Greičio viršijimas – nuodėmė, už kurią atgailauti reikia skirtingai

Lietuvos keliuose galioja nerašyta taisyklė, kad už leistino greičio viršijimą iki 10 km/val. yra nebaudžiama. Seime registruotas siūlymas, kad tokia vairuotojo nuodėmė užmiesčio keliuose būtų laikoma mažesne blogybe, tačiau toks pats pažeidimas mieste būtų baudžiamas griežčiau.

Viršijimas viršijimui nelygu

Saugaus greičio viršijimas vis dar yra viena iš didžiausių eismo problemų, dėl kurios išauga avarijų rizika. Apibendrintais ES duomenimis, dėl greičio viršijimo įvyksta apie 30 proc. mirtinių eismo nelaimių.

Statistika skelbia, kad apie 40–50 proc. vairuotojų važiuoja greičiau, nei rekomenduojama, o 10–20 proc. viršija leistiną greitį daugiau kaip 10 km/val.

Viršijus saugų greitį ne tik padidėja avarijos pavojus, bet ir sunkių sužalojimų ar net žūties tikimybė eismo nelaimės atveju.

Lietuvoje baudos už greičio viršijimą nėra pačios mažiausios, tačiau, vertinant eismo situaciją Lietuvoje, retsykiais nuskamba siūlymų baudas už greičio viršijimą didinti.

Seimo narys Mindaugas Puidokas siūlo, kad greičio viršijimas gyvenamosiose teritorijose (kelio ženklo "Gyvenamoji zona" ir kelio ženklo, informuojančio apie gyvenvietės ar miesto pradžią) būtų kontroliuojamas atidžiau, o pažeidėjai baudžiami griežčiau.

"Gyvenvietėse ir gyvenamosiose zonose, kur daugiau pėsčiųjų, didėja rizika, kad įvykio metu bus padaryta didesnė žala. Užmiestyje viršijus greitį tiek pat kilometrų, kiek ir gyvenvietėje, yra tikimybė, kad patirta žala bus mažesnė. Todėl šiuo įstatymo projektu yra siūloma diferencijuoti baudas už greičio viršijimą atsižvelgiant į vietą, kurioje viršijamas greitis", – pataisą argumentuoja M.Puidokas.

Baudų pokyčiai

Pagal siūlymą, nustatyto greičio ne gyvenvietėse viršijimas iki 10 km/val. užtrauktų įspėjimą vairuotojams, kaip ir šiuo metu visose vietovėse. Tačiau toks greičio viršijimas gyvenvietėse grėstų 5–15 eurų bauda, gyvenamojoje zonoje – 15–45 eurų bauda. Greitį viršijus nuo 10 iki 20 km/val. ne gyvenvietėse bauda šiek tiek sumažėtų – iki 5–15 eurų, už greičio viršijimą gyvenvietėse grėstų analogiška dabartinei 12–30 eurų bauda, o viršijus greitį gyvenamojoje zonoje bauda kiltų iki 45–120 eurų.

Pakeitimus, kai mažinama bauda greitį viršijus ne gyvenvietėse, o maksimaliai didinama pažeidimams gyvenamosiose zonose, parlamentaras siūlo ir kitiems greičio viršijimo intervalams iki 50 km/val. Daugiau kaip 40 km/val., bet ne daugiau kaip 50 km/val. viršijus greitį šiuo metu gresia 170–230 eurų bauda. Pagal siūlymą, ne gyvenvietėse viršijus greitį bauda būtų 120–170 eurų, gyvenvietėse liktų dabartinė 170–230 eurų, o gyvenamojoje zonoje siūloma nustatyti 450–550 eurų baudą, neturintiems teisės vairuoti asmenims – iki 700 eurų.

Susidaro paradoksali situacija: greitį ribojantis ženklas pastatomas vien todėl, kad reikia jį pastatyti, nors patys jo statymo iniciatoriai supranta, kad ženkle nurodyto greičio nebus paisoma.

Šiuo metu didžiausia bauda gresia viršijusiesiems greitį daugiau kaip 50 km/val. Tokiems vairuotojams tenka ne tik sumokėti 450–550 eurų baudą, bet ir nuo vieno iki šešių mėnesių atsisveikinti su vairuotojo pažymėjimu. M.Puidokas siūlo, kad už tokį pažeidimą ne gyvenvietėse grėstų 170–230 eurų bauda, gyvenvietėse – analogiška dabartinei bauda. Išliktų ir nuo vieno iki šešių mėnesių teisės vairuoti atėmimas. Greičio viršijimas daugiau kaip 60 km/val., pagal pataisas, užtrauktų 450–550 eurų baudą, neturintiesiems teisės vairuoti – 450–700 eurų baudą.

Išgelbės pėsčiuosius?

Seimo narys ir ilgametis televizijos laidos "Reidas" autorius Gintaras Vaičekauskas tvirtina nemanantis, kad toks nuobaudų sugriežtinimas duos tinkamos naudos.

"Taip, greičio viršijimas yra vienas dažniausiai daromų pažeidimų, tačiau pažiūrėkite į eismo įvykių suvestines, kiek kartų ten nurodyta, kad avarijos priežastis per didelis greitis?" – retoriškai klausė G.Vaičekauskas. Pasak jo, keliuose vis dar žūva daug pėsčiųjų, nesaugančių savo gyvybės, o vairuotojai į eismo įvykius patenka nesuvaldę savo automobilių. Vis dėlto, pasak G.Vaičekausko, tokį siūlymą reikėtų svarstyti.

Kiti eismo saugumo ir vairuotojų rengimo specialistai tvirtina, kad tokiame Seimo nario pasiūlyme yra ir racionalumo grūdas. "Kalbant apie pėsčiojo susidūrimą su automobiliu, nes atrodo, kad apie tokio susidūrimo padarinių sušvelninimą būtent ir kalba M.Puidokas, greitis gali tapti lemtingu faktoriumi, nes net ir 10 km/val. viršytas greitis gali lemti rimtesnius sužalojimus ar netgi mirtį", – mintis dėstė pašnkovai.

Neseniai atliktas tyrimas apie pėsčiuosius ir jų galimybes išgyventi po susidūrimų su automobiliais parodė, kad suaugusiam pėsčiajam kyla maždaug 20 proc. rizika žūti, jei jį partrenkia 60 km/val. greičiu važiuojantis automobilis. Didžiausia pėsčiojo išgyvenimo tikimybė yra esant mažam greičiui (mažiau kaip 30 km/val.).

Prasilenkia su logika

Kalbinti ekspertai siūlo įstatymo leidėjams, prieš priimant tokį sprendimą, įpareigoti savivaldybes peržiūrėti galiojančių greičio ribojimo ženklų vietas.

"Dabar kartais protu sunkiai suvokiama, kodėl vienur ar kitur galioja greičio ribojimai. Yra daug vietų, kai, pasibaigus miesteliams, apgyvendintoms teritorijoms, lieka tiesiog tvoros ar pakelės medžiai, tačiau greitis vis tiek ribojamas iki 50 km/val., nors galėtų būti mažiausiai 10 km/val. didesnis", – sakė vienas dienraščio pašnekvoų.

Pasak jo, dabar neretai sukuriamos situacijos, kai žmogus nori nenori virsta pažeidėju, pavyzdžiui, todėl, kad važiuoja tokiu greičiu kaip ir visas srautas arba kelio ženklas smarkiai prasilenkia su logika.

"Man pačiam tenka važiuoti gana kokybišku žvyrkeliu, tačiau dėl kažkokių darbų kelininkai greitį nuo leistino žvyrkeliuose 70 km/val. sumažino iki 20 km/val. Reikia suprasti, kad nė vienas vairuotojas tokiu greičiu nevažiuoja", – sakė ilgametę vairavimo ir vairavimo mokymo patirtį turintis vyras.

Tad susidaro paradoksali situacija, kai greitį ribojantis ženklas pastatomas vien todėl, kad reikia jį pastatyti, nors patys jo statymo iniciatoriai supranta, kad ženkle nurodyto greičio nebus paisoma. "Kam tuomet išvis tokį ženklą statyti?" – klausė pokalbininkas.

Sunkiai įsivaizduojamas

Vairuotoju elgesį studijuojantys psichologai vieningai tvirtina, kad prie vairo sėdintis asmuo visuomet vertina, ar kelio ženklas, kuris įpareigoja vairuotojus laikytis vienokio ar kitokio greičio, yra pagrįstas, o nurodytas ribojimas racionalus, o kartais reikia apskritai svarstyti, ar tokio greičio įmanoma laikytis.

Puikiausias tokių neracionalių greičio ribojimų pavyzdys uždarose teritorijose esantys ženklai, kuriuose nurodomas greičio ribojimas iki 10 km/val., o kartais net ir dar mažesnis – iki 5 km/val. "Kiekvienas vairuotojas supranta, kad važiuoti tokiu greičiu sunkiai įmanoma, tad jau tokio ženklo įrengimas yra beprasmis, nes jis sukuria erdvę KET pažeidimui atsirasti", – kalbėjo kalbintas vairavimo ekspertas.

M.Puidokas, pasiūlęs griežčiau kontroliuoti kokiu greičiu gyvenamosiose teritorijose važiuoja vairuotojai, pats neturi konkretaus įsivaizdavimo, kaip tokių nuostatų kontrolė turėtų atrodyti realiai. Paklaustas, ar, Seimui priėmus jo siūlymą, daugiabučių kiemuose turėtų pradėti patruliuoti greitį matuojantys pareigūnai, Seimo narys tvirtino, kad, jeigu siūlymas sulauks palaikymo parlamente, Vidaus reikalų ministerija, kuri ir bus atsakinga už tokių priemonių realizavimą, ras galimybių, kaip užtikrinti, kad įstatymas būtų tinkamai  įgyvendintas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Edvinas

Edvinas portretas
Nu ka branginkit branginkit,as nebijau,as mieliau vietoj baudos sumokesiu uz iranga su kuria isvengsiu jusu matavimu amziams,kelis kartus remiau policija,o dabar jau neberemsiu uztenka cia jus maitint.

fredis

fredis portretas
bausti,bausti ir dar karta bausti ...tik tiek sie seimo tarakonai ir sugeba

G

G portretas
Siūlymas nelogiškas ir perdaug sudėtingas, todėl bus daugybė išsisukinėjimų.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių