Kokias lemputes renkasi lietuviai?

2013 metais iš prekybos išėmus kaitrines lemputes, žmonės buvo priversti ieškoti alternatyvų. Dar praėjusiais metais pastebėta, kad išaugo elektros energiją taupančių lempučių paklausa, o šių metų balandį rinkos ir visuomenės tyrimų bendrovės „Berent Research Baltic” atliktas tyrimas tai tik patvirtino: 83 proc. respondentų naudoja taupiąsias lemputes. Be to, nustatyta, kokiais kriterijais vadovaujamasi perkant lemputę: lietuviams svarbiausia ilgalaikiškumas ir elektros energijos taupymas, o prekės ženklas reikšmingas mažiausiai. 

„Smagu matyti šiuos pokyčius visuomenėje. Tikiu, kad tai, jog žmonės renkasi aplinkai draugišką prietaisą, šiuo atveju – elektros taupiąją lemputę, lemia ne tik įvestos naujos rinkos taisyklės, bet ir augantis žmonių sąmoningumas ir noras prisidėti prie aplinkosaugos problemų mažinimo“, – sako Lietuvoje perdegusių taupiųjų lempučių tvarkymą organizuojančios VšĮ „Ekošviesa“ vadovas Tadas Ruželė.

Balandžio mėnesį atliktas tyrimas atskleidė, kad perkant taupiąsias lemputes, žmonėms svarbiausi du kriterijai: ilgalaikiškumas (taip nurodė net 83 proc. respondentų) bei elektros energijos taupymas (85 proc. respondentų). Šie kriterijai vienodai svarbūs tiek vyrams, tiek moterims visose amžiaus grupėse. Kaip svarbų pasirinkimo rodiklį – prekės ženklą – įvardijo tik 26 proc. respondentų, todėl galima daryti išvadą, kad taupiąsias lemputes žmonės renkasi vadovaudamiesi aplinkos apsaugos kriterijais. Nors tam kiek prieštarauja kitas, pirkimą lemiantis, kriterijus – žema kaina, kurią kaip svarbų rodiklį įvardijo net 60 proc. respondentų.

Paaiškėjo ir vienas paradoksas: nors kaitrinės lemputės iš prekybos išimtos daugiau nei metus, net 48 proc. respondentų nurodė vis dar naudojantys jas namų apšvietimui. Pasak T. Ruželės, tai gali būti dėl kelių priežasčių: kaitrinės lemputės naudojamos labai retai, todėl jos dar nespėjo perdegti; kaitrinių lempučių įsigyta daugiau ir iš anksto; perkamos nelegaliai į Lietuvą atkeliaujančios kaitrinės lemputės. Pastaroji problema tikrai reali: nelegalios lemputės Lietuvą dažniausiai pasiekia iš Baltarusijos ir yra pardavinėjamos už mažą kainą turgavietėse.

Bendrovės „Senukų prekybos centras“ komunikacijos projektų vadovė Laima Petraitytė pastebi, kad žmonės dažniausiai renkasi didesnės galios lemputes, ant pakuotės nurodomus vatus įvertindami kaip pagrindinį parametrą. Taip pat pastebima, jog renkantis lemputes svarbus ir skleidžiamas šviesos srautas (matuojamas liumenais – Lm). Iš elektros energiją taupančių lempučių populiariausios 15-25 W, mažų gabaritų, spiralės formos. Taip pat kai kurie pirkėjai renkasi taupiąsias halogenines lemputes, kurios savo forma ir funkcija idealiai atitinka buvusias įprastas kaitrines lemputes.

„Ekošviesa“ vadovas atkreipia dėmesį, jog labai svarbu ne tik naudoti taupiąsias lemputes, bet joms perdegus ir tinkamai pasirūpinti, tai yra – atiduoti perdirbėjams. Šiose lemputėse yra gyvsidabrio, todėl lemputei patekus į buitinių atliekų konteinerius, o vėliau – į komunalinių atliekų sąvartyną, yra didelė tikimybė, kad gyvsidabris pateks į gruntinius vandenis ir užterš juos.  

Šiais metais perdegusias taupiąsias lemputes atiduoti perdirbti labai paprasta: jas priima šiomis lemputėmis prekiaujantys prekybos centrai, be to, visoje Lietuvoje (46 miestuose) veikia 86 šių lempučių tvarkymą šalyje organizuojančios VšĮ „Ekošviesa“ punktai. 

„Ekošviesa“ energiją taupančių lempučių surinkimą Lietuvoje organizuoja nuo 2010 m.