Atšvaitas – lyg angelas sargas

Atspindys saugo

Dabar diena Lietuvoje tetrunka 8 valandas, o gruodžio mėnesio viduryje šviesusis paros metas sutrumpės iki 7.15 val. Sutrumpėjusi diena lemia, kad rytais ir vakarais, kai į miestų gatves ir užmiesčio kelius išrieda daugiausia transporto priemonių, visi susiduria su tamsa, apsunkinančia ir taip neretai sudėtingas eismo sąlygas žiemą.

Saugaus eismo specialistų teigimu, pati didžiausia problema, kalbant apie eismą tamsiuoju paros metu, yra ta, kad tarp „matau“ ir „esu matomas“ yra didelis skirtumas. Kelkraščiu einantis pėsčiasis ar važiuojantis dviratininkas turėtų žinoti, kad artėjančiame automobilyje prie vairo sėdintis žmogus mato tik tiek, kiek kelio apšviečia žibintai, – apie 50–60 m, o be atšvaito žingsniuojantis pėsčiasis geriausiu atveju pamatomas, iki jo likus vos 30 m. Užmiesčio keliuose toks atstumas įveikiamas maždaug per 2–3 sek. Tokiu atveju vairuotojui labai išauga tikimybė nepamatyti pėsčiojo ir su juo susidurti. Tokie susidūrimai dažniausiai pasibaigia itin skaudžiai.

Esant tokiai pačiai situacijai, atšvaitą turintis ar šviesą atspindinčią liemenę dėvintis pėsčiasis bus matomas kur kas geriau. Šviesą atsipindintys elementai, apšviečiami automobilio žibintų, matomi jau už 150 m, tad laiko pristabdyti automobilį ir pasiruošti galimam manevrui vairuotojas turi kelissyk daugiau. Automobiliui važiuojant su įjungtomis tolimosiomis šviesomis, eismo dalyviai be atšvaito pastebimi tik už maždaug 100 m. Tuo metu su atšvaitu  – už maždaug 250–300 m, tai yra už tris kartus didesnio atstumo.

Atšvaitas lydi visur

Kaunietis lenktynininkas Ignas Gelžinis neslepia, kad labai pyksta ant tų eismo dalyvių, kurie tamsiuoju paros metu kelyje sugeba pasirodyti be atšvaito. „Aš, matyt, kaip ne vienas kaunietis namuose turiu kelis atšvaitus, tačiau bent vienas ar du iš jų visuomet yra su manimi. Dažniausiai juos prisikabinu ant kuprinės, nes su ja visur vaikštau“, – „Kauno dienai“ pasakojo sportininkas.

I.Gelžinį galima sutikti ne tik lenktynių trasoje, tačiau ir minant dviračio pedalus. „Prisimenu, koks didelis dviratininkų bendruomenės pasipiktinimas kilo, kai buvo įvesta taisyklė, įpareigojusi dėvėti šviesą atspindinčią liemenę. Niekaip nesupratau to priešiškumo. Juk kiekvienas išeidamas į gatvę turime pasirūpinti savo saugumu“, – mintimis dalijosi lenktynininkas.

Jis tvirtino, kad esant visoms gyvenimo situacijoms nori jaustis saugus, o tamsoje būdamas be atšvaito jis taip nesijaustų. „Dažnai tenka nugirsti žmones sakančius, kad atšvaitą segėti nemadinga ar negražu, tačiau visiems – draugams ir kitiems žmonėms, su kuriais tenka pabendrauti, sakau, kad nemadingas būsi tuomet, kai atsidursi ligoninėje, o atšvaitas gali padėti išlikti sveikam ir savomis kojomis sugrįžti namo“, – griežto žodžio negailėjo pašnekovas.

Kiekvieno atsakomybė

I.Gelžinis, kuris yra ir Tarptautinės automobilių sporto federacijos (FIA) ambasadorius Lietuvoje, tvirtino, kad vairuodamas naktį vairuotojas turi labai daug ką įvertinti ir pastebėti kelyje, tačiau tai padaryti nelengva, nes tamsa yra įvairi – joje gausu šešėlių, prieblandos zonų. „Įsivaizduokime, kad pėsčiasis be atšvaito žingsniuoja keliu, vedančiu pamiške. Kaip link jo artėjančiam vairuotojui suprasti, ar jis mato tiesiog nuo medžių krintantį šešėlį, ar keliu žingsniuojantį pėsčiąjį?“ – ragindamas pasvarstyti klausė pokalbininkas. Pasak jo, blogiausia, kad įvykus eismo įvykiui tamsoje, kai nukenčia pėsčiasis, visi puola kaltinti vairuotoją – esą jis važiavo per greitai, buvo neatidus ir panašiai, tačiau apie pėsčiojo atsakomybę nepagalvoja niekas. „Siūlyčiau pėsčiajam sėsti prie vairo ir pabandyti pamatyti tamsoje be atšvaito žingsniuojantį pėsčiąjį ar važiuojantį dviratininką“, – kalbėjo sportininkas. „Legendinis dainininkas Michaelas Jacksonas dainavo, kad jei nori kažką pakeisti, pirmiausia turi pradėti nuo žmogaus veidrodyje. Jei kiekvienas atsakingai žiūrėsime į dalyvavimą eisme ir jo saugumą, nepulsime žarstytis nepagrįstais kaltinimais“, – sakė I.Gelžinis.

Keletas patarimų

Vis dėlto vien tik turėti atšvaitą negana – reikia jį tinkamai ir naudoti. Atšvaitai gali būti kelių tipų – atšvaitas-juostelė, atšvaitas-pakabukas arba šviesą atspindinti liemenė. Atšvaitas-juostelė turi būti pridėtas minkštąja atšvaito puse prie rankos. Jis turi būti dėvimas dešinėje pusėje, automobilio žibintų aukštyje. Atšvaitas turi būti pritvirtintas ant rankos virš riešo ir ant kojos žemiau kelio taip, kad būtų matomas. Atšvaitą ant vaikų drabužių reikia pritvirtinti suaugusio žmogaus kelių lygyje. Pakabinamo atšvaito grandinėlė turėtų būti pritvirtinta prie kuprinės, rankinės ar viršutinių drabužių. Atšvaitas turi būti kabinamas dešinėje pusėje, automobilio žibintų aukštyje. Patartina papildomai prisikabinti atšvaitą ir kairėje kūno pusėje.

Efektyviausios šviesą atspindinčios priemonės yra tada, kai jos tvirtinamos automobilio žibintų aukštyje, atviroje, iš visų pusių matomoje vietoje. Tada automobilio žibintų šviesos jas gerai apšviečia ir vairuotojas iš toli pamato su atšvaitu keliaujantį eismo dalyvį.

Atšvaitą ant vaikų drabužių reikia pritvirtinti suaugusio žmogaus kelių lygyje.

Parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos