Praėję metai Lietuvos oro uostams – rekordiniai

2018 m. buvo geriausi Lietuvos oro uostų aviaciniai metai – aptarnauta 6,3 mln. keleivių ir 61 tūkst. skrydžių. Didžiausias proveržis įvyko pagrindiniuose šalies oro vartuose – Vilniaus oro uoste, tačiau Kauno ir Palangos filialams metai taip pat buvo labai intensyvūs.

Apibendrinus metinius rezultatus Lietuvos oro uostai skaičiuoja, kad iš viso šalies oro vartai 2018 m. aptarnavo 19 proc. daugiau keleivių nei 2017 m.

„Didžiausią srautą savo istorijoje – 4,9 mln. keleivių – sėkmingai aptarnavo Vilniaus oro uostas, viršijęs 2017-ųjų rezultatą daugiau negu milijonu keleivių. Taip pat visus metus maloniai stebino Palangos filialo veikla. Trečiuose pagal dydį šalies oro vartuose taip pat fiksavome rekordą – aptarnavome daugiau nei 316 tūkst. keliautojų, t. y. 7 proc. daugiau negu metais prieš tai“, – statistinius duomenis komentuoja Lietuvos oro uostų vykdomoji direktorė Laura Joffė.

Pasak jos, Kauno oro uostas 2018 m. atvertė naują ir svarbų istorijos puslapį praplėsdamas savo veiklos profilį. Darbą šiame oro uoste pradėjo pirmoji tradicinė oro linijų bendrovė – Lenkijos „LOT Polish Airlines“, kurios atsiradimas leido pasiūlyti dar daugiau paslaugų verslo skrydžių pageidaujantiems klientams.

Metams besibaigiant, Kauno filialas pranešė apie viršytą 1 mln. aptarnautų keleivių ribą. Ankstesniais metais tai padaryti pavyko tik dėl vykusios Vilniaus oro uosto orlaivių kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos, kai ilgiau nei mėnesį į Kauną buvo nukreipti didžiausi keliautojų srautai, skelbia Lietuvos oro uostai.

Kaip pastebi L. Joffė, nuosekliai augantis oro transporto keliautojų skaičius yra pasaulinė tendencija, tačiau didelę reikšmę sėkmingai šalies oro uostų veiklai turi daugybė faktorių.

„Nenutrūkstančios ir sėkmingos derybos su oro vežėjais yra kritiškai svarbios. Jų dėka sostinėje skrydžius pradėjo vykdyti „SCAT Airlines“ bei reguliariai krovinius skraidinanti oro bendrovė „Turkish Cargo“. Taip pat pasiektas susitarimas su kelionių organizatoriumi „Itaka“ – praėjusiais metais pradėjusi skraidinti iš Vilniaus, šiemet ji šiltų kraštų kryptis siūlys ir keliaujantiems iš Kauno oro uosto“, – teigė L. Joffė.

Didesnį pervežtų keleivių skaičių iš dalies lėmė ir tai, kad skrydžiai kai kuriomis kryptimis pradėti vykdyti dažniau, taip pat keleiviai buvo skraidinami didesniais orlaiviais. Vilniuje daugėjo skrydžių į Maskvą, Helsinkį, Stambulą, Stokholmą ir Rygą, Palangoje – į Rygą, Varšuvą. Daugiau keleivių dėl didesnio orlaivio galėjo skristi iš Kauno oro uosto į Londoną ir Norvegiją, iš Palangos – į Kopenhagą, taip pat į Londoną.

Pernai Lietuvos oro uostuose fiksuotas ir solidus aptarnautų skrydžių skaičiaus augimas – 11 proc. Atitinkamai aptarnauta daugiau nei 61 tūkst. skrydžių. Intensyviausiai dirbo Vilniaus oro uostas, aptarnavęs daugiau nei 47 tūkst. skrydžių, Kaune jų įvyko daugiau nei 9 tūkst., Palangoje – beveik 5 tūkst.

Populiariausiųjų šalių ir oro uostų, į kuriuos skrendama, dešimtukas Lietuvos oro uostuose 2018 m. nesikeitė. Daugiausiai keleivių buvo skraidinama į Jungtinę Karalystę – 21 proc., Vokietiją – 10 proc. ir Norvegiją – 9 proc. Tuo tarpu tarp populiariausiųjų oro uostų pirmavo Londono Lutono, Kopenhagos ir Varšuvos Šopeno oro uostai. Daugiausiai keleivių 2018 m. aptarnavusių oro linijų gretose rikiuojasi „Ryanair“, „Wizz Air“, „Small Planet Airlines“ ir „air Baltic“.

Prie sėkmingos šalies oro uostų veiklos taip pat prisidėjo krovinių pervežimo paslaugų plėtojimas. Bendrai aptarnautų krovinių skaičius visuose trijuose oro uostuose per metus paaugo daugiau nei penktadaliu ir sudarė beveik 16 tūkst. tonų. Vilniaus oro uostas aptarnavo apie 13 tūkst. t krovinių, Kaunas – daugiau nei 3 tūkst. t, o Palanga – 0,04 t krovinių.

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2018 m. jie aptarnavo 6,3 mln. keleivių ir 61 tūkst. skrydžių. Žiemos sezono metu iš Lietuvos oro uostų 15 aviakompanijų tiesiogiai skraidina 66 reguliariosiomis kryptimis į 57 miestus 27 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.



NAUJAUSI KOMENTARAI

opa

opa portretas
Po rinkimu bus dvygubas rekordas.

Pranasas

Pranasas portretas
Ne dziugauti ,bet verkti reikia del isaugusio skrendanciuju skaiciaus- puse lietuviu svetimose salyse uzsidirba duonai!
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių