- Ieva Vidūnaitė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Bekontakčiai atsiskaitymai nemažina augimo tempų: tokių atsiskaitymų skaičius kortelių skaitytuvų tinkle per praėjusių metų antrą pusmetį išaugo daugiau nei 50 proc., praneša bankas „Swedbank“.
Banko duomenimis, lietuviai viena bekontakte kortele per mėnesį atsiskaito vidutiniškai 12 kartų, tuo metu latviai ir estai tai daro dažniau - atitinkamai 15 ir 14 kartų.
„Vis daugiau gyventojų įvertina bekontakčių atsiskaitymo kortelių patogumą. Įpratę prie greito ir sklandaus atsiskaitymo proceso, tokią galimybę klientai tikisi rasti įvairiose kasdienių paslaugų vietose. Lietuvoje dažniausiai bekontaktėmis kortelėmis atsiskaitoma prekybos tinkluose, kavinėse ir restoranuose bei degalinėse“, - pranešime teigia „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius Deimantas Trumpickas.
Praėjusių metų pabaigos duomenimis, „Swedbank“ Baltijos šalyse iš viso jau buvo išdavęs daugiau nei 2,1 mln. bekontakčių kortelių.
„Pastebime, kad gyventojai bekontakčiu būdu atsiskaito dažniau bei aktyviau. Vidutinė atsiskaitymo suma bekontakte kortele Lietuvoje, praėjusių metų pabaigos duomenimis, sudaro 8,2 euro. Estijoje ir Latvijoje ši suma siekia atitinkamai 7,2 ir 7,9 euro. Tai yra kiek didesnės sumos, lyginant su 2017 metų duomenimis. Tokiam augimui įtakos turėjo ir padidintas atsiskaitymų bekontakte kortele limitas, kuris šiuo metu siekia 25 eurus“, - pranešime spaudai cituojamas D. Trumpickas.
Pasak „Swedbank“ atstovo, prireikus sumokėti už prekes ar paslaugas, banko klientai vis dažniau pasinaudoja ir išmaniaisiais telefonais su bekontakčio atsiskaitymo galimybe.
„Nuo praėjusių metų rugsėjo, kai savo klientams pristatėme bandomąją mobiliosios programėlės versiją „Swedbank2019“, Lietuvoje šia paslauga ėmė naudotis daugiau nei 7600 vartotojų, Latvijoje - 6600, Estijoje - 6400“, - komentavo D. Trumpickas.
Per savaitę mobiliuoju bekontakčiu būdu gyventojai atlieka vidutiniškai 5 atsiskaitymus, o vidutinė atsiskaitymo suma Baltijos šalyse siekia 8,5 euro.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sostinės Pilaitės rajone įmonė neteisėtai iškirto 34 medžius: teks atlyginti per 11 tūkst. eurų žalą6
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) informuoja, kad sostinės Pilaitės rajone įmonė neteisėtai iškirto 34 saugotinus medžius. ...
-
LTG pritaikė Vilniaus intermodalinį terminalą NATO kroviniams3
Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) Vilniaus intermodaliniame terminale pradės krauti NATO karinius krovinius. Pritaikius terminalą tikimasi sparčiau gabenti krovinius iš Pabradės karinio poligono ir taip mažiau apkrauti kelius, p...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui3
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
„Rheinmetall“ gamyklai reikės naujų elektros pastočių, dujų skirstymo stočių7
Vokietijos karinės pramonės milžinės „Rheinmetall“ planuojamą amunicijos gamyklą svarstant statyti Radviliškio rajone, energetikos infrastruktūrą valdančios įmonės sako, kad tokią gamyklą norint prijungti prie jų tinklų gali t...
-
Kaunas siūlo mažesnį viešojo transporto tarifą 100 ar daugiau bilietų perkančioms įmonėms7
Kauno miesto savivaldybė registravo tarybos sprendimo projektą, kuriuo siekiama nustatyti maždaug trečdaliu mažesnę metinio viešojo transporto bilieto kainą įmonėms, kai bilietų įsigyjama 100 ar daugiau. ...
-
V. Matijošaitis: užtruko, bet duotas žodis – ištesėtas149
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis džiaugiasi, kad „Vičiūnų grupės“ pasitraukimo iš Rusijos rinkos istorijoje pagaliau padėtas taškas. Kelis pastaruosius metus kritikos dėl įmonės veikimo Kaliningrade susilauk...
-
„Amber Grid“ vadovas: GIPL detalių keitimas gali užtrukti mažiausiai metus2
Rinkos reguliuotojui įpareigojus dujų perdavimo sistemos operatorę „Amber Grid“ pakeisti įtarimų sukėlusias galimai rusiškas jungiamąsias detales, sumontuotas Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL), pasak bendrovės v...
-
D. Matijošaitis apie „Vičiūnų“ pasitraukimą iš Rusijos: akivaizdu, kad žaidėme ne savo žaidimą36
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdoma žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupė“ oficialiai patvirtino pardavusi Rusijos Kaliningrado srityje veikiantį fabriką ir dar 7-iose valstybėse ...
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada20
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
Prancūzų kalba mokiniams atveria daugybę kelių12
„Prancūzų kalba – raktas į jaunų žmonių profesinę sėkmę“. Tai Kaune antradienį, balandžio 23 d., vyksiantis forumas mokiniams ir jų tėvams. Pasinaudokite galimybe gauti daug praktinės informacijos, kur galėtumėte panaudoti tur...