Vilniečiams įpirkti būstą tapo sunkiau

Remiantis „Swedbank“ būsto įperkamumo indeksu, pagal kurį vertinamos gyventojų galimybės įsigyti butą trijose Baltijos šalių sostinėse, praėjusių metų pabaigoje vilniečiams butą įpirkti darėsi sunkiau. Tuo tarpu Rygoje ir Taline jis tapo įperkamesnis, teigiama pranešime.

„Būsto perkamumo indeksas ketvirtąjį 2011 metų ketvirtį, lyginant su ankstesniuoju, dėl spartaus butų kainų augimo nukrito 1,7 punkto ir siekė 101,7. Vilniečių atlyginimai buvo vos 1,7 proc. didesni nei pakankami norint įpirkti standartinį butą“, - konstatuoja „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.

Tuo tarpu Rygoje šio indekso reikšmė per ketvirtį išaugo 4,1 punkto iki 145,6, o Taline - net 10,1 punkto iki 154,3. Tai reiškia, jog Rygos gyventojų pajamos buvo 45,6 proc. didesnės nei pakankamos, o Talino gyventojų – 54,3 procento.

„Swedbank“ būsto įperkamumo indeksas parodo, kaip standartinį 55 kvadratinių metrų butą įperka namų ūkis, kurio pajamos siekia pusantro vidutinio atlyginimo. Namų ūkis butą įperka ir indekso reikšmė būna lygi 100 tuomet, kai naujai įsigyjamo būsto paskolos mėnesio įmoka yra lygi 30 proc. jo mėnesinių pajamų. Didėjanti indekso reikšmė reiškia, kad būsto paskolos įmokos sudaro vis mažesnę pajamų dalį – būstas tampa lengviau įperkamas.

Trečiąjį šių metų ketvirtį paskolos įmoka sudarė 29,5 proc. namų ūkio pajamų Vilniuje, 20,6 proc. Rygoje ir 19,4 proc. Taline, arba atitinkamai 0,5 procentinio punkto daugiau bei 0,6 ir 1,4 procentinio punkto mažiau nei praėjusį ketvirtį.

Kodėl įperkamumas Vilniuje krito, o Taline ir Rygoje didėjo?

Pasak „Swedbank“ ekonomistės V. Šečkutės, 2011 metų ketvirtąjį ketvirtį, lyginant su trečiuoju,  skirtumas tarp būsto įperkamumo Vilniuje ir kitose dviejose Baltijos šalių sostinėse didėjo. Tai lėmė sparčiausias butų kainų augimas Vilniuje, kuris siekė 4,9 proc. To negalėjo atsverti 2,9% ūgtelėję atlyginimai bei šiek tiek sumažėjusios palūkanos.

„Pakankamos butui įsigyti pajamos Vilniuje per ketvirtį išaugo 4,6 proc. iki 2853,4 lito, o Rygoje ir Taline sumažėjo atitinkamai 1,3 proc. iki 1943,6 lito ir 0,9 proc. iki 2645,2 lito. Taigi, pakankamos pajamos Vilniuje buvo 7,9 proc. didesnės nei Taline, tačiau atlyginimai – beveik trečdaliu mažesni“, - komentuoja ekonomistė.

Didelį teigiamą įperkamumo šuolį per ketvirtį Taline lėmė beveik stabilios butų kainos, kritusios palūkanos ir sparčiai, iš dalies dėl sezoniškumo, augę atlyginimai. Tuo tarpu Rygoje įperkamumą daugiausiai augino ketvirtinis butų kainų kritimas ir šiek tiek išaugę atlyginimai.

Butų kainų augimą Rygoje stabdė silpna paklausa. Palyginti didelės palūkanų normos ir didesnis gyventojų įsiskolinimo lygis stabdė jos augimą. Latvijos sostinėje, skirtingai nei Vilniuje ir Taline, paskutinį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu prieš metus, pirkimo pardavimo sandorių skaičius krito. Tuo tarpu Taline butų kainos augo sparčiausiai. Tai lėmė palyginti neaukštas nedarbo lygis, spartus atlyginimų augimas ir žemos palūkanų normos. Be to, įvedus eurą, Talinas tapo patrauklesnis ir užsienio investuotojams. Visa tai augino paklausą.

Vilniečiai pradiniam įnašui taupo metus ilgiau nei Rygos ar Talino gyventojai

Sutaupyti 15 proc. buto vertės dydžio pradiniam įnašui trumpiausiai truko Rygos ir Talino gyventojams. Jei namų ūkis Estijos ar Latvijos sostinėje kiekvieną mėnesį pradiniam įnašui atidėtų po 30 proc. savo atlyginimo, tai pradiniam įnašui reikiamą sumą sukauptų per dvejus metus ir mėnesį.

„Ilgiausiai - šiek tiek daugiau nei trejus metus - tenka taupyti vilniečiams, kadangi santykis tarp butų kainų ir atlyginimų čia yra nepalankiausias. Per ketvirtį šis santykis kiek pablogėjo, kadangi taupymo laikas Lietuvoje išaugo beveik trejomis savaitėmis“, - teigia V. Šečkutė.

Pasak jos, jei būsto paskolų palūkanos Vilniuje išaugtų daugiau nei vos 14 bazinių punktų, būsto įperkamumo indeksas Vilniuje nukristų žemiau 100 ir sostinės gyventojų pajamos taptų nebepakankamos norint įpirkti būstą. Butų kainoms išaugus daugiau nei 1,7 proc., jie Vilniuje taip pat taptų nebeįperkami.

„Swedbank“ būsto įperkamumo indeksas Baltijos šalims įvertina namų ūkio, kurio pajamos siekia 1,5 vidutinio neto atlyginimo, galimybes įsigyti 55 kvadratinių metrų butą sostinėje tuometinėmis vidutinėmis metinėmis palūkanomis (įskaičiuojant ir kitus su paskola susijusius mokesčius) pasiskolinant 85 proc. būsto vertės ir paskolą atiduodant per 30 metų. Indeksas skaičiuojamas nuo 2005 metų.


Šiame straipsnyje: nekilnojamasis turtasbutai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių