- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Metų pradžioje viešumon iškilo nemalonus konfliktas tarp naujojo susisiekimo ministro Roko Masiulio ir „Achemos grupės“ uoste esančių bendrovių. Jis labiausiai susijęs su „Krovinių terminalu“. Nesutarimai tarp dviejų kaimynystėje esančių bendrovių – „Achemos grupei“ priklausančio „Krovinių terminalo“ ir valstybės valdomos „Klaipėdos naftos“ turi gilias šaknis ir ilgą priešistoriją. Šių eilučių autorius apie šį konfliktą jau buvo girdėjęs seniau. „Krovinių terminalo“ atstovai nenorėjo jo viešinti. Dabar „Krovinių terminalo“ generalinis direktorius Albertas Gimbutas pagaliau sutiko atsakyti į pateiktus klausimus.
Nuostoliai dėl neperkrautų tonų
– Neseniai tapo vieša, kad valstybės valdoma „Klaipėdos nafta“ galimai sąmoningai ribojo bendrovės „Krovinių terminalas“ galimybes krauti dalį „Orlen Lietuva“ šviesiųjų naftos produktų. Kokių teisinių žingsnių ėmėsi „Krovinių terminalas“?
– Iš tiesų, jau ilgą laiką vyksta nemalonūs dalykai, kenkiantys dalykiškiems verslo santykiams, todėl esame priversti nuolat bylinėtis. Negalime toleruoti „Krovinių terminalui“ daromos žalos, todėl pernai lapkričio 22 dieną kreipėmės su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą dėl, mūsų nuomone Konkurencijos įstatymą pažeidžiančio susitarimo, kadangi, preliminariais skaičiavimais, per keletą metų mums jau yra padaryta apie 6 mln. eurų žala, kuri vis didėja. Be to, jau 4 metus dalyvaujame ir kituose teisminiuose ginčuose, kuriuos inicijavo ir
vėliau pralaimėjo „Klaipėdos nafta“: dėl detaliojo plano, o paskui – statybos leidimo automobilių užpildymo stoties projektui panaikinimo, taip trukdant mūsų investicijoms ir plėtrai.
Užuot investavę, plėtoję savo veiklą, esame įvelti į ginčus su didžiule valstybės kontroliuojama bendrove. Jaučiame spaudimą trauktis iš rinkos, kiek žinau, mūsų akcininkai jau du kartus sulaukė pasiūlymo iš „Klaipėdos naftos“ parduoti jai „Krovinių terminalą“. Tačiau manau, kad valstybė tik laimėtų, jei šiame segmente būtų didesnė konkurencija, tai suponuoja ir verslo logika, ir pilietinė pozicija.
– Kokį vaidmenį ribojant „Krovinių terminalui“ galimybę krauti dalį „Orlen Lietuva“ šviesiųjų naftos produktų atliko dabartinis susisiekimo ministras Rokas Masiulis?
– Kai praeitų metų vasarą rengėme ieškinį teismui, nežinojome naujos Vyriausybės sudėties. Už įmonės sandorius visada atsakingas įmonės vadovas, įstatymas galioja neatsižvelgiant į naujas aukštesnes pareigas.
Dabartinis susisiekimo ministras (buvęs „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius) R.Masiulis 2011 m. pasirašė su „Orlen Lietuva“ krovos paslaugų sutartį, kuri, mūsų manymu, pažeidžia konkurencijos teisę, nes buvo susitarta, jog krova gali vykti tik per „Klaipėdos naftą“, nepaisant, kad ji krauna brangiau. Iki tol „PKN Orlen“ produkcija sudarė maždaug trečdalį visos mūsų bendrovės krovos. Kadangi žalos atlyginimo prašoma iš „Klaipėdos naftos“, yra visiškai logiška, kad trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas jos buvęs vadovas, pasirašęs sutartį. Kad p. Masiulis įtrauktas teisingai, patvirtino jo prašymą pašalinti iš proceso atmetęs bylą nagrinėjantis teismas dar praeitų metų gruodžio pradžioje.
– Kokie yra „Krovinių terminalo“ nuostoliai dėl to, kad iš jos buvo
atimta teisė krauti „Orlen Lietuva“ šviesiuosius naftos produktus?
– Mūsų skaičiavimu, „Krovinių terminalas“ neteko galimybės perkrauti apie 800 tūkst. tonų „Orlen Lietuva” šviesiųjų naftos produktų kasmet, todėl nuo 2014 metų patyrė apie 6 mln. eurų nuostolių. Per šį laiką įmonė jau galėjo sumokėti apie 300 tūkst. eurų mokesčių į šalies biudžetą. Tačiau daroma ir nematerialinė žala, kolektyvas nori dirbti, turi viziją ir tikslą, o juos žlugdo „stipresniojo“ galia, gal todėl emigracijos lygis ir nemažėja, nes netikima, kad tiesa, o ne galia valdo.
Stringa plėtros projektai
– Prašau pakomentuoti plačiau - kokie kiti teismai per kelerius pastaruosius metus vyko tarp „Klaipėdos naftos“ ir „Krovinių terminalo“? Kokie yra jų rezultatai? Kokie ginčai ir dėl ko dar yra nesibaigę?
– Nuosekliai išdėstysiu nuobodžią teisminių ginčų chronologiją. Kurį laiką buvome „Klaipėdos naftos“ ieškinio dėl mūsų teritorijos detaliojo plano panaikinimo dalyviai. 2012 metų spalio mėnesį Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino „Krovinių terminalo“ teritorijos detalųjį planą, o „Klaipėdos nafta“ jį užginčijo ir pirmojoje instancijoje bylą laimėjo. Tačiau 2014 metų balandžio 29 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą ir detalusis planas liko galioti. Jo pagrindu pagaliau buvo gautas statybos leidimas terminalo rekonstrukcijai, naujų darbo vietų kūrimui. Tada „Klaipėdos nafta“ pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo. Šis teismas nusprendė pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti. Tuomet „Klaipėdos nafta“ nuėjo kitu keliu – Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl mums išduoto statybą
leidžiančio dokumento panaikinimo. Jis buvo taip pat pirmosios instancijos teismo atmestas, tačiau dabar vėl yra „Klaipėdos naftos“ apskųstas. Šiuo metu „Krovinių terminalas“ laukia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo dėl apeliacinio „Klaipėdos naftos“ skundo. Manau, kad mūsų konkurentai bando buvusių vadovų pradėtus veiksmus tęsti kuo ilgiau ir mums trukdyti vystyti verslą.
– Prieš gerą pusmetį interviu su jumis užsiminėte, kad norėtumėte
įsirengti šviesiųjų naftos produktų pylimo į automobilius stotį, bet
negalite to padaryti, nes to neleidžia šiuo metu Klaipėdos uoste esantis
vienintelis monopolininkas?
– „Klaipėdos nafta“ ginčija mūsų statybos leidimą būtent todėl, kad kuo ilgiau išliktų monopolistė ir išlaikytų didesnes kainas. Terminalo rekonstrukcijos metu esame numatę įrengti naują papildomą geležinkelio estakadą ir automobilių pildymo aikštelę. Kol laukiame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo dėl „Klaipėdos naftos“ apeliacinio skundo, jau keleri metai nieko negalime pradėti, o štai „Klaipėdos nafta“ ką tik paskelbė išplėtusi autocisternų užpildymo aikštelę, t. y. pati padarė tai, ką teismų procesais stabdo įgyvendinti
„Krovinių terminale“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Maximoje“ – mažiausios velykinių prekių kainos: rasite pigiau, kainas sumažinsime dar labiau3
Likus dviem savaitėms iki Velykų, kiekvieną savaitę atrinktas populiariausias velykines prekes už mažiausią kainą pirkėjai galės įsigyti prekybos tinkle „Maxima“. Nuo kovo 19 iki 30 dienos „Maxima“ stebės ir lygins atrinkt...
-
Ekspertai: „Rheinmetall“ gamyklai reikės ir valstybės investicijų, neurbanizuotos vietos
Lietuvai derantis su Vokietijos gynybos pramonės milžine „Rheinmetall“ dėl artilerijos sviedinių gamyklos įkūrimo Lietuvoje, gynybos pramonės atstovai ir ekspertai sako, jog būtinas ir valstybės finansinis indėlis bei griežti kriterijai ...
-
Premjerė teigė sulaukusi pramonės atstovų skundų dėl bendradarbiavimo su KAM ir kariuomene11
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė sulaukusi pramonės atstovų skundų dėl šiems esą kylančių sunkumų siekiant bendradarbiauti su Lietuvos kariuomene bei Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
GIPL rangovė „Alvora“ įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą
Žiniasklaidai paskelbus apie Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL) sumontuotas galimai rusiškas detales, projekto rangovė „Alvora“ įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą. ...
-
Lenkijos „En Efficiency“ apskundė teismo sprendimą ginče su VMI dėl Š. Stepukonio GPM2
Investicijų fondui „BaltCap Infrastructure Fund“ priklausanti Lenkijos įmonė „En Efficiency Pl“ aukštesniam teismui apskundė pirmos instancijos teismo sprendimą grąžinti ieškinį, kuriuo ji ir kitos „BaltCap&l...
-
I. Šimonytė: žinių dėl „Rheinmetall“ gamyklos Lietuvoje galėtų būti po kelių savaičių4
Pirmieji atsakymai dėl „Rheinmetall“ gamyklos galėtų būti pateikti po kelių savaičių, sako premjerė Ingrida Šimonytė, Vokietijos ginkluotės gamybos milžinei paskelbus apie planus Lietuvoje gaminti artilerijos amuniciją. ...
-
Išankstinis laidotuvių planavimas: šia tema kalbėti verta
Atsisveikinimo namai „Rekviem“ ne tik suteikia pagalbą sunkią minutę, bet ir padeda jai pasiruošti. Viena jų naujovių – laidotuvių planuoklis, suteikiantis galimybę iš anksto išreikšti savo valią, kad netik...
-
„Amber Grid“ prašo įtraukti „Alvorą“ į nepatikimų tiekėjų sąrašą ir išmokėti 5,8 mln. eurų1
Žiniasklaidai paviešinus apie Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL) sumontuotas galimai rusiškas detales, projekto užsakovė „Amber Grid“ pareikalavo banko išmokėti pagrindinei projekto rangovei „Alvo...
-
Turkijos turizmo atstovai jau pasiruošė naujam sezonui – lietuviai čia itin laukiami3
Daugybę metų pirmuoju Lietuvos keliautojų atostogų pasirinkimu buvusi Turkija ir šiais metais išlaiko nemažėjantį populiarumą. Nors skrydžių į šią šalį sezonas startuos kovo 30 d., jau dabar kelionių organizatorių fik...
-
Ignalinos AE giluminiam atliekynui renkamasi iš 77 vietų 29 savivaldybėse6
Būsimam milijardinės vertės Ignalinos atominės elektrinės (IAE) giluminiam radioaktyviųjų atliekų atliekynui šiuo metu atrinktos 77 potencialios vietos 29-iose šalies savivaldybėse, sako IAE projekto vadovas. ...