Į Lietuvą veržiasi automobiliai iš Kinijos: randa ir landų

Lietuvoje jau nieko nebestebina Kinijos gamintojų mobilieji telefonai, pamažu, bet nuosekliai atsiriekiantys savo rinkos dalį iš žinomiausių pasaulio prekės ženklų. O kiniški automobiliai mūsų šalyje itin reti, visi ligšioliniai bandymai jais prekiauti baigdavosi visišku fiasko. Tačiau netrukus situacija gali pasikeisti.

Šuolis – milžiniškas

Kinijos automobilių pramonė per pastarąjį dešimtmetį padarė stulbinamą šuolį. Kadaise pajuokos objektu dėl apgailėtinos kokybės buvusi kinų produkcija virsta vis rimtesniu konkurentu pripažintoms automobilių markėms. Kinijos gamintojų produkcija kiekybe viršija visų pažangiausių regionų – ES, JAV ir Japonijos kartu paėmus, o jų apyvarta siekia milijardus eurų.

Tarp didžiausių kinų automobilių gamintojų išsiskiria "Shanghai General Motors" (SGM, bendradarbiaujanti su garsia JAV kompanija "General Motors"), "Dongfeng", FAW ir "Chang’an", BAIC. Daugelis jų savo gamyklose, kaip ir minėta SGM, gamina ne tik vietinių markių produkciją, bet ir renka pripažintų Europos bei JAV markių automobilius.

Iš kiniškų vardų Europoje gerai žinomas didžiausias privatus automobilių gamintojas "Geely", valdantis ir garsųjį Švedijos koncerną "Volvo". Kelią į Senąjį žemyną jau senokai prasikirto "Great Wall" įmonių grupė, garsėjanti savo visureigių produkcija, "Chery", garsių britų ženklų "Jaguar" ir "Rover" bendraturtė, bei daugelis kitų.

Žinoma, tarp šimtų Kinijos automobilių gamintojų vis dar yra ne vienas, kurio automobiliai akivaizdžiai patvirtina, kad kinų pramonė kilusi iš sovietinių automobilių nevykusių kopijų, pradėtų gaminti praėjusio amžiaus viduryje. Tačiau geriausi šiuolaikiniai kinų ratuočiai pelnė pripažinimą toli už Azijos ribų.

Taps oficialiais atstovais

Didelės kinų automobilių surinkimo gamyklos veikia ir Lietuvos pašonėje – Baltarusijoje. Šie automobiliai užima ir nemenką Rusijos transporto parko dalį. Tačiau Lietuvoje pardavinėti kiniškus automobilius – ne pats geriausias verslas. Apie tai liudija ne vienas bandymas atstovauti Azijos milžino gamintojams mūsų regione. Prieš gerą dešimtmetį į Baltijos šalis koją bandė įkelti kompanija "Great Wall", kurios visureigius pardavinėjo kompanija "IM Group". Tiesa, netrukus "IM Group" suvyniojo meškeres.

Po nesėkmingo pirmojo dublio, buvo ir dar keli, kurių paskutinis – prieš maždaug aštuonerius metus. Bendrovė "Autobagi" skelbėsi Baltijos regione atstovaujanti kiniškai markei "Dongfeng Motor". 2010-aisiais įmonė į Lietuvą buvo atsigabenusi apie 40 pigių komercinių kiniškų automobiliukų, iš kurių mūsų šalyje buvo parduotos vos trys mašinos. Likusios realizuotos Lenkijoje ir Vokietijoje. Bendrovės atstovams liko apgailestauti, kad lietuviams pasirodė nepriimtinas kinų salono ankštumas ir kiti aspektai.

Nepaisant ankstesnių nesėkmių, Kinijos automobiliai netrukus turėtų grįžti. Sostinės bendrovė "Busnex", pernai Baltijos regione pradėjusi pardavinėti elektra varomus "Yutong" autobusus, paskelbė prekiausianti ir lengvaisiais automobiliais. Tiesa, vilniečiai, priklausantys "Avia Solutions Group", mėgins prekiauti Kinijos elektromobiliais "Seres". "Busnex", jau užsakiusi pusšimtį elektromobilių, Lietuvoje įrengs centrinį sandėlį, o veiklą pradės viename buvusių Vilniaus "Opel" salonų. Planuojama, kad pirmieji automobiliai bus parduodami nuo balandžio pabaigos.

"Seres" – vos prieš penkerius metus Kalifornijoje įsteigta, kinų valdoma elektromobilių gamybos kompanija. Ji laikoma viena didžiausių "Tesla" konkurenčių, o kompanijos vienas vadovų yra buvęs "Tesla" įkūrėjas Martinas Eberhardas.

Grįžta: oficialią sutartį su kinais sudarę vilniečiai jau nuo balandžio mėnesio mėgins pardavinėti "Seres" ženklo mašinas.

Turguje nėra, skelbimuose yra

Kol oficialios bendrovės dar tik rengiasi kinų automobilius sugrąžinti į Lietuvos rinką, neoficialūs prekeiviai jau siūlo galimybę įsigyti panašios produkcijos. Mūsų dienraščiui pasidomėjus apie kiniškų automobilių pardavimą didžiausiame Baltijos šalyse Kauno automobilių turguje, bendrovės "Varanas", valdančios turgų, vadovas Valentinas Naujanis teigė, prieš kurį laiką užfiksavęs vieną parduodamą kinišką automobilį, tačiau, kiek žinąs, šis bandymas baigėsi nesėkme.

Peržiūrėję skelbimus populiariausiuose Lietuvos automobilių prekybos portaluose, neaptikome nė vieno benzininių ar dyzelinių kiniškų mašinų pasiūlymo. Tačiau keletą skelbimų apie parduodamus elektromobilius radome. Pavyzdžiui, už visiškai naują "JAC" iEV7S visureigį prašoma 29 tūkst. eurų. Ieškodami žemiškesnių kainų vienoje "Facebook" paskyrų aptikome informaciją apie parduodamus naudotus elektromobilius iš Azijos. Tarp galimų įsigyti siūlomi Kinijoje gana populiaraus gamintojo BYD elektromobiliai. Nors per keletą eksploatacijos metų mašinos spėjo prisukti nemažai kilometrų, jos taip pat įkainotos ne taip ir pigiai.

Už 2017 m. gamybos 90 tūkst. km įveikusią E5 modelio standartinę versiją prašoma 15 tūkst. eurų, su papildomais priedais (šiuolaikine multimedijos sistema, galinio vaizdo kamera ir t.t.) išeis ir 20 tūkst. Erdvesnis E6 modelis įvertintas 25 tūkst. eurų. Tiesa, skelbiama, kad šio modelio baterija buvo pakeista į naują. Su ja esą galima nuvažiuoti iki 400 km, o E5 nurieda apie 300 km. Be to, skiriasi ir mašinų maksimalus greitis – atitinkamai 130 km/val. (E5) ir 160 km/val. (E6). Kita vertus, žinant, kad elektromobilių kainos yra kone dvigubai didesnės nei vidaus degimo variklį turinčių mašinų, jos ir naudotos kainuoja nepigiai. Tiesa, kiniškos produkcijos pagrindinis koziris visuomet yra tas pats – kur kas žemesnė kaina nei analogų iš Europos, JAV ar kitų Azijos šalių.

Susisiekus su pardavėju iš Šiaulių paaiškėjo, kad iš jo siūlomų BYD apžiūrėti galima tik vieną modelį – E5. Tiesa, maloniai bendravęs šiaulietis tvirtino tik tarpininkaująs savo bičiuliui, kuris gyvena Latvijoje, tad automobilį išmėginti per karantiną bus sudėtinga.

Apžiūrėti – į Latviją

Susisiekus su pardavėju iš Šiaulių paaiškėjo, kad iš jo siūlomų BYD apžiūrėti galima tik vieną modelį – E5. Tiesa, maloniai bendravęs šiaulietis tvirtino tik tarpininkaująs savo bičiuliui, kuris gyvena Latvijoje, tad automobilį išmėginti per karantiną bus sudėtinga. Vyro teigimu, naudoti automobiliai į Lietuvą yra gabenami tiesiai iš Kinijos, nors anksčiau buvo gana populiaru, kai mašina pirmiausia eksploatuojama kuriose nors Europos didžiosiose valstybėse, o tik paskui ant tralo pasiekia ir mūsų šalį.

Prekiautojo žiniomis, paprastesnio E5 modelio automobiliai Kinijoje naudoti taksi paslaugų įmonėje, o pasibaigus sutarties laikotarpiui masiškai keisti į naujesnius. Tad senieji išparduodami.

Anot jo, didesni – E6 elektromobiliai atliko kilnesnę misiją – vežiojo kinų policijos pareigūnus. Tačiau apžiūrėti gyvai šį modelį galimybės nėra, tad prieš perkant tektų tenkintis tik informacija, susirinkta internete. Sukirtus rankomis, automobilį atgabenti iš Azijos užtruktų apie tris mėnesius. Tiesa, kokiu būdu jie būtų nupirkti iš valstybinių ir privačių įstaigų, patikslinta nebuvo.

Negausiai: Lietuvoje daugiausia registruota "JAC" visureigių – vos šešiolika vienetų.

Taikomi muito mokesčiai

Viena didžiausių problemų įsigijus kinišką automobilį – techninis aptarnavimas ir remontas. Ir nors elektromobilis reikalauja nepalyginamai mažiau dėmesio nei tradiciniais degalais varoma mašina, įvykus gedimui, tektų laužyti galvą, kur gauti reikiamų detalių. BYD atstovybės nėra ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkinėse šalyse. Uždavus šį klausimą, pardavėjas patikino, kad detales galima užsakyti iš atstovybių Nyderlanduose arba Norvegijoje. Blogiausiu atveju, visada galima siųstis tiesiai iš Kinijos. Tiesa, visi variantai reikštų ilgą arba labai ilgą laukimą.

Nors pats variantas, jei visi išvardyti faktoriai atitiktų tikrovę, man pasirodė visai svarstytinas, daugiau abejonių sukėlė tokiu atveju privalomi muito mokesčiai ir kai kurie teisiniai aspektai.

Pasiteiravus, ar nekiltų keblumų Lietuvoje registruojant jo siūlomus automobilius, pašnekovas atsakė neigiamai – sutvarkius privalomus formalumus "Regitroje", šiais automobiliais Lietuvoje važinėti esą būtų galima be problemų. Tiesa, jis prasitarė, kad išvykti į užsienį juo būtų keblu, o parduoti į kitą šalį negalima. Tad E5 visą jam skirtą žemišką kelionę turėtų baigti Lietuvoje.

Lietuvoje – apie pusšimtis

Anot "Regitros" specialistų, mūsų dienraščio prašymu išanalizavusių pirmą kartą iš Kinijos į Lietuvą atkeliavusių lengvųjų automobilių (M1 kategorijos) statistiką, praėjusiais metais mūsų šalyje nebuvo įregistruota nei naujų, nei naudotų automobilių. Žvelgiant į visą lengvųjų automobilių parką matyti, kad Kinijos gamintojų automobilių Lietuvoje, nors labai nedaug, bet yra. Pavyzdžiui, JAC automobilių mūsų šalyje registruota šešiolika, "Shuanghuan" – keturiolika, "Great Wall" – aštuoni, "Shenyang Brilliance Jinbei" – šeši, "Zhonghua" – penki ir t.t.

Pasak "Regitros" atstovės Emilijos Bardauskienės, iš užsienio atkeliavusioms transporto priemonėms, jas registruojant mūsų šalyje, keliami griežtesni reikalavimai nei jau eksploatuotoms Lietuvoje. Jei naudotas automobilis atkeliavo ne iš Europos ekonominei erdvei (EEE) priklausančios valstybės, jam reikės atitikties įvertinimo, kuris patvirtintų, kad įregistruojama transporto priemonė atitinka nacionalinius, t.y. Lietuvos, reikalavimus.

Tokiais atvejais reikia kreiptis į technines ekspertizes atliekančias įmones, kurių sąrašą galima rasti ltsa.lrv.lt portale.

Taikomi griežtesni reikalavimai

Atvykus į "Regitrą" registruoti automobilio, reikės pateikti: 1. Savo asmens tapatybės kortelę ar pasą. 2. Pirkimo–pardavimo sutartį ar kitokį įsigijimą patvirtinantį dokumentą. 3. Ankstesnį transporto priemonės registravimą patvirtinantį dokumentą ar kitą kilmės dokumentą. 4. Techninės ekspertizės pažymą. Taip pat pasirūpinti automobilio privalomuoju draudimu ir technine apžiūra (jei negalioja).

Beje, visoms iš užsienio atkeliavusioms transporto priemonėms "Regitroje" yra atliekamas ir tapatumo nustatymas, todėl būtina pristatyti ir pačią transporto priemonę, o ne tik pateikti jos dokumentus. Už iš Norvegijos, Šveicarijos, Islandijos ir Lichtenšteino bei visų trečiųjų šalių atkeliavusias transporto priemones reikės sumokėti privalomus muito mokesčius.

Kai norima užregistruoti naują, t.y. dar neregistruotą, automobilį, kuris atkeliavo ne iš EEE šalies, reikalavimai priklauso nuo to, ar jis buvo importuotas individualiai, ar per gamintojų atstovus. Jei individualiai, tuomet reikės atlikti individualų patvirtinimą techninės ekspertizės įmonėje ir pateikti pažymą. Individualaus patvirtinimo reikalavimus taip pat nustato Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA.)

Jei naujas automobilis buvo įsigytas iš gamintojų atstovų ES ar Lietuvoje, tokiu atveju jie turi išduoti transporto priemonės patvirtinimo dokumentą – ES atitikties liudijimą, dar vadinamą CoC, kuriame yra nurodoma informacija apie transporto priemonę, jos techninius parametrus. Jis taip pat patvirtina, kad transporto priemonė atitinka ES saugumo, taršos standartus, gali dalyvauti viešajame eisme ir kt. Pateikus šį dokumentą, individualaus patvirtinimo atlikti nereikės.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Kinietiskus EV gal ir pirks, vidaus degimo tai tikrai ne. O kinu EV parduodami europoje kaip kad MG ZS EV, Nio NE8 ar XPeng G8 po importo mokesciu bei ju siulomu kainu bei jau nutraukiamu EV subsidiju tiesiog neapsimoka. Ta pati kinieciu rankose esanti Volvo/Polestar EV per brangi lyginant su vakaru atitikmenimis.

Pil.

Pil. portretas
Viskas kainoje,jeigu kinijos automobilių bus nedidelės kainos, pirks jas Lietuvoje.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių