LAKD planai kelių rinkliavai pasitelkti mobiliąją programėlę stebina technologijų ekspertus

  • Teksto dydis:

Lietuvoje jau ne vienus metus kalbama apie pažangią europinę kelių rinkliavos sistemą, angliškai vadinamą „e-tolling“. Įstatymas, kad naudotojas turės susimokėti už nuvažiuotus kilometrus, kaip įprasta daugelyje Europos valstybių, įsigalios mažiau nei po poros metų. Bet tai, ką ketina įdiegti Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), technologijų specialistams sunkiai suvokiama, ketvirtadienį rašo „Lietuvos rytas“.

Konsultacijos dėl atstuminės kelių rinkliavos sistemos sukūrimo pradėtos dar 2007 metais. Vėliau atlikta ir ne viena brangiai kainavusi studija, taip pat aplankyta daug valstybių, kuriose ši sistema jau seniai veikia.

Europos Sąjungos šalyse dažnai naudojama technologija, paremta palydovine sistema. Taip mokesčiai už kelius renkami Belgijoje, Bulgarijoje, Slovakijoje ar Vokietijoje. Taip pat nemažai valstybių – Austrija, Ispanija, Prancūzija, Slovėnija, Baltarusija ar Rusija – turi įsidiegusios mikrobangų technologiją.

Bet kuriuo atveju tų šalių keliais besinaudojantis automobilis privalo turėti specialų įrenginį, kuris fiksuoja jo judėjimą.

Tačiau Lietuvoje nuspręsta eiti kitu keliu. LAKD jau surengė konsultacijas dėl konkretaus sprendinio – mobiliosios programėlės, kuri fiksuotų nuvažiuotus kilometrus, sistemos sukūrimo.

„Išmanieji įrenginiai tampa praktiškai visų kasdienybe, o šių technologijų plėtros tendencijos didina jų prieinamumą ir užtikrina vartotojams naudojimo paprastumą ir patogumą. Be to, kuriama sistema bus pritaikyta veikti ir su specialiais išoriniais įrenginiais. Tokiais, kokie naudojami ir kai kuriose ES šalyse“, – „Lietuvos rytui“ aiškino LAKD Išmaniųjų transporto sistemų ir kelių apmokestinimo departamento direktorius Darius Ražinskas.

Tačiau toks sprendimas kelia abejonių technologijų ekspertams.

„Programėlė skamba labai šiuolaikiškai. Bet kas, jei ji su visu telefonu bus viename automobilyje, o Lietuvos keliais riedės kitas? Be to, kaip susisiesime automobilio numerį su ja ir naudojamu išmaniuoju įrenginiu? Reikia tiesiog sekti geriausiais pavyzdžiais ir juos diegti pas mus, o ne išradinėti dviratį“, – laikraščiui teigė  asociacijos „InfoBalt“ direktorius Mindaugas Ubartas.

Dar 2020-ųjų pradžioje tuometis susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius teigė, kad įvedus sistemą „e-tolling“ kasmet papildomai būtų galima surinkti apie 70 mln. eurų kelių mokesčio. Šiuo metu rinkliava biudžetą papildo maždaug 40 mln. eurų.

LAKD paskelbtose specifikacijose nurodoma, kad užfiksuojamas transporto priemonių kiekis turėtų siekti 95 procentus. Kitaip tariant, 5 procentai vairuotojų prasprūstų pro kontrolės įrenginius, o biudžeto netektys kasmet siektų mažiausiai 5 mln. eurų.

Tuo metu Vakaruose diegiant sistemas reikalaujama, jog tikslumas viršytų 99 procentus. Mat dar maždaug prieš penkmetį Europos Komisijos užsakymu parengtoje studijoje teigiama, jog su dabartinėmis technologijomis galima nesunkiai užfiksuoti net 99,9 proc. transporto priemonių ar net daugiau.

Tuoj bus dešimtmetis, kai negalime įdiegti sistemos „e-tolling“, o tai reiškia, kad šalis bus praradusi mažiausiai pusę milijardo eurų.

LAKD atstovas D. Ražinskas nurodė, jog 95 procentai yra vieno įrenginio, o ne visos sistemos tikslumas. Tik nelabai suprantama, kaip visa sistema bus tobulesnė, nei atskiros jos dalys.

„Turėtų tiesiog nelikti galimybės išvengti kelių mokesčio. Privalo būti užtikrinta apskaita, kontrolė ir panašiai. Inovacijos, aišku, yra gerai, tačiau mes jau per ilgai trypčiojame. Tuoj bus dešimtmetis, kai negalime įdiegti sistemos „e-tolling“, o tai reiškia, kad šalis bus praradusi mažiausiai pusę milijardo eurų“, – piktinosi asociacijos „InfoBalt“ vadovas M. Ubartas.

Buvęs LAKD vadovas Egidijus Skrodenis, dabar dirbantis transporto konsultacijų srityje, irgi abejojo, ar pasirinkti būtent mobiliąją programėlę bus tinkamiausias variantas: „Yra abejonių, ar pasiektume norimus tikslus. Aišku, gal tapsime inovatoriais, pasiūliusiais pasauliui naują idėją. O gal bus kaip su prastai pagarsėjusia „e-sveikata“.

LAKD teigimu, konsultuojantis dėl sistemos „e-tolling“ įvyko 26 susitikimai su galimais rangovais iš Lietuvos bei užsienio šalių.  

„Kelių direkcija įvertins rinkos konsultacijų dalyvių pateiktą informaciją ir atsižvelgs į pagrįstas, objektyvias pastabas ir rekomendacijas. Konkursus planuojama skelbti vasario mėnesį“, – pranešė D. Ražinskas.

Tačiau ne vienas rinkos dalyvis tvirtino, jog buvo prašoma skelbti technologiškai neutralius konkursus, nes mobilioji programėlė tiesiog gali neveikti.

Negana to, LAKD būsimos sistemos „e-tolling“ pirkimus nusprendė suskaidyti į tris atskirus konkursus. Be mobiliosios programėlės, rinkliavai planuojama panaudoti ir jau esančias šalies greičio stebėjimo sistemas.

Anot direkcijos, taip padaryta todėl, kad dalis sprendinių jau egzistuoja ir reikės įsigyti tik trūkstamus elementus. Antra vertus, taip siekiama, kad dalyvautų kuo daugiau tiekėjų.

Panašiai yra nutikę ir kuriant bei perdarinėjant sistemą „e. sveikata“, prie kurios prisidėjo tikrai ne viena įmonė, bet ji iki šiol deramai neveikia.

„Kai reikia automobilio, tai paprastai žmogus jį ir perka. Dar nesu sutikęs tokio, kuris įsigyja kėbulą, variklį ir ratus atskirai. Juk tai beprasmybė. Mums reikia surinkti mokesčius, o mes užsiimame konstravimu iš lego detalių. Skelbkime tarptautinį konkursą, nusipirkime tai, kas tikrai veikia, – su visomis garantijomis, draudimais, technine priežiūra“, – „Lietuvos rytui“ teigė „InfoBalt“ direktorius M. Ubartas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių