Loftai: tarša gali turėti pasekmių sveikatai

Vis labiau ne tik visame pasaulyje, bet ir Lietuvoje populiarėjantys gamybinėse teritorijose įrengti loftai žavi savo didelėmis erdvėmis, nestandartinėmis formomis ir galimybe gyvenamąją patalpą įsirengti kūrybiškai. Gyvenamąsias patalpas įsikurti tam pritaikomuose pramoninio tipo pastatuose darosi vis madingiau, tačiau iškyla klausimas, ar tokie būstai nekenkia sveikatai.

Svarbu išvalyti aplinką

Šiuo metu „Kuro aparatūros“ gamyklos pastato teritorijoje vyksta statybos darbai. Dalis gamyklos sienų išgriauta, aplink zuja eskavatoriai. Buvusiose gamyklų teritorijose bus įrengtas loftų miestas.

„Ten, kur jūs matote atvertas stogo konstrukcijas, ten bus vidiniai kiemai. Tie kiemai bus apželdinti, sutvarkyti, įrengtos žaliosios zonos, vaikų žaidimų aikštelės ir pan.“, – pasakoja „Loft Town“ projekto vadovė Rūta Rimkienė.

Anot jos, baiminantis užterštumo, svarbiausia buvo aplinką, kurioje iškils loftai, išvalyti.
„Prieš pradėdami projektavimo darbus ir jau turėdami idėją čia įkurti gyvenamąsias patalpas, teisės aktų nustatyta tvarka atlikome grunto tyrimus. Dabar yra parengtas užterštos teritorijos tvarkymo planas, pagal kurį bus tas gruntas utilizuotas“, – tvirtina R. Rimkienė.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro vyriausiasis specialistas Raimondas Vaidginas teigia, kad tuose gamykliniuose pastatuose, kur dabar įrengiami loftai, vykdyta pramonės veikla galėjo užteršti ir pačias patalpas, kuriose vyko gamyba, ir aplink esančią teritoriją.

„Labai svarbu ištirti ir išsiaiškinti, kuo užterštas dirvožemis tose patalpose. Ta teritorija turėtų būti išvalyta, sutvarkyta, visa tarša išaiškinta ir pašalinta. Bet, matyt, realybėje ne visada taip yra.

Jeigu su teritorija galima išsiaiškinti, tą gruntą galima nukasti ir išvežti, lieka tos patalpos. Jeigu jos gamybinės, tai, ten vykus įvairiai gamybai, gali kauptis garai kažkokie, gali kauptis grindyse, sienose, lubose. Sunkieji metalai turi tokią savybę“, – teigia R. Vaidginas.

Anot visuomenės sveikatos centro vyriausiojo specialisto, gyvenamųjų patalpų užterštumas sunkiaisiais metalais gali turėtų rimtų pasekmių žmonių sveikatai.
„Iš karto to poveikio žmogus ir nepastebės, gali praeiti dešimt-dvidešimt metų, kol kažkokie sindromai atsiras. Pirmiausia turbūt pastebimi nervų sistemos sutrikimai, nuovargis, padidėjęs jautrumas. Po kelių metų gali pasireikšti bendras organizmo nusilpimas, nes tie metalai turi tokią tendenciją kauptis organizme“, – sako R. Vaidginas.

Dėl užterštumo nesibaimina

Prieš porą metų T. Ševčenkos gatvėje esančiose gamyklų patalpose loftą įsirengę Ieva ir Juozas Dapšauskai sako, kad dėl užterštumo savo būste nesibaimina. Jie žino, kad jų patalpose nevyko tokia veikla, kuri būtų galėjusi užteršti aplinką.

„Jau tvarkantis dokumentus, mano tetai, kuri yra medikė, kilo klausimas, ar ta veikla, kuri vyko lofte prieš tai, neturės pasekmių sveikatai. Ji man papasakojo, kad į sienas gali būti įsigėrusios tam tikros radiacinės medžiagos arba švinas, kas gali trikdyti sveikatą. Bet vėliau mes sužinojome, kad konkrečiai mūsų pastatas buvo administracinės paskirties. Realiai čia jokia gamyklinė veikla nevyko. O konkrečiai mūsų patalpos tai buvo valgykla“, – pasakoja Ieva.

Sunku nustatyti patalpų statusą

Vilniaus visuomenės sveikatos centro vyriausiasis specialistas R. Vaidginas sako, kad yra nustatytos higienos normos ir taikomi specialūs teisės aktai, kurie reglamentuoja tiek dirvožemio, tiek patalpų užterštumą. Kaip teigia specialistas, skirtingos higienos normos taikomos gyvenamosioms, darbo ar komercinėms patalpoms.

Anot jo, darbo aplinkoje švino, gyvsidabrio ar kito sunkiojo metalo leidžiamos koncentracijos aplinkos ore skiriasi šimtais ar net tūkstančiais kartų nuo to, kas leidžiama gyvenamosios aplinkos ore.

„Kartais tie loftai įrengiami ne visai kaip gyvenamos patalpos, o joms taikomas statusas – kūrybinės dirbtuvės. Tai ten tokia situacija, kad jos neturi gyvenamojo būsto statuso. Tai kokį teisės aktą taikyt ir pagal ką reglamentuoti oro taršą tame lofte, aš jau negalėčiau pasakyti“, – teigia R. Vaidginas.

Daug erdvės pasireikšti kūrybingumui

Nekilnojamo turto bendrovės „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada teigia, kad pagrindinis loftų privalumas yra tas, jog jie dažnai būna įrengiami patogiose miesto vietose.

„Loftai – tai buvusios gamybinės patalpos, konvertuotos į būstą. Pirmiausia loftai yra aukštų lubų nestandartiniai būstų sprendimai, dažnai jie yra pramoninėse teritorijose, bet patraukliose miesto vietose“, – sako M. Čiulada.

Anot jo, loftuose yra labai daug erdvės pasireikšti žmonių kūrybingumui.

„Loftą renkasi neformalūs, meniški žmonės, kuriems gyventi standartiniame, į kaimynų rėmus įspaustame būste, nelabai patinka, nes loftų sprendimai yra įdomūs, ten erdvės pasireikšti minčiai tikrai yra daug. Pavyzdžiui, yra projektų, kur krovininiu liftu žmogus gali su motociklu atvažiuoti į savo būstą“, – pasakoja M. Čiulada.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Jonas

Jonas portretas
Koks čia žodis Loftai? Ką jis reiškia ir kas jį išrado? Kuo jis skiriasi nuo įrengto buto? Loftas ir butas tai ne tas pats? Paaiškinbkit, dėl Dievo.

Jonui

Jonui portretas
Loftas - tai didele gyvenama erdve, nesuskirstyta i atskirus kambarius. Dazniausiai irenginejami tokie dalykai buvusiose gamybinese patalpose - senose gamyklose, fabrikuose ir t.t. Man tik viena nesuprantama - raso apie loftus, o nuotrauka ideta is standartinio, iki sleikstumo nuobodaus, amerikonisko miegamojo.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių