Lietuviai dažniausiai perka vietos kepėjų duoną

Gyventojų apklausa atskleidė, į ką vartotojai pirmiausia atsižvelgia rinkdamiesi duoną – mūsų tautiečiai pirmenybę teikia duonos šviežumui ir sveikumui, o kaimyninės Suomijos gyventojai duoną perka atsižvelgdami į jos skonio savybes ir į šviežumą. Tačiau abiejų šalių gyventojams vienodai svarbu, kad duona būtų pagaminta vietinių kepėjų.

Tai, kad lietuviai skiria didelį dėmesį duonos gaminių šviežumui (šią savybę, kaip vieną iš svarbiausių, išskyrė 57 proc. apklaustųjų) ir tam, kokią įtaką jie daro sveikatai (42 proc.), pastebi ir didžiausia duonos gamintoja Baltijos šalyse „Vilniaus duona“, kurios užsakymu buvo atlikta gyventojų apklausa Lietuvoje ir Suomijoje – šalyse, turinčiose senas ruginės duonos gamybos tradicijas.

„Gamindami duoną ypatingą dėmesį skiriame šviežumui ir kokybei, o augantys pardavimai rodo, kad pirkėjai tai vertina. Taip pat dėl nemažėjančio sveikos mitybos populiarumo šalyje pastebime, kad kurį laiką tarp perkamiausių gaminių yra juoda ruginė duona bei kepiniai, pagardinti įvairiomis sėklomis. Auga ir mūsų naujosios sumuštinių duonos iš speltos miltų populiarumas. Tai rodo, kad mūsų tautiečiai tampa sąmoningesni vartotojai, suvokiantys, jog mityba daro didelę įtaką tiek sveikatai, tiek savijautai“, – sako įmonės komercijos direktorius Gražvydas Jukna.

Tokius lietuvių prioritetus renkantis duoną teigiamai vertina ir dietologai. „Teisingai elgiasi tie, kurie nori maitintis sveikai ir renkasi tamsesnę ruginę ir duoną su įvairiais grūdais, nes ji aprūpina organizmą ne tik B grupės vitaminais bei mikroelementais, bet yra ir energijos bei skaidulinių medžiagų šaltinis“, – pabrėžia gydytoja dietologė Lina Barauskienė.

Kaip atskleidė apklausa, šiuo aspektu suomiai skiriasi nuo lietuvių – duonos poveikį sveikatai jie įvardijo septintoje vietoje. Kaip vieną svarbiausių savybių ją išskyrė 20 proc. respondentų.

Tačiau nepaisant skirtumų, yra ir daugiau suomius bei lietuvius vienijančių savybių. Abiejų šalių gyventojams vienodai svarbu yra tai, kad jų perkama duona būtų pagaminta vietinių kepėjų. Šį kriterijų, kaip vieną iš svarbiausių, paminėjo panašus respondentų skaičius ir Lietuvoje (36 proc.), ir Suomijoje (36 proc.).

„Tai, kad lietuviai didelį dėmesį skiria būtent Lietuvoje kepamiems duonos gaminiams, lemia senos duonos kepimo tradicijos, kuriomis garsėja mūsų šalis. Todėl ir kasdiene savo veikla siekiame, kad vis daugiau žmonių atrastų duoną kaip neatsiejamą nacionalinio pasididžiavimo dalį. Be abejo, vietinės duonos populiarumui įtakos turi ir kokybiški gaminiai bei platus jų asortimentas“, – pastebi G. Jukna.

Visgi didžiausias skirtumas, kurį atskleidė Lietuvos ir Suomijos gyventojų apklausa, išryškėjo kalbant apie duonos kainą. Ją svarbiausių duonos savybių sąraše lietuviai įvardijo ketvirtoje pozicijoje (37 proc.), o suomiai šiam kriterijui skyrė paskutinę – devintąją – vietą (19 proc.). Nors Suomijoje duona yra ženkliai brangesnė nei Lietuvoje.

Internetines Lietuvos ir Suomijos gyventojų apklausas apie duonos vartojimo įpročius atliko apklausų bendrovė TNS. Lietuvoje 2016 m. balandžio 27–gegužės 13 d. atliktoje apklausoje dalyvavo 1003 suaugę (nuo 15 iki 74 metų amžiaus) gyventojai, o Suomijoje 2016 m. sausio 25–vasario 5 d. buvo apklausta 1000 suaugusių (nuo 15 iki 74 metų