- Eglė Samoškaitė, www.DELFI.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai kurie nekilnojamojo turto ekspertai pritartų premjero Andriaus Kubiliaus išsakytai idėjai fizinių asmenų nekilnojamąjį turtą apmokestinti po 1 litą už 1 kv.m per metus. Tokį siūlymą A. Kubilius išsakė „Lyderių forume“ diskutuodamas su kitų politinių partijų lyderiais. Tuo tarpu mokesčių konsultantė Rūta Bilkštytė teigia, kad toks NT apmokestinimas būtų pats paprasčiausias, bet ir pats neteisingiausias.
„Tai labai tradicinis mokestis. Kaip buvo kažkada fiksuotas pagalvės mokestis, skaičiuojamas nuo galvos ir neatsižvelgiant, kokia ta galva – sena, jauna, protinga, neprotinga, uždirbanti ar neuždirbanti. Istoriškai tai vienas pirmų modelių, kai yra fiksuotas mokestis nuo kažkokio vieneto. Mokesčiai turi vieną pagrindinį principą – jie yra arba paprasti, arba teisingi. Tai čia yra paprasta – mokestis 1 litas nuo 1 kvadratinio metro, nors, aišku, kvadratas Pabradėje ir kvadratas Gedimino prospekte turėtų skirtis“, - DELFI teigė R. Bilštytė.
„Mokesčių administravimo prasme tai būtų pats paprasčiausias mokestį, bet teisingumo, aišku, neteisingiausias“, - pridūrė mokesčių konsultantė.
Formulę 1 litas už 1 kvadratą pasiūlė A. Kubilius
„Lyderių forume“ A. Kubilius užsiminė manąs, kad nekilnojamojo turto mokestis galėtų siekti po 1 litą už 1 kvadratinį metrą.
Šiuo metu fizinių asmenų nekilnojamasis turtas apmokestinamas 1 proc. tarifu nuo turto vertės, kuri viršija 1 mln. litų. Pavyzdžiui, jeigu šeima turi NT už 1,7 mln. Lt, mokestis skaičiuojamas nuo 700 tūkst. litų.
„Darbo apmokestinimą mes galime mažinti, ypač uždirbantiems mažai, bet nekilnojamojo turto mokestį, kaip mažiausiai keliantį problemų ekonomikai ir verslui, mes turime įvesti, įvedinėti palaipsniui, pasirinkę vienokį ar kitokį modelį. Finansų ministerija yra suskaičiavusi bent penkias alternatyvas, galima aiškiai pasirinkti, kiuris modelis būtų geriausias, bet visuotinis ir su mažais tarifais mokestis būtų pats efektyviausias“, - tuomet teigė premjeras.
Paklaustas, kas būtų parašyta A. Kubiliaus teikiamame įstatymo projekte, premjeras paminėjo pavyzdį, kad nekilnojamąjį turtą būtų galima apmokestinti po 1 litą už 1 kvadratinį metrą per metus.
„Galima po to galvoti didesniam gyvenamam plotui taikyti ir didesnį tarifą. Būtų galima galvoti, kaip tą modelį įvedinėti, kad jis nesukeltų kokių nors didesnių socialinių rūpesčių“, - sakė A. Kubilius.
Dalis ekspertų sutiktų su NT apmokestinimu – 1 litas už kvadratą
„Inreal“ konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius DELFI teigė, kad premjero nurodytas nekilnojamojo turto apmokestinimas būtų simbolinis ir įtakos nekilnojamojo turto rinkai beveik neturėtų.
„Ta suma, kurią jūs įvardijote, mūsų supratimu, yra simbolinis mokestis ir iš esmės nekilnojamojo turto rinkos neturėtų paveikti. Tai vis tik yra vos keliasdešimt litų per metus, jeigu omenyje turime standartinį butą, tai viskas neatrodo grėsmingai“, - teigė A. Antanavičius.
Jo teigimu, nekilnojamojo turto mokestis galėtų būti netgi didesnis.
„Tuo metu nuomos rinka greičiausiai pasikeistų tiek, kad nekilnojamojo turto kaštai gultų ant nuomininkų pečių. Savininkai, turėdami turtą, tikrai išgalės susimokėti tokią sumą ir nemanau, kad pultų pardavinėti būstą. Todėl kažkokių esminių problemų, kurios galėtų kilti, mes nematome. Galbūt būtų net pakankamai teisingas toks mokestis, nes būtų apmokestinama ta grupė žmonių, kurie jau turi kažkokį turtą“, - svarstė pašnekovas.
A. Antanavičiaus teigimu, toks nekilnojamojo turto apmokestinimas galėtų būti patrauklesnis nei dabartinis, nes būtų paprasčiau administruojamas – nereikėtų nustatyti turto vertės.
„Mūsų nuomone, dabartinio mokesčio administravimas komplikuotas, sudėtingas ir kainuoja nemažai. Visuotinio mokesčio administravimas būtų ne ką brangesnis nei dabar, bet pajamos būtų didesnės“, - sakė A. Antanavičius.
„Ober-Haus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis taip pat sutiko, kad 1 litas už 1 kvadratinį metrą būtų humaniškas mokestis ir nesužlugdytų nei šeimų, nei turėtų didelės įtakos nekilnojamojo turto rinkai.
„Jeigu 1 litas už kvadratinį metrą per metus, o vidutinio buto plotas, tarkime, yra 50 kvadratų, tai 50 litų per metus arba 4 litai per mėnesį, turbūt nebūtų mokestis, kuris sužlugdytų visą šeimą. Akivaizdu, kad tai būtų humaniškas skaičius“, - sakė pašnekovas.
Jo teigimu, toks mokestis „nespaustų“ žmonių parduoti turto bei nesudarytų sąlygų apsispręsti nepirkti būsto, jeigu prieš tai buvo planuojama jį įsigyti.
„Tai tiesiog būtų kaip simbolinis mokestis, nes dabartinis mokestis – 1 proc. nuo turto vertės – yra kur kas didesnis“, - kalbėjo S. Vagonis.
Jis taip pat pridūrė, kad nekilnojamojo turto administravimas, kai mokama už kvadratą, o ne nuo turto vertės, yra kur kas paprastesnis.
Mokesčių konsultantė: tai primena pagalvės mokestį
Mokesčių konsultantė R. Bilštytė sako, kad nekilnojamojo turto mokestis, kai nustatoma, kad už 1 kvadratinį metrą būtų mokama po 1 litą, būtų pats paprasčiausias, bet drauge – pats neteisingiausias bei primintų pagalvės mokestį.
„Mokesčiai turi vieną pagrindinį principą – jie yra arba paprasti, arba teisingi. Tai čia yra paprasta – mokestis 1 litas nuo 1 kvadratinio metro, nors, aišku, kvadratas Pabradėje ir kvadratas Gedimino prospekte turėtų skirtis“, - DELFI sakė R. Bilštytė.
Ji sutiko, kad nekilnojamojo turto verčių vertinimas yra subjektyvus ir iškreiptas, todėl mokestis nuo turto vertės yra apskaičiuojamas sudėtingai ir gali būti ginčijamas.
„Pagal faktą mokestinės rinkos vertės paskaičiavimas yra gana iškreiptas. Jeigu žiūrėtume į sandorius Registrų centre, kokios yra kainos skelbimuose (pavyzdžiui, kiek namas kainuoja Žvėryne) ir kokios vertės registruojamos pas notarus, tai matyti gana didelis atotrūkis“, - sakė pašnekovė.
Pasak R. Bilštytės, norint teisingai įvertinti nekilnojamojo turto vertę būtina įvesti daug kriterijų, tačiau kuo jų daugiau, tuo vertinimas sudėtingesnis ir subjektyvesnis.
„Iš viso mokesčių teisingumas tampa gana subjektyvus – neaišku, ar reikia skaičiuoti nuo vietos ir leisti savivaldybėms nustatyti kažkokius koeficientus, ar žiūrėti, kad namas medinis arba ne. Teisingam mokesčiui apskaičiuoti reikia daug kriterijų, o kuo daugiau kriterijų, tuo daugiau vertinimų, tuo daugiau nuomonių variacijų“, - sakė pašnekovė.
Jos teigimu, geriausiai turto vertę atskleidžia rinka. „Jeigu tu perki butą ar namą, aišku, turi tam tikrus kriterijus, bet rinkos dalyviai pasirenka ir suranda bendrą vardiklį. Jeigu nori paduoti bet kokį daiktą, tai tas daiktas turi pardavėją, turi ir pirkėją. Pirkėjas ir pardavėjas labai aiškiai ir objektyviai įvertina, kokia to daikto to vertė“, - pasakojo R. Bilštytė.
Mokesčių konsultantės teigimu, kai į šį procesą įsiterpia koks nors mokestis, daugelis kriterijų perkvalifikuojami, tačiau, jos teigimu, kai kurios valstybės randa būtų padaryti taip, kad žmonės sutiktų mokėti nekilnojamojo turto mokestį nuo vertės ir dar siektų, jog turto vertė, vadinasi, kartu ir mokesčiai, būtų kuo didesni.
„Pavyzdžiui, Šveicarijoje yra nustatytas toks nekilnojamojo turto mokestis, kurį pagal rinkos kainą nustato valstybė. Jeigu savininkas mano, kad ta nustatyta vertė, kaina yra per aukšta, tai jis gali nustatyti mažesnę vertę, bet Šveicarijoje valstybė gali išpirkti nekilnojamąjį turtą už tą mažesnė kainą. Dėl šios priežasties savininkai nori nustatyti kuo aukštesnę kainą ir sutinka mokėti didesnį mokestį, kad valstybė privalomai neišpirktų už mažesnę kainą“, - sakė R. Bilštytė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniečiai gyvybe nusprendė nerizikuoti
Griūvantis Panerių g. 15 namas pagaliau bus prikeltas naujam gyvenimui – po pusmečio ginčų gyventojai sutiko gelbėti savo būstą. Darbai bus suskirstyti etapais, o paramą žada ir Aplinkos ministerija, ir Vilniaus savivaldybė. Įtikino daugum...
-
Kurio Lietuvos miesto gyventojai dėl nuosavo būsto turi dirbti daugiausia?
8 metus ir 8 mėnesius. Tiek reikia dirbti vidutinį atlyginimą gaunančiam vilniečiui, kad jis įsigytų standartinį 50 kv. m butą sostinėje. Daugiau negu vilniečiams tenka dirbti tik Palangos ir Druskininkų gyventojams, o palankiausias buto kain...
-
Šilumos sistemų modernizavimui – didesnė ES parama2
Šilumos tiekimo sistemos modernizavimo ir plėtros projektams bus papildomai skirta apie 20,1 mln. litų Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų. Tokį nutarimą lapkričio 13 d. priėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama ...
-
Paraiškų rinkimas asbestinei stogų dangai keisti baigėsi
Praėjusią savaitę baigtos rinkti paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“, informuoja Nacionalinė mokėjim...
-
Išlaidas namui išlaikyti siūloma skaičiuoti ir pagal gyventojų skaičių bute7
Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Valerijus Simulikas pristatė siūlymą, kad butų ir kitų patalpų savininkai išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti apmokėtų, tvarka mokesčius, rinkliavas ir kitas ...
-
Sugriežtinta renovuojamų daugiabučių investicinių projektų rengimo tvarka
Pradėjus didelio masto darbus, neišvengiamai kyla nenumatytų rūpesčių. Taip nutiko ir su masine daugiabučių namų renovacija. Tačiau Aplinkos ministerija itin akylai seka visą jos eigą ir skubiai imasi priemonių trikdžiams pašalinti. ...
-
Penktadienis – paskutinė diena sumokėti žemės mokestį3
Apie pusė gyventojų, kuriems iki lapkričio 15 dienos privalu sumokėti žemės mokestį, to dar nepadarė. ...
-
Butų kainos kyla visose Baltijos šalių sostinėse
"Ober-Haus Real Estate Advisors" apskaičiuota 2013 m. spalio mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo, kad Taline butų kilo 6,6 proc., Rygoje ūgtelėjo 0,6 proc., o Vilniuje - 0,3 proc. Teigiamas butų kainų pokytis spalio mėnesį steb...
-
Ateityje valstybės parama renovuojamiems namams mažės1
Renovacijos tempai visoje Lietuvoje vyksta nevienodu greičiu. Ignalina gali pasigirti sparčiai judanti į priekį, o štai Raseinių rajone iki šiol nerenovuotas nei vienas daugiabutis. Portalo vaizdo konferencijoje viešėjęs būsto ener...
-
„Lituanica“: padidintas mokestis smogs ir veikliems3
Buvusio fabriko "Lituanica" teritorijos savininkai užtruko derindami didelės apimties detalųjį planą, apimantį ne tik įsigytą sklypą, bet ir miesto viešąsias erdves. Ir – projekto partneris, Kauno savivaldybė, apkrovė verslin...