Prabangaus buto nuomininkė paliko 6 tūkst. Lt skolų uodegą

Prabangų butą Vilniaus centre išsinuomojusi moteris dingo kaip į vandenį. Nuomotoja skaičiuoja, kad nuomininkė yra įsiskolinusi 6 tūkst. Lt ir niekaip nežino, kaip surasti pradingusią skolininkę.

Nuo šiol vilnietė Skaistė nuomininkus rinksis daug atsargiau. Patikėjusi nuomininkės nesėkme ir pašymais suprasti, sostinės gyventoja nesulaukė iš gyventojos 6 tūkst. litų. O paprašiusi moteriškės susimokėti ir išsikraustyti Skaistė liko su pasirašytu vekseliu ir dingusia nuomininke.

„Turime butą centre, Kražių. g., visai geroje vietoje. Agentūra surado nuomininkę, kuri yra iš Lenkijos atvykusi pilietė. Į Lietuvą ji grįžo su sūnumi po vyro mirties“, - istoriją pasakoti pradėjo buto savininkė.

Pasak jos, motina su sūnumi pasirodė kultūringi, patikimi, todėl buvo pasirašyta sutartis su nuomininke. „Bet ne tiesiogiai su ja, o su jos kompanija Lenkijoje. Ji sakė, kad nuomą mokės įmonė, kurios savininkė ji pati yra. Pusę metų gyvenome labai ramiai, ji mokėjo nuomą kaip pridera, buvo draugiška“, - tęsė pašnekovė.

Tačiau netikėtai prasidėjo problemos su nuomos mokėjimu. Nuomininkė pervesdavo tik dalį pinigų: tai 200 Lt, tai 500 Lt. Skola pradėjo po truputį augti.

Dingo trims mėnesiams

„Susėdau su ja pasikalbėti. Pasakiau, kad gal reikėtų nutraukti sutartį, atsiskaityti ir atsisveikinti, nes matyt ji jau nebegalėjo sau leisti gyventi šiame bute. Ji pasakė, kad padarė paskutinį pervedimą ir atsiuntė pavedimo kopiją, tačiau pinigų nesulaukiau. Vėliau paaiškėjo, kad pavedime buvo praleistas vienas nuliukas ir pinigai į sąskaitą neatkeliavo“, - pasakojo Skaistė.

Vėliau, kaip pasakojo vilnietė, nuomininkės draugiškumas dingo: ji pasakė, kad pinigų nebeturi, juos panaudojo kitur.

„Paskui ji pasakė, kad išvažiuoja porai savaičių verslo reikalais, bet dingo trims mėnesiams. Kaip nuomotoja aš jos negalėjau išmesti iš buto jos daiktų, nes būčiau pažeidusi jos teises. Nežinojau, kur kreiptis – tai nuvažiavau į policiją“, - kalbėjo vilnietė.

„Buvo akivaizdu, kad be manęs bute dar kažkas lankosi, nes butas buvo aptvarkytas. Man pasidarė nebesaugu, jog be jos dar kažkas bute lankose. Juk butą nuomojame su baldais ir įranga. Parašiau pareiškimą policijoje, tačiau jis buvo atmestas, nes aš ne artimas žmogus ar giminaitis“, - tęsė Skaistė.

Nežinojusi, ką tokioje situacijoje daryti, nuomotoja pakeitė buto durų spyną ir paliko ant durų raštelį.

„Po trijų mėnesių nuomininkė atsirado. Per tą laiką susidarė 6 tūkst. Lt skola. Ji teigė, kad verslas nepasisekė, negali mokėti visos sumos, bet galėtų dalimis. Man tas netiko, todėl pasiūliau pasirašyti vekselį. Tai padariusi ji išsikraustė. Kai atėjo vekselyje nurodyta sumokėjimo galutinė data, nei pinigų gavau, nei su ja susisiekti galėjau: telefonas buvo išjungtas, o daugiau jos kontaktų neturėjau“, - sakė vilnietė.

Skaistė nusprendė kreiptis į antstolius dėl skolos išieškojimo. „Antstoliai, net nepažiūrėję bylos, pasakė, kad viską sutvarkys. Sumokėjau jiems 200 Lt. Tačiau paaiškėjo, kad ji neturi registruoto turto Lietuvoje ir nieko padaryti negalima. Nesupratau, už ką sumokėjau pinigus. Žinau, kad ji turi motiną Lietuvoje, tačiau antstoliai sako, kad neturi teisės jos ieškoti, o sūnus Lenkijoje, bet tarptautinių paieškų jie nedaro“, - beviltišką situaciją nupasakojo Skaistė.

Moteris svarstė kreiptis į teismą ir pradėti bylą, tačiau paskaičiavusi, kad tai gali kainuoti apie 10 tūkst. Lt, pabijojo. Juk ji nėra tikra, kad pavyks susigrąžinti 6 tūkst. Lt, o tik gali patirti daugiau nuostolių.

Vekselį galima protestuoti

„Raidla Lejins & Norcous” vyresnioji teisininkė Olga Petroševičienė komentavo, kad turint vekselį ir negaunat juo pasižadėtų pinigų, atsisakymą apmokėti reikėtų patvirtinti oficialiu aktu (protestu), išskyrus tuos atvejus, jei vekselyje nurodyta, kad jis neprotestuotinas.

„Svarbu, kad jeigu vekselis, nustatytu terminu nebuvo apmokėtas, protestas turi būti įformintas pasibaigus mokėjimo terminui per vieną arba dvi darbo dienas. Vekselio protestavimas vykdomas per notarą. Todėl šiuo atveju nuomotoja turėtų kreiptis į bet kurį notarą, kad šis atliktų protestavimo procedūrą ir nusiųstų pranešimą nuomininkei vekselyje nurodytu adresu“, - aiškino specialistė.

Jei nuomininkė vis vien nesumoka skolos, nuomotojai teisininkė pataria vėl kreiptis į notarą, kad būtų gautas vykdomasis įrašas. Po šio veiksmo, vekselis tampa vykdomuoju dokumentu.

„Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuomininkė gyvena Lenkijoje, nuomotoja turėtų papildomai parašyti vykdomąjį įrašą atlikusio notaro išduoti Europos vykdomąjį dokumentą. Gavusį jį, nuomotoja turėtų kreiptis ne į Lietuvos, bet Lenkijos antstolius“, - teigė O. Petroševičienė.

Tuomet užsienio šalies antstoliai galėtų nustatyti nuomininkės nuolatinį adresą, darbovietę ir kitus reikalingus duomenis. „Jei nuomininkė iš tikrųjų yra Lenkijos verslininkė, yra dirbanti ir turi turto Lenkijoje, tikėtina, kad skolą pavyks išsiieškoti“, - spėjo pašnekovė.

Paklausta, kaip galėtų nuomotojai užsitikrinti, kad nepakliūtų į panašią situaciją, teisininkė patarė nuomininkų prašyti didesnio (3-6 mėn.) užstato. Taip pat siūloma nuomos sutartyje nurodyti galime abiejų pusių (nuomotojo ir nuomininko) pažeidimai bei pasekmės. „Be to, tam kad nuomos sutartį būtų galima panaudoti prieš trečiuosius asmenis, nuomos sutartis turėtų būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre“, - patarė O. Petroševičienė.

Nereikia bijoti prašyti užstato

„Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada teigė, kad nuomos praktikoje visgi daugiau teisių turi nuomotojai nei nuomininkai. „Jis yra turto savininkas, gali beveik bet kada užeiti. Vis dar gaji praktika, kad savininkas turi raktą ir gali įspėjęs prieš kelias valandas ateiti pas nuomininką, patikrinti, kaip jis gyvena“, - kalbėjo specialistas.

Tačiau, pasak pašnekovo, įstatymai labiau gina nuomininką: „Jei kyla koks nors konfliktas, tai be abejo žalos išieškojimas, netesybos... viską nusako Civilinis kodeksas, kuris labiau gina nuomininką – jis gali prieš mėnesį informuoti nuomotoją ir atsiskaitęs išsikraustyti“.

„Iškeldinti piktybiško nuomininko nuomotojas taip pat negali. Tai galima atlikti tik teismo keliu su antstolio vykdymu. Ateiti ir pakeisti spyną taip pat neteisėta“, - pabrėžė specialistas.

M. Čiulada teigė, kad nuomotojai kartais patys „prisižaidžia“ netinkamai pasirinkę nuomininkus: „Šioje situacijoje tikriausiai klaidos buvo darytos jau iš pat pradžių, jei nebuvo pasiaiškinta, koks tai žmogus, ar jis turės pinigų. Užsienyje labai populiaru prašyti buvusio nuomotojo rekomendacijų, o pas mus dar tai laikoma įžeidimu“.

Nuomos specialistas taip pat priminė, kad šiek tiek užsitikrinti nuomotojai gali paprašydami užstato: „Juk, grubiai tariant, už kelis šimtus litų nuomininkui yra patikimas kelių šimtų tūkstančių litų vertės turtas“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių