Naujasis „Rail Baltica“ kelias sujungs Lietuvos ir Europos geležinkelius

2015 m. bus užbaigtas pirmasis „Rail Baltica“ plėtros etapas, kurio metu Lietuvoje tiesiama nauja europinė – 1 435 mm ir rekonstruojama senoji – 1 520 mm geležinkelio vėžės. Vieno iš technologiškai sudėtingiausių ruožų Jiesia–Kaunas statyba patikėta bendrovei UAB „Hidrostatyba“. Su kokiais iššūkiais susidūrė bendrovė, įgyvendinusi šį sudėtingą projektą?

„Rail Baltica“ – strateginis projektas

Lietuva dalyvauja įgyvendinant tarptautinį transporto projektą „Rail Baltica“, kuris kokybiška geležinkelio linija sujungs Varšuvą, Kauną, Rygą, Taliną ir, pasitelkus geležinkelio keltą, Helsinkį. „Rail Baltica“ geležinkelis yra sudedamoji tarptautinio transporto koridoriaus „North Sea–Baltic“ dalis. Šis koridorius sujungs Beniliukso šalis, Vokietiją, Lenkiją ir Lietuvą, o vėliau ir Latviją, Estiją bei Suomiją. Be to, ateityje jis Varšuvoje turės jungtį su transporto koridoriumi „Baltica–Adriatica“, sujungsiančiu kokybiška geležinkelio vėže Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Austriją, Slovėniją ir Italiją. Taip Europoje formuojama naujos šiaurės–pietų ir rytų–vakarų krovinių kryptys.

Europinė vėžė Kaune

„Rail Baltica“ yra didžiausias strateginis projektas ne tik Lietuvos, bet ir visos ES infrastruktūrinių projektų istorijoje. „Hidrostatyba“ šiame projekte atliko geležinkelio linijos klojimo darbus ruože Jiesia–Kaunas. Šis objektas yra didžiausias per visą įmonės gyvavimo istoriją, jo vertė – beveik 50 mln. eurų. Lietuvoje tiesiama nauja europinė – 1 435 mm ir rekonstruojama senoji – 1 520 mm geležinkelio vėžės. Nuo Jiesios iki Kauno – tik 8 kilometrai. Jei turėsime omenyje, kad čia eina trys geležinkelio keliai, bendras jų ilgis sudarys 24 kilometrus. Tame kelyje yra trys tiltai: per Jiesią, per Nemuną ir per Sausvagę. Taigi šis ruožas santykinai neilgas, bet, ko gero, pats brangiausias ir technologiškai sudėtingiausias. Darbų kaina beveik 50 mln. eurų.

Vienas didžiausių ir atsakingiausių darbų – geležinkelio tilto per Nemuną rekonstrukcija, apimanti tilto konstrukcijų valymą, dažymą, kelių ant tilto ir medinių pabėgių keitimą, visų atramų remontą bei rekonstrukciją. Šis tiltas – kultūros paveldo objektas, saugotina jo metalinė dalis, tad su tuo susijusi ir darbų specifika. Kitas didelis darbų frontas – pačioje Kauno geležinkelio stotyje. Rekonstruota esama geležinkelio stoties požeminė perėja, ji pailginta, įrengtas naujas peronas, nauja sankasa europinės vėžės keliui. Tarpstotyje Kaunas–Jiesia galima išvysti naujas pralaidas, atramines ir triukšmą slopinančias sienas. Rekonstruota visa signalizacijos ir elektros įrenginių dalis.

Projekte buvo ypač pabrėžiami aplinkosauginiai aspektai dėl traukinių keliamo triukšmo, todėl priimti specialūs techniniai sprendimai triukšmui sumažinti. Pakaunės gyventojams nebereikės kentėti nuo traukinių keliamo triukšmo, jie jų net nebematys.

Įmonę garsina nuveikti darbai

22-uosius veiklos metus skaičiuojanti UAB „Hidrostatyba“ – didžiausia statybinio profilio įmonė Vakarų Lietuvos regione, garsėjanti kokybiškais statybos, remonto, rekonstrukcijos ir restauravimo darbais.

Ne veltui šią bendrovę dabar regime dešimties geriausių šalies statybos įmonių sąraše.

Įmonei itin svarbūs objektai, pelnę Lietuvos pramonininkų konfederacijos aukso medalius: rekonstruota Palangos J.Basanavičiaus gatvė; įrengtas kabamasis pėsčiųjų tiltas su šildoma danga virš Klaipėdos geležinkelio stoties kelynų; rekonstruotos Danės upės krantinės Klaipėdoje; rekonstruota Klaipėdos geležinkelio stotis „Draugystė“.

Tarp reikšmingų pastarojo dešimtmečio „Hidrostatybos“ objektų – Kauno M.K.Čiurlionio tilto prietilčio statyba, krantinių statyba Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, AB „Klaipėdos nafta“ rekonstrukcija – tamsiųjų naftos produktų rezervuarų parko statyba. Įmonė daug nuveikusi vandentiekio ir nuotekų valymo srityje, pastačiusi nemažai daugiabučių namų. Vilniuje statomas didžiulis Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras. Klaipėdos regioninio sąvartyno teritorijoje pastatyta ir pradeda veikti mechaninio atliekų rūšiavimo gamykla.

Projekto skaičiai

• Visiškai įrengta sankasa ir rusiško standarto, ir europiniam geležinkeliui. Bendras sankasos ilgis siekia 22 854 metrus.

• Tiesta inventoriniais bėgiais, pakeista į ilgabėgius ir atlikti kelio taisymo darbai.

• Iš viso sutvarkyta bei sukonstruota net 14 219 m rusiško standarto ir 8 635 m europinio geležinkelio.

• Ruože sukonstruota 18 geležinkelio iešmų, leidžiančių traukiniams persirikiuoti iš vienų stoties kelių į kitus.

• Pastatytas modernus peronas Kaune.

• Įrengtos latakų ir drenažo sistemos. Latakų sistemos ilgis – 3 475 m, o drenažo – 12 500 metrų.

• Įrengta ir rekonstruota iš viso 12 pralaidų ir daudų, taip apsaugant kai kuriuos kultūros paveldo objektus.

• Įmonei teko rekonstruoti net tris tiltus, kertančius Nemuną, Jiesią ir Sausvagę.

• Įrengta viena tarnybinė perėja ir dvi pervažos.

• Triukšmą slopinančių sienelių ilgis siekia 3 344 m, taip pat įrengta 8 360 m apsauginės tvoros.

• Panaudotas įspūdingas kiekis medžiagų: 53 tūkst. tonų drenuojamojo grunto, 77 550 tonų skaldos.

• Iškasta 110 tūkst. tonų grunto.

• Geotekstilės sąnaudos siekė 111 380 kv. metrų.

Geležinkelio ruožo Kazlų Rūda–Kaunas rekonstrukcija (projektas „Rail Baltica“)

Užsakovas: AB „Lietuvos geležinkeliai“

Vieta: Kaunas

Darbų pradžia ir pabaiga: 2013 m. birželis – 2015 m. rugpjūtis

Sutarties kaina: 49,9 mln. eurų

Tai didžiausias ir brangiausias projektas, įgyvendintas atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.

Lietuvoje „Rail Baltica“ vėžė pradėta tiesti 2013 m. rudenį.

Projekto rangos darbų Lietuvoje sąmata siekia 371 mln. eurų.

Iš viso Lietuvos teritorijoje bus nutiesta 123 km europinės vėžės.