„Lietuvos geležinkelių“ vadovas: mums svarbu ilgalaikiai efektai

Klaipėdos SGD terminalo projektą įgyvendinęs finansininkas ir vadybininkas M.Bartuška sako, kad svarbiausias jo tikslas - padaryti „Lietuvos geležinkelius“ skaidria, efektyviai veikiančia įmone, duodančia gerą grąžą valstybei. Jis teigia tikintis, kad bendrovė ilgainiui taps gerai valdoma įmone, kurios rodikliai bus ne prastesni nei kitų Europos ar pasaulio geležinkelio bendrovių.

„Negali per vieną dieną visko padaryti, yra procesai, projektai, reikia užtikrinti, kad sutartys, veikla tęstųsi, vyksta didelis pokytis įmonėje ir tą reikia atsakingai suvaldyti, negali per vieną dieną viską pakeisti. Komanda keičiasi, tie pokyčiai jau duoda gerų signalų, geros atmosferos, dinamikos, naujas požiūris, kad reikia turėti ambiciją, vertinti, ką pirma daryti“, - interviu BNS sako M.Bartuška.

Jo komandoje jau yra du nauji pavaduotojai, netrukus turėtų būti paskirtas trečias - konkurso būdu pasirinktas Keleivių vežimo direkcijos direktorius. Per konkursą į bendrovę atėjo ir Krovinių vežimo direkcijos vadovas, jau paskelbtos Informacinių technologijų centro, Pirkimų cento, antrinių įmonių vadovų atrankos, netrukus bus skelbiamas personalo vadovo konkursas. Pasak M.Bartuškos, į vieną vietą paprastai gaunama apie 100 paraiškų, o atrinkti geriausius kandidatus padeda išorės ekspertai.

„Komandos formavimas yra labai svarbus, kad ji būtų profesionali, vestų įmonę į priekį, turėtų ambicingus tikslus, strategiją ir ją padėtų įgyvendinti“, - sako M.Bartuška.

- Ar tie pokyčiai vyksta, kaip įsivaizdavote pradžioje, ar jie nėra per lėti?

- Manau, kad tas įsivaizdavimas buvo labai panašus - kad atliktum pokytį atsakingai, kiek užtrunka, tai per tuos du mėnesius mes labai stipriai pasistūmėjome į priekį tiek komandos formavimo, tek procesų prasme. Įmonėje yra daug senamadiškų procesų, daug biurokratijos, tai reikia peržiūrėti, išsilaisvinti, kad galėtume daugiau erdvės ir laiko skirti strateginiams klausimams. Daug nematomo darbo vyksta įmonėje. Tas potencialas gali būti didelis, kad pasiektume didelį efektyvumą.

Labai svarbu matyti ilgalaikę perspektyvą, nereikia pamiršti, kad su kroviniais tendencijos yra teigiamos, bet mes matome ir daug rizikų, daug grėsmių, regione konkurencija tikrai didelė, mes negalime pamesti to srauto, kurį turime.

Mes šiandien dėliojamės planą, ką galima net šiais metais pasiekti. Labai svarbu matyti ilgalaikę perspektyvą, nereikia pamiršti, kad su kroviniais tendencijos yra teigiamos, bet mes matome ir daug rizikų, daug grėsmių, regione konkurencija tikrai didelė, mes negalime pamesti to srauto, kurį turime. Ambicija yra jį net didinti.

- Susisiekimo ministras Rokas Masiulis, tik paskyrus naują „Lietuvos geležinkelių“ vadovybę, bandė raminti Rusijos ir Baltarusijos partnerius, kad tos pertvarkos yra labiau vidinės, jos nėra orientuotos į išorę, kad su jais bus toliau bendradarbiaujama. Ar pajutote kažkokių nerimo ženklų iš Rytų partnerių?

- Tų baimių tikrai nepajutau, turėjome kelis susitikimus su mūsų partneriais, pamačiau, kad Lietuvos kryptį Baltarusijos partneriai mato kaip saugią, patikimą, man atrodo, svarbu ją ir užtikrinti, mes kalbamės apie bendradarbiavimo plėtrą. Tos einamųjų metų tendencijos lyg ir rodo, kad viskas eina teigiama kryptimi, tas mums labai svarbu. Suprantame, kad konkurencija yra didelė, bet mes sieksime didinti srautus.

- Ar pastebite ženklų, kad Latvijos vežėjai bando perimti dalį krovinių iš „Lietuvos geležinkelių?

- Ta konkurencija gal šiek tiek paryškėjusi. Be abejo, latviai ieško tų galimybių, aš sakyčiau, ir mes ieškome, žiūrime, ką galima papildomai vežti, nes pajėgumų yra, potencialo yra, tai kodėl gi nevežti daugiau. Latvijoje ir Estijoje 2016 metais krovinių vežimo kritimas siekė iki 20 proc., kai tuo tarpu Lietuvoje mes turime iki 1 proc. sumažėjimą. Sakyčiau, išlaikome stabilų krovinių srautą, kas šioje konkurencijoje yra labai svarbu.

- Daug kas priklausys ir nuo „Orlen Lietuvos“, nuo jų krovinių srautų. Pastaraisiais metais daug buvo rašyta apie geležinkelių ginčus su „Orlen“, ir jūs, ir R.Masiulis deklaravo, kad su bendrove reikės kalbėti, nes tik taip galima rasti sprendimą. Kaip matote bendradarbiavimą su šia kliente?

- „Orlen“ yra mūsų vienas svarbiausių strateginių partnerių, aš manau, kad mes galime netgi pagerinti tą partnerystę, kad teiktume pačias geriausias paslaugas mūsų klientams. „Orlen“ yra vienas didžiausių klientų, generuojantis didžiausias apyvartas. Aišku, turime praeitį, yra susikaupę daug ginčų, to priežastis sunku pasakyti - galbūt neradimas bendrų sąlyčio taškų. Mes jau turėjome keletą susitikimų ir žiūrėsime - svarbu kalbėtis, aš esu optimistas, kad „Lietuvos geležinkeliai“ gali rasti kompromisinį sprendimą ir jo ieškosime.

- Ar jūs matėte paskutinius „Orlen Lietuvos“ reikalavimus, kai, pasak buvusio ministro Rimanto Sinkevičiaus, įmonė už 2016-2024 metus reikalavo daugiau nei 200 mln. eurų nuolaidos? Ar šie skaičiai tikrai tokie?

- Mes esame peržiūrėję visą tų derybų chronologiją ir mes žiūrime į priekį, kaip rasti sąlyčio taškus. Priminsiu, kad ginčas atsirado dėl reguliacinio pokyčio, metodikos, kuri buvo pakeista, kad atitiktų europines direktyvas, ir tą ginčą mes esame labai suinteresuoti išspręsti. Aš tikiu, kad mes galime rasti tą partnerystę.

- Ar tikitės jau šiemet susitarti?

- Tai priklausys nuo abiejų pusių suinteresuotumo, bet tas dialogas, manau, nuteikia pozityviai.

- Dar vienas klientas - „Klaipėdos nafta“, kuriai jūs vadovavote, prisimenu istoriją prieš porą metų, kai „Klaipėdos nafta“ turėjo sutartį su „Litasco“ - jūs nevežėte krovinių geležinkeliais, o tik rezervavote talpyklas. „Lietuvos geležinkeliai“ tuomet buvo labai nepatenkinti, nes krito jų pajamos. Ką šiandien pasakytumėte Klaipėdos įmonei, jei tokia sutartis dar būtų?

- Visų pirma mes kalbame apie Baltarusijos naftos gamyklų produktus, ir man atrodo, yra bendras interesas tiek „Lietuvos geležinkelių“, tiek uosto kompanijų, įskaitant „Klaipėdos naftą“, vežti kuo daugiau ir kuo sėkmingiau. Manau, tas neblogai pavyksta, aišku, naftos sektoriuje šiandien yra tokių didelių pokyčių, kuomet dėl ginčo tarp Rusijos ir Baltarusijos tos šalies gamyklos negauna pilno naftos tiekimo ir tas sąlygoja mažesnį perdirbimo lygį ir atitinkamai mažesnį produktų tranzitą į Baltijos uostus.

- Jei tokia Rusijos politika Baltarusijos atžvilgiu tęsis, tai jūs nieko nepakeisite, nelabai galite daryti įtakos tiems procesams.

- Be abejo, mes tiesiogiai ne, tai vienas iš rizikos faktorių, bet dėl to mums labai svarbu turėti diversifikuotą portfelį, dėl to „Lietuvos geležinkeliai“ veža skirtingus produktus - tiek Baltarusijos, tiek Rusijos, tiek  vidaus pervežimai, tiek Kaliningradas, galbūt ateityje pavyks padidinti pajėgumus, išnaudojus jungtį su Lenkija, į Europą. Tos tendencijos gali keistis, galbūt ateityje ta situacija su naftos sektoriumi pasikeis.