Ką apie automobilį ir jo vairuotoją pasako salonas

Renkantis naudotą automobilį, pravartu atkreipti dėmesį ne tik į tai, kaip dirba variklis, bet gerai apžiūrėti ir automobilio saloną, sako automobilių žinovai. Salonas esą gali atskleisti net tikrąją automobilio ridą.

Kiekvienas automobilių gamintojas naudoja skirtingas interjero medžiagas, todėl, pasak naudotų automobilių žinovo Vytenio Kudarausko, renkantis ne pirmos jaunystės automobilį, pirmiausia reikėtų išsirinkti konkrečią markę ir modelį. „Tuomet galima pradėti rinkti informaciją apie tam tikrus niuansus, kurie neretai gali labai daug pasakyti apie tikrąjį automobilio nusidėvėjimą“, – teigia specialistas.

Pasak V. Kudarausko, pasižiūrėjus į pedalus, bėgių perjungimo svirtį, vairuotojo sėdynes, vairaratį ar valdymo mygtukus galima nuspėti, ar automobilio rida nebuvo atsukta. Kuo dažniau automobilis naudojamas, tuo labiau šie elementai dėvisi.

„Daug galima spręsti pagal sėdynių būklę. Jei sėdimoji dalis yra susiraukšlėjusi, o pati sėdynė – praradusi standumą, tai yra ženklas, pagal kurį galima nuspėti tikrąją ridą. Guma padengti mygtukai kartais gali papasakoti, kiek gyvenimo yra matęs automobilis. „Audi“ ir „Volkswagen“ naudoja guma dengtus mygtukus, apie kuriuos nuo dažno naudojimo tampa sunku suprasti, kam jie yra skirti“, – teigia laidos „Autopilotas“ žurnalistas V. Kudarauskas.

Savo ruožtu Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės „Varanas“ vadovas Valentinas Naujanis pasakojo istoriją, kaip kartą įsigijo 5 serijos BMW.

„Šis automobilis buvo nuvažiavęs 360 tūkst. kilometrų. Tai buvo „Pirelli“ mašina, ir tuos kilometrus jie nuvažiavo stadione, važiuodami ratu. Visas automobilio salonas praktiškai buvo neliestas, tik vairuotojo sėdynė buvo labai išsėdėta. Turėjau netgi problemų ją vieną pakeisti. Bet daug kas iš tiesų priklauso nuo nuriedėtų kilometrų. Pavyzdžiui, prancūziški ir itališki automobilių modeliai yra pigesni, ir, nuvažiavus daugiau kilometrų, tikrai būna nusėdėtos sėdynės. Be to, svarbus ir šeimininkas – jei jis stambus, tai sėdynė būna išsėdėta labiau, o jei siauresnis – ne taip nutrinta“, – aiškina V. Naujanis.

Žurnalistas V. Kudarauskas pataria apžiūrėti ir oda aptrauktus vairus. Specialisto teigimu, būna atvejų, kai pardavėjas juos tiesiog perdažo specialiais dažais, tačiau per skubėjimą darbas būna padaromas ne iki galo: lieka nenudažytų plotelių, dažniausiai – vidinėje vairaračio pusėje.

„Reikia žiūrėti į visumą. Tarkime, vairas gali atrodyti kaip naujas, o pedalai ir mygtukai – nusitrynę. Taip būti negali. Tačiau reikia ir domėtis konkrečiu automobilio modeliu, nes skirtingiems automobiliams taikomos skirtingos taisyklės“, – įspėjo V. Kudarauskas.

Kauno automobilių turgaus vadovas V. Naujanis taip pat siūlo atkreipti dėmesį į vairą, rankenas, bėgių perjungimo svirtį, mygtukus.

„Vairas gali būti stipriai aptrintas, jei jį sukinėjo labai nervingas žmogus arba nešiojo žiedus. Automobilio salono nusidėvėjimas priklauso ir nuo to, kur daugiau automobiliu buvo važinėta: jei važiuojami ilgesni atstumai, pavyzdžiui, greitkeliu, detalės dėvimos ne taip dažnai. Tuo metu tie, kurie su automobiliu daugiau laiko praleidžia mieste, dažniau dėvi detales, daugiau kartų įlipa, išlipa ir t.t.“ – sako V. Naujanis.

Aukštu kokybės lygiu gali pasigirti „Toyota“

Daugiau kaip 200 automobilių išbandęs žurnalistas V. Kudarauskas pateikia konkrečius naudotų automobilių pavyzdžius. „Pavyzdžiui, Lietuvoje populiarus šeštos kartos „Volkswagen Passat“ – kokybiškai surinktas automobilis. Todėl, jei girdėti plastiko krebždesiai ar bildėjimas, tai gali reikšti, kad automobilis daug važinėjo prastos būklės keliais ir dėl to atsilaisvino tvirtinimo elementai arba automobilis yra nuvažiavęs labai daug kilometrų“, – aiškina specialistas.

Garsai gali atsirasti ir dėl to, kad automobilis turėjo eismo įvykį, po kurio reikėjo ardyti automobilio interjerą. „200 tūkst. nuriedėjusio „Passat“  apdailos elementai gali skleisti tik labai minimalius garsus“, –  sako V. Kudarauskas.

Specialisto teigimu, salono būklę galima mėginti įvertinti spaudžiant atskirus elementus, pažiūrėti, ar per sujungimus neatsiranda didelių tarpų. „Tačiau tokių taisyklių negalima taikyti visiems automobiliams. Tarkime, „Renault“ plastiko ir surinkimo kokybė nėra pati geriausia, todėl net ir 200 tūkst. kilometrų įveikęs automobilis gali braškėti ir girgždėti, o dažyto plastiko detalės – būti stipriai apsitrynusios“, – LRT.lt kalbėjo V. Kudarauskas.

Jo teigimu, yra automobilių modelių, kurie labai jautrūs priežiūrai, todėl stipriai nusidėvėję elementai gali būti ne didelės ridos, bet paprasčiausios nepriežiūros įrodymai. „Kitas pavyzdys – senesni „Alfa Romeo“ automobiliai. Dažnai būna, kad atšoka keleivio pusėje esančios oro pagalvės dangtelis. Dažnas galvoja, tai dėl to, jog oro pagalvė buvo suveikusi, tačiau iš tiesų gamintojas pagailėjo geresnių medžiagų“, – tikina V. Kudarauskas.

Pasak specialisto, aukštu kokybės lygiu gali pasigirti Lietuvoje populiarūs „Toyota“ automobiliai. „Jų ridą identifikuoti tik žvelgiant į interjero išvaizdą yra labai sunku“, – pridūrė naudotų automobilių žinovas.