Kodėl automobilių ridos klastojimo epidemija nemažėja?

Gero naudoto automobilio įsigijimas yra malonus, tačiau daug laiko ir atidumo reikalaujantis procesas. Šalyje per 2018 m. įvyko 425 tūkst. naudotų automobilių sandorių, tačiau šimtai ar net tūkstančiai transporto priemonių parduodama slepiant defektus ir klastojant įvairius duomenis, o dažniausiai – pakeičiant automobilio ridą.

Pigu ir lengva

Autoplius.lt surengta apklausa parodė, kad net trys ketvirtadaliai (74 proc.) vairuotojų ridą laiko svarbiu naudoto automobilio kriterijumi. Šiek tiek mažiau nei pusė (45 proc.) apklaustųjų tvirtino, prieš pirkdami automobilį, tikrinantys jo ridą. Skelbimų portalo komunikacijos vadovo Mato Buzelio teigimu, įvežto automobilio pardavimą neretai lydi neskaidrūs procesai.

"Girdėjome šimtus atvejų, kai žmonės skundėsi įsigiję automobilį su paslėptais defektais, suklastota rida ar net padirbta serviso istorijos knygele. Susidaro įspūdis, kad į pirkimo procesą vairuotojai žiūri per pirštus, nė neįtardami, kad gali būti apgauti. Apklausa atskleidė, kad net 64 proc. respondentų vienaip ar kitaip yra susidūrę su ridos klastojimo problema", – tvirtina M.Buzelis.

Ridą fiksuojantis odometras iš esmės nurodo galimą transporto priemonės nusidėvėjimą ir labai dažnu atveju atspindi automobilio būseną. Tačiau suklastoti ridą yra labai paprasta ir pigu, o nesąžiningus perpardavėjus domina kuo paprastesnė galimybė savo automobilį parduoti kuo brangiau. Ne paslaptis, kad, priklausomai nuo automobilio modelio, rinkoje ridos korekcijos paslaugos kainuoja nuo 40 iki kelių šimtų eurų.

Transporto skelbimų portalas nustatė, kad kas dešimtam vairuotojui 150 tūkst. km rida jau yra per didelė, renkantis naudotą automobilį. Kas penktas respondentas pažymėjo, kad nesirinktų automobilio su 250 tūkst. ar didesne kilometrų rida, o beveik trečdalis apklaustųjų atsisako transporto priemonės, kurios odometras rodo didesnį skaičių nei 300 tūkst. km. Įdomu tai, kad 18,2 proc. apklausos respondentų teigė, nekreipiantys dėmesio į ridą.

Nepagautas – ne vagis

Ridos klastojimo atvejų nemažėja dėl vienos labai elementarios priežasties – pernelyg sudėtingo kaltinamųjų nustatymo ir įrodymų trūkumo.

"Viena pagrindinių priežasčių, kodėl sudėtinga užfiksuoti ridos klastojimo atvejus – sudėtinga pasakyti ir nustatyti, kurioje šalyje buvo galbūt suklastota rida – ar užsienio valstybėje, iš kurios atgabenta transporto priemonė, ar jau Lietuvoje, prieš parduodant automobilį. Asmuo, parduodantis užsienio šalyje pirktą transporto priemonę, paprastai teigia, kad jis tokį automobilį jau pirko užsienio valstybėje ir apie galimą klastojimo atvejį nieko nežino. Taip pat asmuo gali teigti, kad pakeistas prietaisų skydelis ar panašiai", – tvirtina Policijos departamento prie VRM komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.

Policijos departamento atstovas R.Matonis atskleidžia, kad per 2018 m. dėl ridos klastojimo buvo pradėti penki ikiteisminiai tyrimai, o 2017 m. – aštuoni. M.Buzelis pastebi, kad tokie skaičiai – tik lašas jūroje ir tikrosios ridos klastojimo apimties šalyje neatspindi.

Ramūnas Matonis. Andriaus Ufarto / Fotobanko nuotr.

Atsukta rida

"Kartais pastebime net tokius atvejus, kada parduodami automobilius žmonės netyčia įdeda kelias nuotraukas, kuriose skiriasi prietaisų skydelyje matoma rida. Būna ir taip, kad skirtumas tarp dviejų nuotraukų siekia daugiau nei 100 tūkst. km. Automobilio ieškantys vartotojai mūsų klientų aptarnavimo specialistams greitai praneša apie galimus sukčiavimo atvejus ir operatyviai blokuojame tokius skelbimus", – komentuoja M.Buzelis.

Maždaug kas dešimtoje automobilių ataskaitoje aptinkama suklastota rida.

Problemos dydį labai gerai atspindi ir pasaulinį automobilių istorijų registrą kuriančių lietuvių startuolio "carVertical" analizė. "Maždaug kas dešimtoje automobilių ataskaitoje aptinkama suklastota rida. Mūsų duomenimis, vidutiniškai rida atsukama 72 tūkst. km, o tarp dažniausiai klastojamų automobilių patenka "Volkswagen", "Audi" ir "Ford" modeliai", – tvirtina "carVertical" produktų ir inovacijų vadovas Arnoldas Vasiliauskas.

Anot Autoplius.lt komunikacijos vadovo, dešimtadalis iš visų nuolatinei registracijai į Lietuvą įvežtų automobilių sudaro apie 16 tūkst. automobilių per metus. "Tai leidžia suvokti ridos klastojimo problemos mastelį Lietuvoje", – akcentuoja Matas Buzelis.

Bergždžias darbas

Techninės apžiūros įmonių asociacijos "Transeksta" specialistai pastebi, kad padėtis yra sudėtingesnė, todėl vien tik atliekant ekspertizę permainų pasiekti greičiausiai nepavyktų. "Transeksta" informacinėje sistemoje kaupiami duomenys leidžia daryti prielaidą, kad šiuo metu Lietuvos keliais važinėja apie 15 tūkst. lengvųjų automobilių, kurių rida sprendžiant iš 2017-aisiais ir 2015-aisiais surašytų patikros protokolų yra sumažėjusi daugiau nei 30 tūkst. km.

Tačiau akivaizdu, kad yra daugybė transporto priemonių, kurių odometrų paklaidos kur kas didesnės. Net ir susidūrus su akivaizdžiais odometro parodymų klastojimo atvejais (dėl objektyvių priežasčių prireikus keisti prietaisų skydelį naujame odometre turėtų būti nustatomi realūs parodymai), tolesni veiksmai nėra apibrėžti jokiais teisės aktais. Todėl visų pirma reikėtų užtikrinti informacijos keitimąsi tarp atskirų institucijų ir iš esmės peržiūrėti kontrolės mechanizmą.

Dabar pasigirdę siūlymai tokiais atvejais skirti ekspertizę iš tiesų būtų bergždžias darbas ir beprasmis pinigų leidimas, nes, kaip rodo patirtis, odometro parodymai koreguojami prieš automobilį parduodant. Jei toks sandoris įvyksta praėjus, tarkim, pusmečiui ar metams po paskutinės techninės apžiūros, apie apgavystę naujasis automobilio šeimininkas atitinkamai sužinotų po metų ar pusantrų ir turėtų nebent teorinių galimybių peradresuoti pretenzijas pardavėjui. Tačiau absoliučia dauguma atvejų siūloma ekspertizė niekaip neapsaugotų pirkėjo nuo apgavystės ir niekaip neatgrasytų pardavėjo nuo pagundos klastoti ridą, siekiant pelningiau parduoti autromobilį. Greičiau priešingai – kartą apgautas žmogus patirtų papildomų nuostolių ir sugaištų laiko atlikdamas ekspertizę.

Antano Slavinsko nuotr.

Sisteminis tikrinimas

Bene vienintelis būdas iš tiesų užkirsti kelią odometro parodymų klastojimui – oficialiai fiksuoti ridą atvykus į "Regitrą" įregistruoti automobilio ir kiekvieno vizito į servisą metu.

Galbūt galėtų būti numatyta prievolė patikrinti duomenis techninės apžiūros metu keičiantis savininkams.

Padėtis keistųsi tik imantis kompleksinių priemonių ir pradėjus realiai įgyvendinti automobilių remonto įmonių priežiūrą (reikalavimai servisams jau seniai užfiksuoti "Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme") ir pradėjus keistis duomenimis su tų šalių, iš kurių į Lietuvą atgabenami naudoti automobiliai, transporto priemonių registrus administruojančiomis institucijomis.

Galbūt galėtų būti numatyta prievolė patikrinti duomenis techninės apžiūros metu keičiantis savininkams. Tik realizavus šiuos sprendimus būtų galima atsekti, kada ir kaip kito rida, kas už tai yra atsakingas, o pirkėjas ir pardavėjas turėtų galimybę išsiaiškinti visus ginčytinus klausimus drauge. Kol kas "Transeksta" gali rekomenduoti, žinant identifikacinį numerį, patikrinti automobilio techninės būklės istoriją ir fiksuotą ridą TAIS duomenų bazėje ir taip išvengti nusivylimo, įsigijus lūkesčių neatitinkančią mašiną.

Nuobaudos galioja seniai

Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (BK) tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims nustatyta atsakomybė už transporto priemonės ridos suklastojimą (už tai numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų). Privalomosios techninės apžiūros (TA) kontrolieriai Centralizuotoje duomenų bazėje pažymi kiekvienos atvykusios transporto priemonės ridą.

Įtarus pastarosios klastotę, gali būti kreipiamasi į teisėsaugos institucijas dėl transporto priemonės techninės ekspertizės (TE) skyrimo. Tokį sprendimą priima ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, jei būtinas specialus tyrimas galimos nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti.

Be to, jau daugiau kaip dešimtmetį Lietuvoje galioja nuostata, kad Kelių transporto priemonių registre (KTPR) žymima ir transporto priemonės rida (kilometrais) jos pardavimo, perleidimo ar identifikavimo metu. Nuo 2015 m. spalio 26 d. nustatyta, kad motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti motorinės transporto priemonės ridą – odometro rodmenis yra privaloma. Ministerijos specialistai taip pat pažymi, kad asmenys, įsigyjantys automobilį ir abejojantys, ar pardavėjas nurodo tikslius odometro rodmenis, gali juos patikrinti Lietuvos TA įmonių asociacijos "Transekst" interneto svetainėje www.vta.lt, žinant transporto priemonės identifikavimo (VIN) kodą ir registracijos dokumento numerį, galima peržiūrėti TA istoriją ir ridą TA metu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kai

kai portretas
tarnybos kurios turi uzsiimti zuliku gaudymu miega tai toks rezultatas nestebina.

nėra atsokomybės......įstatymai parašyti sukčiams...

nėra atsokomybės......įstatymai parašyti sukčiams... portretas
Pardavėjui ir kontrolieriui yra naudinga........klientui....jo problemos....

N.

N. portretas
Kai nustos žmonės perkant mašina žiūrėti tik į ridą o ne į bendra mašinos būkle tada ir nustos klastoti jas.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių