Parama sportui virto kyšiais?

Konkursai už 1,5 mln eurų

Šiame teisėsaugininkų tyrime įvardijama, jog paramą sportui dosniai seikėjo viena didžiausių šalies kelių tiesimo įmonių grupė "Šiaulių plentas".

Tyrimo ėmėsi Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT). Tačiau, šaltinių teigimu, bylos ištakos turi savą priešistoriją.

Ši įmonė figūruoja ir kitame, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamame tyrime, dėl esą duoto kyšio vykdant viešuosius pirkimus.

2016-ųjų vasaros pabaigoje buvo sulaikyti Lietuvos automobilių kelių direkcijos Kelių planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas Artūras Aušra, "Šiaulių plento" generalinis direktorius Juozas Aleksa ir įmonės komercijos direktorius Darius Strioga.

Pareigūnai įtarė, kad "Šiaulių plentas" mažiausiai 9,5 tūkst. eurų suma direkcijos padalinio vedėjui atsilygino už išskirtinių sąlygų sudarymą minėtai įmonei laimėti viešuosius pirkimus, kurių bendra vertė viršija 1,5 mln. eurų.

Kyšio istoriją narpliojantys tyrėjai įtaria, jog realios sumos už palankius sprendimus galėjo ir, tikėtina, buvo kur kas didesnės nei 9,5 tūkst. eurų. Tiesiog tyrime tokia suma apibrėžiama kvalifikuojanti aplinkybė, reiškianti kyšininkavimą stambiu mastu (250 minimalių gyvenimo lygių).

Po kyšininkavimo skandalo kelių direkcijos skyriaus vedėjas A.Aušra neteko pareigų. Kurį laiką areštinėje teko pasėdėti ir "Šiaulių plento" vadovams.

Tačiau Šiaulių kelininkų įmonės per visus tuos metus sėkmingai dalyvavo stambiuose valstybiniuose užsakymuose ir jos sėkmės procentas stebėtinai augo.

2012 m. įmonė "Šiaulių plentas" dalyvavo 70 viešųjų pirkimų kaip tiekėjas ir laimėjo 23 (33 proc.) jų. 2013 m. įmonė dalyvavo 90 viešųjų pirkimų, laimėjo 27 (30 proc.) jų. 2014 m. įmonė dalyvavo 72 viešuosiuose pirkimuose, laimėjo 24 (33 proc.) jų. 2015 m. dalyvavo 104 viešuosiuose pirkimuose, laimėjo 49 (47 proc.) jų.

2016 m. įmonė dalyvavo 140 viešųjų pirkimų, laimėjo 51 (36 proc.) jų. 2017 m. įmonė dalyvavo 83 viešuosiuose pirkimuose, laimėjo 32 (39 proc.) jų.

O štai šiais metais įmonė dalyvavo 16 viešųjų pirkimų, laimėjo 16 (100 proc.) jų.

Nuo 2012-ųjų įmonė "Šiaulių plentas", dalyvauja Lietuvos automobilių kelių direkcijos, Šiaulių rajono savivaldybės, Šiaulių miesto savivaldybės ir kituose didelės apimties konkursuose.

Tinklalapio "Rekvizitai.lt" duomenimis, pagal sutarčių sumas pirmoje vietoje darbo šiauliečiams davė Kelių direkcija – 137 mln. 163,5 tūkst. eurų. Užsakymų pateikė ir "Lietuvos geležinkeliai", už beveik 58 mln. eurų.

Šiaulių miesto savivaldybė su šia įmone pasirašė darbų už 26,5 mln. eurų.

Narplioja korupcijos skandalą

Nors valdiški pinigai byra, bet tiek STT, tiek FNTT narpliojamos bylos iki šiol nėra baigtos.

Teisėsaugininkai, suuodę apie šiauliečių kelininkų pramintą taką į Kelių direkcijos vadovų kabinetus, ėmė domėtis, iš kur kelininkų portfeliuose – grynųjų pinigų sumos.

Esą peržvelgus įmonių grupės lėšų judėjimo kelius, susidomėta išskirtiniu dosnumu krepšiniui.

Neva tuomet tyrimas ir skilo į dvi dalis – viena medžiagos dalis buvo perduota FNTT.

"Šiaulių plento" įmonių grupė vietos krepšinio komandą rėmė ne vieną dešimtmetį ir, tiesą sakant, kažin ar klubas būtų išgyvenęs be šių kelininkų injekcijų.

Vis dėlto teisėsaugininkų dėmesį patraukė keli pinigų judėjimo momentai. Ir visuose jų pinigai keliavo per dvi viešąsias įstaigas – "Krepšinio klubą "Šiauliai" bei "Krepšinio ratą". Abi jos siejamos su tuo pačiu krepšinio klubu.

Buvo skelbta, jog 2015–2016 m. viena viešoji įstaiga iš rėmėjų gavo ir išgrynino daugiau nei 260 tūkst. eurų, o miesto krepšinio klubą turinti viešoji įstaiga, krepšinio klubas "Šiauliai" – daugiau kaip 52 tūkst. eurų.

"Įtariama, kad visa viešosioms įstaigoms skirta šimtatūkstantinė parama ar dalis jos buvo išgryninama tą pačią ar kitą dieną, kai ji buvo suteikta. Surinkta duomenų, kad dalis išgrynintų pinigų buvo apskaityti veikiausiai kitomis ūkinėmis operacijomis, nei realiai įvykusios, o pinigai panaudoti neoficialiems atlyginimams mokėti", – tvirtino FNTT.

Krepšinis – verslas?

Šaltinių teigimu, krepšininkai oficialiai galėjo gauti tik dalį atlygio – mokėti dienpinigiai. O neva visa kita suderėta suma galėjo būti mokama neapskaitytais pinigais.

Tiesa, šių faktų tuometis krepšinio klubo vadovas Adomas Klimavičius nenorėjo patvirtinti.

"Mokėjom, kaip mokėjom. Kas išgryninta? Kaip tu išgryninsi? Juk turi nuimti iš banko sąskaitos. Jie suves dokumentus, tie pinigai yra nurašyti žaidėjams. Kas dirbtų su manimi, jei aš taip būčiau pasielgęs? Tai yra privatūs pinigai. Čia – ne valstybės pinigai", – karščiavosi A.Klimavičius.

Jis iš Šiaulių krepšinio klubo vadovo pareigų pasitraukė tuomet, kai viešumoje nuskambėjo FNTT pradėtas tyrimas. Jo vietą užėmė Europos čempionas Mindaugas Žukauskas.

Tačiau šiuo metu A.Klimavičius tebevadovauja įstaigai "Krepšinio ratas", kuri tiesiogiai tebėra susijusi su krepšinio klubu ir jo lėšomis.

Paklaustas, kaip jaučiasi ir ar jau yra apklaustas šioje byloje, A.Klimavičius iš pradžių juokavo, jog laukia savo eilės.

"Neapklausė dar manęs. Labai gerai jaučiuosi, šitiek metų vadovauju klubui, o dabar reikia aiškintis. Mokesčių inspekcija tikrina. STT "užlaužė" "Šiaulių plentą", o tada jau klubą numetė FNTT. Jei jau sekė taip, tai reikėjo ateiti, kai tie pinigai buvo išgryninti. O taip nėra. Kai turi pinigų, tai žaidėjams sumoki, nurašai daugiau. Čia gi verslas. Nesimėto tie pinigai pakampiais", – kalbėjo A.Klimavičius.

Painūs paskolų viražai

Šiame tyrime viešai nebuvo minėta, jog įtarimų teisėsaugininkams sukėlė ir tai, kad tarp viešųjų įstaigų ir "Šiaulių plento" buvo stambių paskolų sandorių.

Šaltinių teigimu, tarp "Krepšinio rato" ir krepšinio klubo "Šiauliai" būta keistų kreditų, kai viena kitai skolino bemaž 100 tūkst. eurų.

Kam ir kodėl tie pinigai buvo stumdomi iš vienos kišenės į kitą, nėra aišku.

Bet viešai FNTT įvardytų 260 tūkst. ir 52 tūkst. eurų sumų, keliavusių iš "Šiaulių plento" krepšiniui remti, esą būta 280 tūkst. eurų paskolos vienai ir 300 tūkst. eurų paskolos kitai viešajai įstaigai.

"Kai kelis mėnesius savivaldybė nemoka pinigų, ką reikia daryti? Ji be vasario galo neduoda pinigų, o algas krepšininkams reikia mokėti. Kaip gyventi? Reikia skolintis. Gauni didesnę sumą iš savivaldybės, moki tiems, kam skolingas. Jūs pasižiūrėkite į Klaipėdos klubą, kas ten kam kiek skolino", – aiškino A.Klimavičius.