Kas padėtų išspręsti senų automobilių problemą?

Palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvoje su automobiliais susiję mokesčiai yra nedideli, nėra jokio skatinimo žaliajam transportui ir nėra jokio draudimo taršiems automobiliams, todėl lietuviams neapsimoka pirkti mažiau taršių ar ekologiškų automobilių, o sprendimų, kaip išspręsti šią problemą, kol kas tik ieškoma.

Akcizas – ne mokestis

Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys teigia, kad kalbėdami apie darnų judumą, turėtume nepamiršti, kad pavyzdį turėtų rodyti viešasis sektorius.

"Man labai keista skaityti pranešimus iš Lietuvos savivaldybių: "Nusipirkome naujų autobusų." Pasižiūri – dyzeliniai, naudoti. Taigi, kuo greičiau turime pereiti prie žaliųjų pirkimų", – stebėjosi parlamentaras.

"Švarus mobilumas be konkretaus skatinimo Lietuvoje neišplis. Saugus, pigus ir tausojantis – tokį transportą mato ateities vartotojai. Deja, lietuviams labiausiai rūpi antras žodis šioje trijulėje – "pigus". Lietuva yra automobilių kraštas todėl, kad asmeninis automobilis iš esmės nėra didelė prabanga šeimai. Europoje esame savotiški išsišokėliai, nes neturime mokesčio automobiliui. Taip, mes mokame kuro akcizą, bet tai nėra pasiteisinimas, to nepakanka. Akcizas neveikia kaip priemonė švariam mobilumui skatinti", – sakė Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso tarybos narys Kęstutis Kupšys.

Anot jo, kalbos apie automobilių mokestį dažniausiai kyla kaip biudžeto "skylių užkaišiojimo" priemonė. Gyventojams tai nuskamba kaip pavojaus signalas, kaip bausmė, kurios reikia vengti. Tačiau toks mokestis turėtų atsirasti todėl, kad atnaujintume Lietuvos automobilių parką.

Visuomenės palaikymas

"Šiais metais, nuo sausio mėnesio, jau įregistruota 140 tūkst. naudotų automobilių. Dar 200 tūkst. automobilių – perpirkta. Naujų automobilių šiemet tikimasi parduoti 20–30 tūkst. Skaičiai iškalbingai rodo, kad esame Europos automobilių sąvartynas", – kalbėjo Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius Vitoldas Milius.

Jo teigimu, Lietuvos automobilių parko amžiaus vidurkis – penkiolika metų. Naujai įvežamų automobilių – vienuolika metų.

"Vienuolika metų. Tai vis tiek labai senas automobilis. Kodėl susivežame tokias senienas? Todėl, kad tai yra pigu. Lietuviai praktiški, jiems svarbu kaina. Bet Europoje niekas pigiai nieko neduoda. Tad susivežame tokius automobilius, kurie yra sugedę, sudaužyti, ne tik seni, bet ir prastos kokybės. Kai nėra skatinimo sistemos, Lietuvoje visi važinėja tokiais automobiliais, kokius pavyksta įsigyti kartais sukrapščius vos ne paskutinius eurus", – pridūrė V.Milius.

Aplinkos ministro patarėja Gintarė Krušnienė atkreipė dėmesį, kad būtent vartotojų automobilio pasirinkimas lemia, kiek kuro naudos jų automobilis. "Kol kas dar esame dyzelio tauta, tačiau kartais senas kompaktiškas automobilis gali būti mažiau taršus negu didžiulis visureigis. Renkamės didelius, universalius automobilius, su kuriais kelis kartus per metus galėtume nuvažiuoti į mišką ar iškylą su šeima. Tai reiškia, kad kasdien važiuojame pustuštėse sunkiose metalo dėžėse, ir tam perkame kur kas daugiau degalų, nei galėtume", – kalbėjo G.Krušnienė.

Anot jos, judame vėžlio žingsniu, gerindami taršos padėtį savo šalyje ir norėdami išpildyti ES iškeltus iššūkius. Šiuo metu Lietuvoje išmetama 180 g/km CO2 lengvojo transporto srityje, turime iššūkį 2030 m. šį lygį stipriai sumažinti. Jei to nepasieksime, Lietuva turės pirkti iš kitų šalių taršos kvotas, o tai biudžetui kasmet kainuos po kelis šimtus milijonų eurų.

Kaštų lygmeniu, Lietuvoje vis dar pigiausi dyzeliniai ar benzininiai automobiliai. Būtent tai neskatina įsigyti elektromobilių.

Diskusijoje dalyvavęs Susisiekimo ministerijos atstovas Jonas Damidavičius pabrėžė, kad trokštamiems pokyčiams automobilių parke reikia didesnių ambicijų ir visuomenės palaikymo.

"Jei palaikys gyventojai, lengviau bus priimti į pokyčius orientuotus sprendimus. Reikėtų skatinti gyventojus patraukliomis iniciatyvomis – leisti išbandyti elektromobilius, jei patiks, naudos, pirks. Be to, populiarėja kitų judumo priemonių pasirinkimas. Pavyzdžiui, gal jau greit suprasime, kad dviratis nerodo socialinio statuso, o yra puiki alternatyva individualiam automobiliui", – svarstė valdininkas.

Reikia skatinti

Didžiosios Britanijos konsultacijų bendrovės "Element Energy" direktorius Alexas Stewartas tvirtino, kad netaršus trasnportas dažniausiai laikomas brangiu ir neatsiperkančiu, todėl valstybės parama įsigyjant tokį transportą yra vienas svarbiausių svertų.

"Kaštų lygmeniu, Lietuvoje vis dar pigiausi dyzeliniai ar benzininiai automobiliai. Būtent tai neskatina įsigyti elektromobilių. Jiems sunku konkuruoti kaina. Jei ilgainiui mažės baterijų gamybos kaštai, situacija pasikeis. Turėtumėte skatinti įsigyti automobilius, naudoti paramą (pvz., Slovėnijoje įsigyjant elektromobilį, kompensuojama 7500 eurų suma) kaip vieną iš svertų. Jei galite sumažinti keliavimo kaštus, žmonės tai įvertins", – įžvalgomis dalijosi specialistas.

Kalbėdamas apie pasiūlymus, kurie galėtų būti įvesti Lietuvoje, vartotojų atstovas Kęstutis Kupšys ragino kuo skubiau, pasinaudojant slovėnų patirtimi, įvesti vienkartinį registracijos mokestį. Be to, turėtų būti įvestos ir lengvatos netaršiems automobiliams. Trečia – kelių mokestis, priklausantis nuo CO2 emisijų.

"Turime kitą problemą – perėjimo prie suskystintų dujų grėsmę, jei itin stipriai nubausime "dyzelius". Reikia didinti ir suskystintų naftos dujų akcizą, kad neatsitiktų taip, kad nuo vienos taršios transporto priemonės bus pereinama prie kitos – nuo dyzelio prie dujų", – sakė K.Kupšys.

Antrinė rinka elektromobiliams

Aplinkos ministro patarėja G.Krušnienė tvirtino, kad noras pasiekti sumažintos taršos normas nėra vien tik Aplinkos ministerijos ar Vyriausybės darbas, tuo turime susirūpinti visi. "Net 90 proc. visų kelionių atliekame automobiliu. Turime rinktis skirtingas judumo priemones. Visuomenė turi būti labiau įtraukta į taršos stebėjimą ir galimus sprendimus", – sakė ministerijos atstovė.

Į auditorijos klausimą, ar Lietuvos išsigelbėjimu galėtų būti antrinės elektromobilių rinkos atėjimas į Lietuvą, V.Milius atsakė, kad tokiu atveju turėsime kitą problemą – kaip juos utilizuoti. "Geriausia, kad Lietuva judėtų kuo mažiau beviltiško, seno, sulaužyto transporto kryptimi. Štai Estija uždarė vartus senienų vežimui ir į ją patenka mažesni kiekiai taršių automobilių. Jie perka daug daugiau naujų automobilių – elektromobilių, švariausių dyzelių, kurie yra daugybę kartų geriau negu dabartiniai mūsų dyzeliai, neatitinkantys jokio ES standarto. Estija tai atliko per mokesčių sureguliavimą – ėmė tikrinti automobilių įsigijimo sandorio sumas. Dingo paskata automobilių prekiautojams slėpti mokesčius. Kita vertus, gal galime būti panaudotų elektromobilių susiurbimo šalimi?" – svarstė V.Milius.

Planas stalčiuose

Kol kas rimčiausiai automobilio mokesčio įvedimo Lietuvoje galimybėmis ir jo tipais domėjosi Aplinkos ministerija. Joje prieš metus buvo pristatyta "BGI Consulting" atlikta ataskaita apie galimus automobilių mokesčio Lietuvoje variantus. Tuomet vienas iš ataskaitos autorių Edvinas Bulevičius teigė, kad svarstytos keturios alternatyvos.

Pagrindinis kriterijus, kuris buvo pasirinktas kalbant apie šį mokestį – CO2 kiekis. Kaip papildomas kriterijus buvo įtrauktas ir degalų tipas. Tai reiškia, kad skirtingai turėtų būti apmokestinami benzininiai ir dyzeliniai automobiliai. Automobilių apmokestinimą būtų galima sieti ir su automobilio variklio kubatūra. Papildomu šio mokesčio kriterijumi taip pat taptų degalų tipas.

E.Bulevičiaus teigimu, šis mokestis lengviausiai suprantamas mokesčių mokėtojams. Ketvirtas prieš metus pasiūlytas variantas – mokestį sieti su euro emisijos klase, kaip papildomus kriterijus naudojant degalų tipą ir variklio tūrį. Toks mokesčio tarifas būtų grindžiamas vidutine tam tikros klasės automobilių tarša. Sudarant galimus automobilių mokesčio Lietuvoje tarifus buvo remtasi Didžiosios Britanijos ir Švedijos patirtimi. Pristačius ataskaitą buvo pasiūlyti ir konkretūs tarifai. Benzininiams automobiliams siūlytas mokestis svyruotų nuo 0 iki 160 eurų, dyzeliniams (dėl to, kad šie varikliai taršesni) – nuo 0 iki 300 eurų


Komentaras

Matas Buzelis

Autoplius.lt plėtros vadovas

Seno Lietuvos automobilių parko problemą reikėtų spręsti iš vidaus. Šalyje yra daugiau nei 1,3 mln. registruotų automobilių. Didžiausia rinkos dalis – 11–15 m. grupės automobiliai. Tokios transporto priemonės sudaro apie 30,2 proc. automobilių parko. 16–20 m. grupės automobilių yra beveik tiek pat – 29,5 proc. Senesnių nei 21 m. lengvųjų automobilių – 15,9 proc. Taigi senesni nei 16 m. automobiliai užima apie 45,4 porc. Lietuvos automobilių parko. Galbūt geresnės utilizavimo sąlygos ar lengvatos leistų sumažinti bent jau pačių seniausių automobilių rinkos dalį? Gal tie vairuotojai, kurie savo transporto priemonę parduoda už kelis šimtus eurų, sužinoję apie geras utilizavimo sąlygas susigundytų tokius automobilius tiesiog sunaikinti, užuot stengdamiesi parduoti? Apie tai reikėtų svarstyti ir skaičiuoti galimus rezultatus. Ir jokiu būdu negalima nuskriausti tų, kurie yra patys jautriausi, – būtent už minimalią ar nedidelę algą dirbantys žmonės.


Šiame straipsnyje: undefined

NAUJAUSI KOMENTARAI

Klaipedietis

Klaipedietis portretas
Propagandinis nauju mokesciu stumimo straipsnis. Tokiu budu valdzia nori itikinti visuomene kad ji nori nauju mokesciu, kai tuo tarpu siais laikais galingumas nesusijes su didesbe tarsa, nes jis pasiekiamas naudojant naujas technologijas, o ne didesni kuro kieki. Velgi kalbama apie senus automobilius pamirstant kad primine to priezastis yra tai kad didzioji tautos dalis gyvena is 300-600 e. Ir tegul nurodo kuri jau toki maziau tersianti auto su tokiomis pajamomis realu isigyti. Akivaizdu kad tik sena. Bet akivaizdu kad straipsnio rasytojams ir uzsakovams tai nelabai rupi ir tai nelabai patogi tiesa.

Automėgėjas

Automėgėjas portretas
Ne auto amžius tik sudaro taršumą-ir jo kokybė.Jei automobilis veikia blizgančiai specialisto akimis-taršumas ne didesnis(gal dizeliniams ne visai tiesa)už pusiau naują blogai prižiūrimą.Dabar svarbiausia daug prigaminti(ir sunaudoti žemės resursų begalę)-ir kuo greičiau pirkti kitą gaminį,ne tik auto-telefonai ,šaldytuvai...Labiausia Žemę teršia gamyba..

Iq

Iq portretas
Tai kovojam su senais ar taršiais automobiliais ? Jei su taršiais - važiuokime dujomis ir aplinkos tarša žymiai sumażės, o ne grūskim elektrinius, kuriu kainos didelės ir infrastruktūros nėra...
VISI KOMENTARAI 50
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Technologijos automobiliuose: ir saugumui, ir pramogoms
    Technologijos automobiliuose: ir saugumui, ir pramogoms

    Seniai praėjo tie laikai, kai Lietuvos žurnalistų autoklubo nariai turėjo įvertinti tik tai, kaip automobilis važiuoja, kaip jis valdomas, kaip dirba jo pakaba. Šiemet, jau 22 kartą rengiamuose „Lietuvos metų automobilio 2019“ rinkim...

  • Vien geros padangos ramios žiemos negarantuoja
    Vien geros padangos ramios žiemos negarantuoja

    Vairuotojai juokauja, kad pirmasis atėjusios žiemos pranašas – užšalęs langų plovimo skystis. Tada reikia ir patį skystį keisti, ir padangas permontuoti. Vis dėlto pasirūpinti tik tuo, jei norite kokybiškai paruošti a...

  • Didesnio pravažumo automobiliai – greiti ir su žieminėmis padangomis
    Didesnio pravažumo automobiliai – greiti ir su žieminėmis padangomis

    „Lietuvos metų automobilio 2019“ rinkimai vienu aspektu skiriasi nuo visų ankstesniųjų. Tai – didesnio pravažumo automobiliai, vadinamieji SUV. Rinkimuose jų yra daugiau nei bet kada anksčiau, tačiau jie užima pirmas pozicijas ne tik...

  • Į Vilnių vėluojama pristatyti naujus autobusus ir troleibusus
    Į Vilnių vėluojama pristatyti naujus autobusus ir troleibusus

    Iki šių metų pabaigos Vilnių turėtų pasiekti 17 naujų autobusų ir 40 troleibusų, tačiau rekordinis sostinės viešojo transporto atnaujinimas vėluoja, o gamintojams gresia baudos, skelbia naujienų portalas 15min.lt ...

    3
  • Kodėl vieni automobiliai yra gražūs, o kiti – ne?
    Kodėl vieni automobiliai yra gražūs, o kiti – ne?

    Šiais laikais, kai pramonė nužengė taip toli, kai automobiliai patobulėjo tiek, kad blogų jau nebeliko, tik geri ir dar geresni, natūralu, kad žmonės įprato transporto priemones rinktis akimis ir emocija. Tad jau ne pirmus metus rinkimuose &bdq...

  • Naujų automobilių pardavimų augimas Lietuvoje – sparčiausias ES
    Naujų automobilių pardavimų augimas Lietuvoje – sparčiausias ES

    Naujų automobilių pardavimų augimas Lietuvoje per dešimt šių metų mėnesių buvo sparčiausias Europos Sąjungoje (ES), skelbia Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA). ...

    3
  • Kaip elgtis susidūrus su neapdraustu automobiliu?
    Kaip elgtis susidūrus su neapdraustu automobiliu?

    Šalies keliuose vis dar pasitaiko atvejų, kai vairuotojai nepaiso įstatymų ir važinėja be privalomojo draudimo tikėdamiesi sutaupyti. Įprastai tokie eismo dalyviai, patekę į avarijas, bando išvengti gresiančios atsakomybės neteisėtais...

  • Kaip automobilį renkasi šeimos?
    Kaip automobilį renkasi šeimos?

    „Lietuvos metų automobilį 2019“ renkančios komisijos nariai sutinka, kad vieno recepto renkant lietuviškai šeimai tinkamiausią automobilį nėra. Trims asmenims reikės vienokios transporto priemonės, visiškai kitokios nor...

    1
  • Vairuotojams artėja išbandymų metas
    Vairuotojams artėja išbandymų metas

    Atkeliavę rudeniški orai, keičia ir važiavimo sąlygas. Anksčiau ne tik temsta – rytais, dažnai ir vakare, naktimis, susidaro rūkas, dažnai lyja. Prasidėjus kad ir nestiprioms šalnoms ant kelių, viadukų gali būti slidu, tad vairu...

  • Ką svarbu žinoti pametus automobilio numerį?
    Ką svarbu žinoti pametus automobilio numerį?

    Vairuotojų kasdienybėje pasitaiko situacijų, kai eismo įvykių metu ar praūžus stipriam lietui prarandami, o kartais sugadinami automobilio numerio ženklai. "Regitra" primena, kad dalyvauti viešajame eisme su transporto priemone, kuri n...

    1
Daugiau straipsnių