„Lietuvos geležinkeliai“ bus skaidomi į tris atskiras bendroves

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ bus skaidomi į tris atskiras bendroves, atsakingas už keleivių ir krovinių pervežimą bei infrastruktūros valdymą. Visų jų veiklą kontroliuotų „Lietuvos geležinkeliai“.

Išskaidyti veiklas reikalauja 4-tasis Europos Sąjungos (ES) geležinkelių paketas – pagal jį valstybės gali pasirinkti sektoriaus valdymo modelį, o direktyvos nuostatos dėl infrastruktūros valdytojo nešališkumo, nepriklausomumo ir finansinio skaidrumo į Lietuvos teisę turi būti perkeltos iki gruodžio pabaigos.

Vyriausybė pirmadienį pasitarime svarstys Susisiekimo ministerijos siūlymą atskirti geležinkelių infrastruktūros valdymo, krovinių ir keleivių vežimo veiklas bei įsteigti atskiras bendroves.

Anot ministerijos, svarstant galimus valdymo efektyvinimo būdus, buvo analizuoti trys galimi modeliai: dabartinis vertikaliai integruotos įmonės, iš dalies atskirtų ir visiškai atskirtų veiklų modeliai.

Anot ministerijos, pasirinkus antrąjį variantą, būtų išvengta papildomų nekoordinavimo kaštų, galinčių atsirasti dėl skirtingų infrastruktūros valdytojo ir vežėjo interesų, taip pat būtų padidintas infrastruktūros valdytojo veiklos efektyvumas, sutaupytos biudžeto lėšos.

„Lietuvos geležinkelių“ atstovas spaudai Mantas Dubauskas BNS teigė, kad įgyvendinus pertvarką, grupė veiks skaidriau ir efektyviau.

„Šis modelis pasirinktas kaip efektyviausiais ir labiausiai tinkantis Lietuvai. Pagal tokį modelį veikia ir Vokietijos geležinkelių grupė „Deutsche Bahn“, – BNS sakė M. Dubauskas.

Jo teigimu, pertvarkai reikalingus teisės aktus numatoma priimti per metus, o per kitus metus įmonė būtų pertvarkyta.

Siekiant didesnės konkurencijos, atskirti „Lietuvos geležinkelių“ veiklą ragino Europos Komisijos pareigūnai ir analitikai. Pernai spalį Lietuvoje viešėjusi už konkurenciją atsakinga eurokomisarė Margrethe Vestager (Margaretė Vestager) teigė, kad įmonės veiklų atskyrimas yra vienas iš būdų, kaip išspręsti konkurencijos pažeidimą, dėl kurio Briuselis įmonei skyrė beveik 28 mln. eurų baudą.

Šiuo metu bendrovėje veikia atskirtos direkcijos: Geležinkelių infrastruktūros, Keleivių vežimo ir Krovinių vežimo.

Apie „Lietuvos geležinkelių“ pertvarką, atskiriant infrastruktūrą, krovinių ir keleivių vežimo veiklas ir jas perduodant antrinėms įmonėms, kurias valdytų viena kontroliuojanti bendrovė, įmonės vadovas Mantas Bartuška BNS užsiminė dar 2017-ųjų spalį. Anot jo, tokį modelį turi didžiosios Europos valstybės - Vokietija, Prancūzija.

„Lietuvos geležinkeliai“ pernai gavo 443,7 mln. eurų pajamų – 11 proc. daugiau nei 2016 metais. 2017 metų pelno rezultatų įmonė kol kas neskelbė.

Valstybei priklauso 100 proc. „Lietuvos geležinkelių“ akcijų, jas patikėjimo teise valdo Susisiekimo ministerija.

Pertvarką kai kurie parlamentarai vertina skeptiškai

Seimo Ekonomikos komiteto nariai skeptiškai vertina planuojamą valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ numatomą skaidymą į tris atskiras bendroves – keleivių ir krovinių pervežimo bei infrastruktūros valdymo.

Liberalas Eugenijus Gentvilas prognozuoja, kad planas paskatins „daugiau dirbti keleivių pervežime“, konservatorius Jurgis Razma siūlo pertvarką svarstyti objektyviai, o ne pataikaujant Europos Komisijai, o Socialdemokratų darbo frakcijos narys Rimantas Sinkevičius pasigenda pertvarkos naudos.

„Negarantuoju, kad Seime taip sėkmingai būtų pritarta tam skaidymui“, – BNS pareiškė J. Razma. Pasak jo, būsima įmonės reforma verčia kalbėti apie grėsmes.

„Nes ir anksčiau būta tokių siūlymų. Liberalizavimo šalininkai jie pabrėžia tą konkurencijos svarbą, įsileidimą privačių dalyvių į tą pervežimo rinką, bet vis dėlto yra labai svarbūs argumentai ir skaičiavimai, kad galima tikėtis gerokai mažesnių krovinių pervežimo tarifų, kai yra kaip ir toks monopolinis pervežėjas, kaip dabar, nes yra vis dėlto tokia specifika, kai turime ilgus sąstataus vieno vežėjo, tai galime visada paslaugas suteikti pigiau, negu būtų daugybė vežėjų su keliais vagonais ir jie čia neva konkuruotų. Kitas dalykas – tai yra geopolitiniai momentai ir tam tikros grėsmės, kad tą rinką perimtų įmonės, susijusios su rusišku kapitalu, kurios gali pasiūlyti tam tikrus krovinius iš Rytų ir visiškai nepageidautini praradimai mums atsirastų“, – dėstė parlamentaras. 

Jis teigė neįsivaizduojantis, kokie Vyriausybės argumentai jį įtikintų pakeisti jau anksčiau susiformavusią nuomonę dėl įmonės veiklos.

„Išsiaiškinęs visus argumentus, tikrai objektyviai anksčiau buvau susiformavęs nuomonę prieš, nebūdamas iš principo prieš konkurenciją ir dalyvavimą privačių subjektų kažkokiame verslo sektoriuje, bet dėl tų specifinių aplinkybių, minėtų grėsmių neįsivaizduoju, kokius argumentus ant stalo turėtų padėti Vyriausybė, kad mane įtikintų. Matysime, kaip svarstymai susiklostys Seime“, – kalbėjo parlamentaras.

J. Razmos neįtikina argumentai, kad pertvarkyta grupė veiks skaidriau ir efektyviau: „Juk dabar pabrėžiama, kad atsiradus naujai „Lietuvos geležinkelių“ vadovybei, ta įmonė dirba labai skaidriai. Tai tų problemų kaip ir nebėra – pirkimus daro ne per vidinius sandorius, viskas tvarkoje su skaidrumais. Reikia tik rasti padorius ir kompententingus vadovus“.

J. Razma sako, kad išskaidyti veiklas reikalaujantis 4–tasis Europos Sąjungos (ES) geležinkelių paketas neturėtų būti traktuojamas kaip prievolė: „Kiek mes anksčiau aiškindavomės, tie reikalavimai nėra taip interpretuotini, kad būtų prievolė tokiam besąlygiškam išskaidymui. Iki šiol buvo galima kitaip išspręsti tą reikalavimą – per veiklų, balansų išskyrimą nedarant formalaus išskaidymo į atskiras bendrove“.

Pasak jo,  „Lietuvos geležinkelių“ pertvarka turi būti įgyvendinama, pirmiausia vadovaujantis Lietuvos nacionaliniais interesais.

„Visada iš ten eina tokie signalai, turbūt įsivaizduojama, kad kitų šalių bendrovės, tame tarpe europinės didžiosios bendrovės galbūt tada perimtų mūsų nacionalinę pervežimo geležinkeliais rinką. Iš ten matau labai paprastą interesą, bet mes turime matyti savo nacionalinius interesus ir matyti vis dėlto tas geopolitines grėsmes, ką gal ne visada mato ES atstovai. Jie nesuvokia, kiek Rusijai rūpi tas vežimas į Karaliaučiaus sritį ir ką čia gali padaryti su savo krovinių srautų kontrole Rytų šalys, kurių kroviniai gabenti per mūsų teritoriją. Tai kartais tų aplinkybių neįvertinus, lyg mes būtume vidurio Europos valstybė, siūlomi tie gilaus liberalizavimo variantai“, – teigė J. Razma.

Liberalas Eugenijus Gentvilas mano, kad bendrovės išskaidymas paskatins daugiau dėmesio skirti keleivių pervežimui. 

„Esama situacija rodo, kad vienos įmonės buvimas ne visada efektyvus – neskatina dirbti keleivių pervežime, kadangi visada padotuos iš įmonės vidinių lėšų. Dabar suteikiam savarankiškumą keleivių, krovinių pervežimui, išsaugant infrastruktūrą atskiroje įmonėje. Galima bus reikalauti siekti ir pasiekti maksimaliai efektyvių rezultatų kiekvienoje įmonėje. Negalės taip prisidenginėti (dotacijomis – BNS). Žinoma, holdingas visada galės išgelbėti, atsitikus bėdai, bet bus galima išgryninti veiklos efektyvumą ir pirmiausia kalbant apie keleivių pervežimą. Na, ir pasižiūrėsime, ar tas pervežimas tikrai kokybiškas“, - sakė E. Gentvilas.

Jis neatmeta įmonių privatizavimo galimybės vėliau: „Kalbant apie privatizavimą – galimas ateities dalykas. Visi suprantame, kad svarbiausia išlaikyti geležinkelių infrastruktūrą valstybės rankose, o štai veikla, ji gali būtu efektyvinama per privatizavimą  ar per konkurencijos leidimą“.

Ekonomikos komiteto vadovas socialdemokratų darbo frakcijos narys Rimantas Sinkevičius pasigedo pertvarkos naudos.

„Toks modelis galimas, tik kaip visada reikia pasakyti ne tik A, bet ir B  – kur bus ta nauda – iš ko gyvens nuostolingas keleivių vežimas. Prieš skaidymą turi būti padaryta kaštų naudos analizė. Tikiuos, mes ją pamatysime. Prieš apsisprendžiant Seimui. Be analizės neikas neateis, tikiuosi. Estai, britai privatizavo, o paskui nupirko iš privatininko. Taip pat kad tarptautinė patirtis sako,kad privatizavimas nieko gero neduoda. Antras dalykas, mūsų Konstitucijoje įtvirtinta, kad keliai priklauso išimtine teise valstybei. Reikia keisti Konstituciją ateityje dėl privatizavimo“, – BNS kalbėjo buvęs susisiekimo ministras.



NAUJAUSI KOMENTARAI

vilnietis

vilnietis portretas
Youtube - LR Seimas - 2018-02-14 Nepriklausomybės Akto signatarų A. Norvilo ir Z. Vaišvilos spaudos konf.

JONAS

JONAS portretas
saunolis M BARTUSKA tago varo visus lauk

Lia6

Lia6 portretas
O kur humanoidą sodins-direktorius ju žadejo!
VISI KOMENTARAI 12
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių