- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šių metų rudenį Lietuvoje duris atvers Laimingo darbo institutas - nepriklausomas tyrimų institutas, objektyviais metodais matuosiantis bendrovių patrauklumą darbuotojams ir padedantis gerinti įmonių įvaizdį darbo rinkoje.
Laimingo darbo institutą kurianti Inesa Daugintaitė, organizacinės kultūros, laimės psichologijos ir darbdavio įvaizdžio ekspertė, sako pastebinti, kad vis daugiau vadovų supranta, jog esminis darbdavio patrauklumo ir konkurencingumo matas yra darbuotojų laimė. Ji pažymi, kad Skandinavijoje tokio tipo institutai veikia sėkmingai, juos palaiko valstybė, o privatus verslas yra įpratęs nuosekliai rūpintis darbuotojų gerove.
„Laimingo darbo instituto idėja gimė iš sukauptos patirties, atliktų tyrimų gausos, akademinių tikslų bei noro pasiūlyti rinkai daugiau prasmės, daugiau žmogiško santykio, kuris galimas tik grįžtant prie kiekvieno darbuotojo laimės ištakų. Laimingo darbo institute sieksime dalintis turiniu ir žiniomis, siūlyti prieinamą rūpesčio darbuotojais formą - veikiančius įrankius, tyrimus - ir plėsime laimės darbe sąvoką. Lietuvoje yra darbų ir gausu darbdavių, tačiau ne visada susimastome, ar yra laimės darbe”, - sako I. Daugintaitė.
Laimingo darbo instituto metodologija padeda darbuotojų laimę objektyviai išmatuoti, išsiaiškinti jos svarbiausias dedamąsias, taisyti darbovietės trūkumus bei didinti darbdavio patrauklumą. Pasak I. Daugintaitės, darbuotojų laimės nustatymas prasideda objektyviais, nešališkais ir patikimais esamos padėties tyrimais, leidžiančiais įvertinti bendrą organizacijos kultūrą ir darbdavio patrauklumą esamų bei potencialių darbuotojų akimis.
„Darbuotojų laimės indekso“ tyrimas susideda iš 10 elementų.
„Darbuotojų laimės indekso“ tyrimas susideda iš 10 elementų. Jis nagrinės lyderystę, darbo aplinką, grąžą, socialinę atsakomybę, tobulėjimo galimybes, darbo prasmę, gerovę (darbo ir asmeninio gyvenimo balansą), santykius su kolegomis, organizacijos stabilumą ir smagumą dirbti.
„Instituto atliktos analizės, rodo, kad būtent šių elementų derinys sukuria lemtingą laimės pojūtį darbe, kuris yra sakrali vertybė kiekvienam darbuotojui. Kai kainomis, technologijomis, kokybe darosi sunkiau išsiskirti rinkoje, vienintelis neįveikiamas pranašumas yra laimingi darbuotojai. Todėl reikia matuoti ne tik pelno eilutę, bet ir pasirūpinti darbuotojų laime, kurios indeksas šiomis dienomis yra vertingesnis rodiklis nei pelnas ar rezultatai“, - tikina I.Daugintaitė.
Tyrimo rezultatais organizacijos galės matuoti progresą ar regresą vykstant pokyčiams, pavyzdžiui, keičiantis darbuotojams, vadovams, motyvacinėms sistemoms. Investuotojams rezultatai gali būti naudingi perkant bei parduodant kompanijas - tyrimas suteiks informacijos ar investuojama į tvarius rezultatus, ar juos sukūrė ir įgyvendino laimingi darbuotojai. Instituto ekspertai tvirtina, kad tyrimas - profilaktinė priemonė, kurią rekomenduojama atlikti kasmet, taip sustiprinti organizacijos „imunitetą“ ir auginti verslą toliau.
„Prieš pradedant pokyčius svarbu suvokti, kas yra gerai, o kas - keistina. Darbdaviams patiems šito žinoti neužtenka, reikia leisti išsisakyti darbuotojams, tik taip vadovai supras realią situaciją ir užtikrins skaidrumą bei pasitikėjimą. Toks situacijos tyrimas - kaip priešgaisrinė sauga ar techninė apžiūra: gerai, kai pasitikriname laiku ir nerandame spragų“, - sako instituto įkūrėja.
Ji tikina, kad šiandienos dinamiškoje darbo aplinkoje vadovams reikia mokytis nuolat aktyviai klausytis - tai iššūkis organizacijų vadovams, tačiau kartu ir erdvė kūrybingiems sprendimams. Pasak ekspertės, kartais darbuotojui tiesiog užtenka būti išgirstam, todėl tyrimas daugeliu atvejų gali būti gera terapinė priemonė, padedanti be baimės išsisakyti bei įgalinanti išreikšti darbuotojams savo jausmus.
I. Daugintaitė tiki, kad Instituto veikla, siekiant didinti laimės darbe indeksą, prisidės prie bendros visuomenės gerovės ir pabrėžia, kad Institutas skirtas visiems: žmogui, verslui ir valstybei - grandims, tarp kurių, ji įsitikinusi, turi būti puoselėjamas atvirumas.
Organizacijos, mokslo įstaigos, universitetai kviečiami prisijungti ir kartu vykdyti išsamius tyrimus, taip prisidedant prie laimės darbe indekso didėjimo Lietuvoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prie Tvariųjų finansų forumo jau prisijungė 50 organizacijų2
Prie nacionalinei plėtros įstaigai „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) priklausančio Žaliųjų finansų instituto įsteigto Tvariųjų finansų forumo jau prisijungė 50 organizacijų. ...
-
„Tele2“ interneto apsauga per metus Lietuvoje sustabdė per 390 mln. grėsmių2
Nuo praėjusių metų pirmojo ketvirčio mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ tinkle veikianti interneto apsauga per metus padėjo klientams išvengti daugiau kaip 390 mln. kibernetinių grėsmių. Iš viso nuo šių grėsm...
-
Ministras: „Amber Grid“ priežiūros statant GIPL trūko, dokumentus klastojo „Alvora“1
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) konstatavus, jog dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ netinkamai prižiūrėjo Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) statybas, energetikos ministras Dainius Kreivys atsak...
-
Derybose su „Rheinmetall“ tariamasi dėl gamyklos statybų pradžios rudenį
Vokietijos karinės pramonės milžinės „Rheinmetall“ amunicijos gamyklos Lietuvoje statybas siekiama pradėti jau šių metų rudenį, skelbia derybas su koncernu pradėjusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija. ...
-
BGS Ukrainos „SkyUp Airlines“ lėktuvus aptarnaus ir Kauno oro uoste1
Lietuvos kapitalo aviacijos grupės „Avia Solutions Group“ antžeminių paslaugų bendrovė „Baltic Ground Services“ (BGS) nuo šiol ir Kauno oro uoste teiks paslaugas Ukrainos užsakomųjų skrydžių bendrovei „SkyUp Airli...
-
Gera žinia vietos bendruomenei: „YIT Lietuva“ pradeda ilgai lauktą Kazbėjų tilto remontą1
Į Kultūros paveldą įrašytas Vilniaus pakraštyje esantis Kazbėjų tiltas, kurio rekonstrukcijos ilgai laukė vietos bendruomenė bei sostinės vairuotojai, pagaliau bus sutvarkytas. Jo kapitalinio remonto darbų imasi tvarios miestų ir infra...
-
„Teleloto“ studija virs podiumu
„Ar gali pasiūti „Teleloto“ palaidinę? Kaip išsinuomoti „Teleloto“ suknelę? Įmanoma nusipirkti „Teleloto“ kojines? Tokius ir panašius klausimus jaunoji dizainerė Karina Panina pastaraisiais metais gi...
-
„Fazer“ svarsto apie pokyčius gamyboje: sieks užtikrinti konkurencingumą Baltijos kepyklų rinkoje7
Greitojo vartojimo produktų įmonių grupė „Fazer“ siekia stiprinti savo pozicijas visose rinkose. Kaip vieną iš strateginių veiksmų, svarsto apie galimybę visas Baltijos šalių kepyklas sujungti į vieną gamybos padalinį Ogr...
-
„Panevėžio statybos trestas“ gavo 156 mln. eurų Ignalinos AE užsakymą2
Viena didžiausių šalyje statybos bendrovių „Panevėžio statybos trestas“ (PST) gavo 156 mln. eurų vertės Ignalinos atominės elektrinės (IAE) užsakymą statyti radioaktyviųjų atliekų atliekyną, antradienį pranešė PST. ...
-
Sostinės Pilaitės rajone įmonė neteisėtai iškirto 34 medžius: teks atlyginti per 11 tūkst. eurų žalą7
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) informuoja, kad sostinės Pilaitės rajone įmonė neteisėtai iškirto 34 saugotinus medžius. ...