V. Tomkus parduoda „Eltą“ buvusiai Darbo partijos atstovei

Žiniasklaidos grupės „Respublikos leidiniai“ savininkas Vitas Tomkus parduoda kontrolinį naujienų agentūros „Elta“ akcijų paketą buvusiai „Respublikos leidinių“ komercijos direktorei bei buvusiai vienai Darbo partijos vadovių Gitanai Markovičienei.

„Taip, sandoris vyksta. (...) 100 proc. neparduodama, eina kalba apie kontrolinį akcijų paketą. (...) Yra tam tikros komercinės paslaptys, bet yra kontrolinis akcijų paketas ir galimybė išsipirkti 100 procentų“, - BNS sakė V.Tomkus.

Apie sandorį pranešė naujienų portalas „Delfi“, paskelbęs, kad „Eltą“ perka verslininkė, iš Darbo partijos prieš kelias savaites pasitraukusi G. Markovičienė.

„Pirkėjų buvo daug. (...) Yra BNS savininkai estai („Eesti Meedia“ - BNS), skambino, siūlė, bet labai nerimtas pasiūlymas buvo. Kaip supratau, norėjo monopolizuoti rinką ar panašiai. Pagalvojau, kad tai gali būti nelabai naudinga Lietuvai. Paskui buvo Tomas Balžekas (buvęs „15min“ ir BNS direktorius - BNS), bet ten labiau ambicijos, kažką estams įrodyti, su žurnalistika, man atrodo, nieko bendro neturi“, - BNS sakė V.Tomkus.

„Aš išklausiau visų jų perspektyvų, kaip jie įsivaizduoja rinką, tai man priimtiniausias pasirodė Gitanos (G.Markovičienės - BNS) variantas, nes ji aktyviai dalyvavo politikoje su savo nuomone kaip apžvalgininkė. Man jos pažiūros patinka, man patinka ta patriotinė linija ir šiuo atveju lėmė ne kainos klausimas, o į kieno rankas pereina viena iš seniausių informacinių įmonių „Elta“, - pridūrė „Respublikos leidinių“ savininkas.

Man jos pažiūros patinka, man patinka ta patriotinė linija ir šiuo atveju lėmė ne kainos klausimas, o į kieno rankas pereina viena iš seniausių informacinių įmonių „Elta“.

V.Tomkus teigė negalintis atskleisti sandorio vertės: „Kaina buvo geresnė, nei pasiūlė BNS (BNS savininkai - BNS)“.

V.Tomkaus teigimu, perleidžiamas „Eltos“ verslas ir nuotraukų archyvas. Sandoris, pasak „Respublikos leidinių“ savininko, turėtų būti baigtas per savaitę.

Su G.Markovičienė BNS kol kas nepavyko susisiekti, tačiau BNS atsiųstame komentare ji teigė, kad išsamiau sandorį ir „Eltos“ planus ketinama informuoti, baigus sandorį.

„Šiandien galiu tik užtikrinti esamus ir būsimus agentūros klientus, kad turime ilgalaikę viziją dėl nacionalinės naujienų agentūros vystymo, užtikrinant aukščiausio lygio profesinius ir etinius standartus“, - teigė G.Markovičienė.

„Respublikos leidinių“ direktorė Diana Veleckienė BNS teigė, kad neseniai G.Markovičienė išėjo iš „Respublikos leidinių“, kuri dirbo reklamos ir komercijos direktore. Neseniai G.Markovičienė paliko ir buvusios Darbo partijos pirmininkės Živilės Pinskuvienės pavaduotojas pareigas.

Ekonomiste prisistatanti G.Markovičienė rašė straipsnius „Respublikoje“ ir „Delfyje“ įvairiomis politikos ir ekonomikos temomis.

„Paskaitykit visus jos rašymus „Respublikoje“, „Delfyje“, ji vertina labai daug įvykių. Ar bent kur yra bent kokios nors partijos ausys? (...) Visi rašiniai yra žmogaus, išmanančio ekonomiką, politinę situaciją, finansus, ten apie jokią partiją neina kalba, eina kalba tik apie Lietuvą. (...) Nerasite nei vieno protégé, nei vieno politiko, nei vienos partijos, bet yra labai daug kalbama apie abejotinus politikų sprendimus, daug yra pastabų dėl biudžeto paskirstymo, dėl žmonių socialinės atskirties“, - kalbėjo V.Tomkus.

Ji BNS nurodė esanti finansų valdymo specialistė, turinti verslo administravimo išsilavinimą ir 14 metų dirbusi bankų sektoriuje, dabar nepriklausanti jokiai politinei partijai.

40-ies G.Markovičienė 1998-2010 metais dirbo Ūkio banke, 2010 metais vadovavo „Swedbank“ Klaipėdos filialo skyriui, 2011-2012 metais dirbo „Danske Bank“ Lietuvos filialo klientų aptarnavimo skyriaus vadove, nuo 2012 metų gruodžio dirbo buvusio Seimo nario „darbiečio“ Gedimino Jakavonio padėjėja.

G.Markovičienė socialiniame tinkle „LinkedIn“ nurodo vadovaujanti įmonei „GM Media Invest“, tačiau Registrų centre tokia įmonė nėra užregistruota.

Pasiūlymas Vyriausybei

„Respublikos leidinių“ savininkas Vitas Tomkus siūlė premjerui Sauliui Skverneliui, jog Valstybė įsigytų žiniasklaidos grupės valdomos naujienų agentūros „Elta“ dalį akcijų - premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas sako, kad idėja nebuvo svarstoma.

T.Beržinskas sako, kad V.Tomkaus ir S.Skvernelio susitikimas vyko praėjusį rudenį, po Seimo rinkimų - jame leidėjas ir informavo apie siūlymą. Premjerą šie siūlymai pasiekė ir iš Seimo - apie ketinimus siūlyti valstybei įsigyti dalį „Eltos“ premjero aplinką pripažino informavęs ir Seimo „valstietis“ Povilas Urbšys. Jis sako tik perdavęs buvusio kolegos parlamente „darbiečio“ Gedimino Jakavonio prašymą - G.Jakavonis beveik dešimtmetį dirba „Respublikoje“ politikos apžvalgininku ir bendrauja su V.Tomkumi.

„Apie tai, kad yra toks siūlymas, informuotas buvau aš, apie tai mane informavo Seimo narys Povilas Urbšys, aš apie tai informavau premjerą. Kadangi premjero principinė pozicija yra tokia, kad negali ir neturi būti jokios valstybinės žiniasklaidos ir ji niekada nebus keičiama, buvo iškart aišku, kad to pasiūlymo įgyvendinimo jokiomis kryptimis ir formomis nebus siekiama“, - BNS penktadienį sakė T.Beržinskas.

Jis patvirtino, kad panašiu metu idėją, jog valstybė pirktų dalį naujienų agentūros akcijų, S.Skverneliui pristatė ir tiesiogiai pats V.Tomkus.

„Kadencijos pradžioje premjeras susitiko su beveik visų žiniasklaidos priemonių vadovais, tarp jų - ir su V.Tomkumi. Pokalbio metu buvo paminėta ir tokia galimybė, bet premjero pozicija buvo ta pati“, - pridūrė jis.

Tuo metu pats P.Urbšys sako neatsimenantis, ar apie V.Tomkaus planus informavo tiesiogiai S.Skvernelį, nes įvykio nesureikšmino.

„Nepamenu, ar per premjerą (kreipiausi - BNS) į Beržinską, ar per Beržinską į premjerą. Jei atsiminčiau, pasakyčiau, negaliu prisiminti tiksliai (...), nes nesureikšminu šito dalyko“, - sakė politikas.

Jis teigė pažįstantis G.Jakavonį tik iš darbo praėjusios kadencijos Seime, šiam nepatekus į šios kadencijos Seimą dar kurį laiką palaikė ryšį, tačiau jis, esą, nutrūko po balsavimo dėl urėdijų reformos, kurią P.Urbšys palaikė. Tai patvirtino ir G.Jakavonis.

„Aš suprantu, kad jis bendrauja su Vitu (Tomkumi - BNS). O man nerūpėjo (Vyriausybės - BNS) reakcijos, nebuvau suinteresuotas turėti kažkokią reakciją, manęs tik Jakavonio buvo paprašyta perduoti ketinimą“, - aiškino P.Urbšys.

Asmeniškai „valstiečių“ atstovas sako V.Tomkaus nepažįstantis, tik perdavęs premjero aplinkai G.Jakavonio prašymą informuoti apie akcininkų ketinimus.

G.Jakavonis: kad „Eltą“ įsigijo buvusi padėjėja, buvo netikėta

G.Jakavonis BNS patvirtino, kad P.Urbšio prašė informuoti premjerą apie idėją, bet vėlesniuose pokalbiuose nedalyvavo.

„Jei ir ėjo tokios kalbos, kaip suprantu, jos nepasiteisino. Idėja sklandė, kad susitiktų jie (S.Skvernelis ir V.Tomkus - BNS), bet ji ir liko niekinė, kiek žinau. Gal susitiko, gal telefonu kalbėjo, negaliu nei patvirtinti, nei paneigti, nes Tomkus praktiškai Lietuvoje nedažnai būna“, - svarstė jis.

Buvęs parlamentaras praėjusią kadenciją dirbo Darbo partijos frakcijoje. Jis aiškina, kad partijoje buvo tik apie pusmetį, save visą laiką siejo su Artūro Paulausko vadovauta „Naująja sąjunga“ ir šiuo metu „darbiečiams“ nebepriklauso.

Atvirai pasakius, man buvo netikėta, niekas manęs neinformavo - po fakto išgirdau, kad tokie veiksmai įvyko.

V.Tomkus BNS penktadienį patvirtino, kad „Eltos“ kontrolinį akcijų paketą įsigyja Buvusi „Respublikos leidinių“ Reklamos ir komercijos direktorė Gitana Markovičienė. Ji praėjusią Seimo kadenciją buvo G.Jakavonio padėjėja-sekretorė Seime. Yra pati kandidatavusi į Seimą bei Europos Parlamentą kaip Darbo partijos atstovė.

„Atvirai pasakius, man buvo netikėta, niekas manęs neinformavo - po fakto išgirdau, kad tokie veiksmai įvyko“, - sakė jis. G.Jakavonis taip pat sako negalintis komentuoti finansinių G.Markovičienės galimybių įsigyti agentūros akcijas.

Pats G.Jakavonis taip pat patvirtino susitikęs su premjeru S.Skverneliu, tačiau ne kaip politikas ar derybininkas, o kaip žurnalistas. „Respublikoje“ jis sako oficialiai įsidarbinęs praėjus vos kelioms dienoms po nesėkmingų rinkimų pernai rudenį, o ankstesniais metais dirbęs visuomeniniais pagrindais.

„Vyriausybėje esu vieną kartą buvęs, su S.Skverneliu susitikęs, daręs interviu, bet ne šita tema. Interviu buvo atspausdintas „Respublikoje“ ir „Vakaro žiniose“, - sakė jis.

DP juodosios kasos milijonas litų - „Respublikos“ prenumeratoms

„Respublikos leidinių“ savininkas V.Tomkus teigė, jog sandorį su buvusia Darbo partijos viena vadovių G.Markovičiene lėmė ne tiek kaina, o patikusios pažiūros. Tuo pačiu leidėjas tikino, jog G.Markovičienę žeidžia žiniasklaidoje pateikiama informacija apie jos sąsajas su Darbo partija.

„Ją, kaip suprantu, žeidžia tas parašymas, kad kažkokiai partijai priklauso ar panašiai, nes dar nieko nepadarė, sandėris neįvyko, o jau ją apkaltina, kad čia kažkokia statytinė ir panašiai“, - teigė V.Tomkus.

Pati G.Markovičienė penktadienį išplatintame pranešime pabrėžia atsiribojanti nuo žiniasklaidos, verslo ar politikos grupių interesų ir sieksianti, kad agentūra „Elta“ taptų geriausia.

Žiniasklaidos grupės „Respublikos leidiniai“ savininkas Vitas Tomkus daugiau nei prieš dešimtmetį iš šios partijos „juodosios kasos“ galėjo gauti beveik milijoną litų – 927 tūkst 837 litus (apie 270 tūkst. eurų).

„Galima teigti, kad iš Darbo partijos 2004-2006 m. 23 429 701 litų neoficialių piniginių išlaidų 927 837 litų sudarė lėšos leidinio „Respublika“ prenumeratai, kurios nebuvo apskaitytos Darbo partijos oficialioje buhalterinėje apskaitoje“, – 2013 metų liepą paskelbė Vilniaus apygardos teismas. Kiti teismai vėliau koregavo „darbiečių“ nusikalstamų veikų kvalifikaciją, tačiau aplinkybės dėl „juodosios buhalterijos“ egzistavimo, „Respublikos“ prenumeratos visų instancijų teismų liko patvirtintos ir nepašalintos.

Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje, kurioje yra priimtas galutinis ir neskundžiamas verdiktas, nustatyta, kad iš neoficialių lėšų buvo finansuojami ne tik neoficialiam darbo užmokesčiui, premijoms, pašalpoms, partijos centrinės būstinės ir skyrių išlaidoms apmokėti, jų veiklai finansuoti, telekomunikacinių paslaugų sąskaitoms apmokėti, rinkimų kampanijai į Seimą finansuoti, tačiau ir dienraščio ,,Respublika“ prenumeratai apmokėti bei kitoms partijos veiklos sritims finansuoti.

Teismo nuosprendyje rašoma, kad liudytojai, kurie patvirtino, kad jie tam tikrais laikotarpiais į namus gaudavo dienraštį „Respublika“, tačiau patys už prenumeratą niekada nemokėjo. Liudytojų teigimu, šio dienraščio prenumerata buvo Darbo partijos dovana.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ačiū

Ačiū portretas
"Taranas iš gyvų ląstelių"buvo toks straipsnis senai labai seniai bet ir dabar atsimenu galima ir dabar kam nors pritaikyti istorija visus įvertins arba įamžins...
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių