojų nuomonė apie šių automobilių bandymus bei įtraukimą į rinką. Dėl jau visuomenėje paplitusių elektrinių automobilių, žmonės yra linkę pasitikėti ir savivaldžių transporto priemonių galimybėmis.

Kas jau padaryta?

Autonominiai automobiliai Lietuvos keliuose yra nauja sfera, šioms naujovėms įsigalėti reikia laiko.

Nors Lietuva dar nėra įtraukiama į pasirengusiųjų autonominiams automobiliams valstybių reitingus, toks šalies kelių modernizacijos poreikis vis iškyla į dienos šviesą. 2017 m. pabaigoje Seimas priėmė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimus, kuriais apibrėžė sąvoką "savivaldis automobilis" bei nustatė pagrindinius tokių transporto priemonių bandymų ir dalyvavimo viešajame eisme principus. Visgi, asociacijos "ITS Lietuva", vienijančios svarbiausius intelektinių transporto priemonių sistemų rinkos dalyvius, atstovas Dainius Diska įsitikinęs, kad parengta įstatymo bazė yra tik ilgo kelio pradžia.

"Autonominiai automobiliai Lietuvos keliuose yra nauja sfera, šioms naujovėms įsigalėti reikia laiko. Jau yra sutvarkytas teisinis reglamentavimas, tačiau išlieka daug neatsakytų klausimų: kaip įvertinti tokių transporto priemonių likutinę vertę, išnagrinėti jų draudimo niuansus. Tai sukuria nežinomybę, todėl nėra skubama gatves užpildyti savivaldžiais automobiliais", – aiškina D.Diska.

Resursų yra

Jam antrina ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento vyresnysis patarėjas Gytis Mažeika, kuris pažymi, kad šis sektorius nuolat keičiasi, todėl teisinė bazė niekada nebus visiškai išvystyta. Nepaisant to, dabartinis savivaldžių automobilių reglamentavimas sukuria sąlygas šiems automobiliams laisvai judėti šalies keliuose. "Lietuvoje nėra atskiro įstatymo, kaip, tarkime, Nyderlanduose, bet mes reikalingus pakeitimus integravome į jau egzistuojančius įstatymus. Esmė Lietuvoje ta pati – savivaldžiai automobiliai gali dalyvauti viešajame eisme, tiek su vairuotoju viduje, tiek be jo. Svarbu, kad būtų užtikrinama galimybė valdyti automobilį, kad ir nuotoliniu būdu", – teigia G.Mažeika.

Ekspertai pastebi, kad Lietuva turi ne tik tinkamai paruoštą teisinę bazę, bet ir daug vidinių resursų bei potencialo, galinčio padėti šaliai patekti tarp Europos lyderių autonominių automobilių srityje. Visgi, nors šalis juda tinkama linkme, sričių, kuriose dar reikėtų pasitempti, išlieka. Viena jų – infrastruktūra. Pasak G.Mažeikos, nors galime pasigirti 4G interneto ryšiu, kokybiškai apimančiu šalies teritoriją, ypatingo dėmesio reikalauja ir vienodas gatvių kokybės užtikrinimas bei elektromobilių įkrovos taškų plėtra.

Skatinant Lietuvos transporto ir infrastruktūros modernizaciją, siekiama atkreipti ne tik verslo, bet ir mokslininkų bei akademinės bendruomenės dėmesį. Taip bus vystomas Lietuvos technologinis potencialas, kuriamos inovacijos, sudaromos patrauklios sąlygos užsienio investicijoms ir tolesnei autonominių sistemų plėtrai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių