Lietuviai galėtų gaminti ir sudėtingesnę ginkluotę – išmaniuosius šaudmenis

Valstybei priklausanti Giraitės ginkluotės gamykla prie Kauno šovinius gamina trimis pamainomis.

„Daugiau mažiau pasiekėme gamybinių lubų ribas, investuojame, naikiname butelio kakliukus, kad galėtume dar daugiau gaminti“, – teigė Giraitės ginkluotės gamyklos valdybos pirmininkas Dangirutis Janušas.

Įmonė gamina kelių kalibrų NATO standarto šovinius. Didžioji dalis keliauja į Ukrainą. Taip pat šovinius medžiotojams, šaudymo sportui.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Didžioji dalis produkcijos eksportuojama. Lietuvos kariuomenė taip pat yra pateikusi keletą užsakymų, tačiau didelė dalis išvažiuoja ir pastaruoju metu – į Ukrainą“, – sakė finansų viceministras Gediminas Norkūnas.

Iš Ukrainos būna ir nuotraukų, kai, išpakuodami naujus ginklus, ukrainiečiai randa lietuviškų šovinių.

„Forumuose, kuriuose kalbama apie karą Ukrainoje, dažnai tenka pamatyti, kad kalbama apie Giraitės šovinius ir juos pristato kaip ypač kokybiškus, kuriuos naudoja specialiosios pajėgos“, – pastebėjo D. Janušas.

Pastaraisiais metais įmonė pelninga. Prieš daugiau nei dešimtmetį svarstyta privatizuoti. Sunkiai sekėsi pasiekti pelno. Tuomet kalbėta neva šaudmenų nelabai kam reikia. Rusijai pradėjus karą paaiškėjo, kad problema buvo, jog į sandėlius dėta per mažai ir nesukaupti rezervai.

„Prasidėjus karui visi suprato, kad sandėliai neužpildyti, smarkiai padaugėjo užsakymų“, – problemą pristatė G. Norkūnas.

Statant įmonę specialiai palikta laisvų plotų, jeigu būtų poreikis plėstis. Lietuviai galėtų gaminti ir sudėtingesnę ginkluotę – išmaniuosius šaudmenis.

„Sąlygos tam subrendusios. Taip, reikėtų antrą liniją atidaryti, gaminti galbūt platesnį asortimentą šaudmenų. Apie tai galvojame“, – pabrėžė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Prasidėjus karui visi suprato, kad sandėliai neužpildyti, smarkiai padaugėjo užsakymų.

Greičiausiai bus tik galvojama.

„Kiekviena greičiausiai įmonė žiūri, kur gali plėstis, daryti daugiau, ypač tokiu metu. Mes irgi tai vertiname, žiūrime, bet matome daug apribojimų“, – pasiskundė D. Janušas.

Naujų gamybos linijų būtų kur statyti, bet nebegalima dėl saugumo, nes pernelyg arti gamyklos pristatyta gyvenamųjų namų.

„2000 m., kai Giraitės ginkluotės gamykla buvo statyta, ji buvo vidury laukų. Dabar toje teritorijoje ne taip seniai Kauno rajono savivaldybė susiaurino apsaugos zonas. Kalbant apie didesnio masto gamybą, nebūtų galimybės, nes tai nesaugu. Ten yra ir parako sandėlių“, – problemą įžvelgė G. Norkūnas.

Krašto apsaugos ministrą stebina gyvenamųjų kvartalų plėtra prie ginklų gamyklos.

„Kai mažina apsaugos zonas – neduok Dieve, kas nors atsitiktų, jie už tai ir bus atsakingi, nes sprogimo apsaugos zonos nesustabdo“, – pabrėžė riziką A. Anušauskas.

Anot ministro, tas pats ir kituose miestuose.

„Pastebiu prastą tendenciją – aplink karinius dalinius, kurie yra prie miestų ar miestuose, auga ištisi gyvenamieji kvartalai. Tai irgi ne pati geriausia praktika. Taip yra Vilniuje, Klaipėdoje, pvz., aplink mūsų batalioną ir jo sandėlius – visas kvartalas“, – stebėjosi A. Anušauskas.

Įmonė sakė turinti planų svarstyti naujų filialų steigimą, kad vienintelė Lietuvos ginkluotės gamykla nebūtų vienoje vietoje.