- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Viena seniausių Lietuvoje energetikos įmonių „AB „Klaipėdos energija“ nuo šių metų vasaros ėmė įgyvendinti Lypkių rajoninės katilinės rekonstrukcijos projektą, pagal kurį įrengs 8 megavatų (MW) galios garo katilą, kūrenamą biokuru. Šioje katilinėje gaminamas produktas – pramoninis garas – Klaipėdos laisvosios ekonomikos zonos (LEZ) įmonėms atvers galimybę išvengti nebūtinų investicijų ir leis naudotis pigia bei ekologiška energija.
Poreikis padiktavo paslaugą
Prieš keletą dešimtmečių garas uostamiestyje buvo naudojamas daugelyje pramonės įmonių. Gamybiniams procesams jis buvo reikalingas duonos ir pieno kombinatams, saldainių fabrikui, alaus daryklai, gelžbetonio konstrukcijų gamyklai. Kiekvienoje miesto dalyje esančiose katilinėse „Klaipėdos energija“ turėjo garo katilus ir gamindavo bei tiekdavo pramoninį garą į įmones specialiai nutiestais garo vamzdynais.
„Ilgainiui garo poreikis sumažėjo, nes vienos įmonės keitė technologijas, kitos pasistatė savo katilines, – pasakojo didžiausios Vakarų Lietuvoje energijos gamintojos AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius Antanas Katinas. – Pastaruoju metu pramonės įmonės koncentruojasi Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje, garo tiekimas technologiniams procesams čia vis dar yra aktualus. Tačiau gaminti garą deginant gamtines dujas – neracionalu. Ieškodami efektyvesnių ir pigesnių energijos resursų, nusprendėme rekonstruoti Lypkių rajoninę katilinę.“
Įdarbins garą
Vasarą bendrovės „Enerstena“ pradėta rekonstruoti Lypkių katilinė garą gaminti pradės kitų metų pradžioje. Jau baigiamas montuoti 8 MW garo katilas bus kūrenamas biokuru, taip pat bus pastatytas kondensacinis dūmų ekonomaizeris.
„Katiluose įkaitintas vanduo, virtęs reikiamos temperatūros bei slėgio garu, bus tiekiamas į mūsų garo kolektorių, o iš ten – LEZ’o pramonės įmonėms. Gamyboje susidaręs kondensatas bus grąžinamas atgal į katilinę, o perteklinis garas bus perduodamas į mūsų pašildytuvus, kuriuose pašildysime termofikacinį vandenį. Paprastai kalbant, visapusiškai „įdarbinsime“ garą ir neliks jokių šalutinių ar nepanaudotų produktų“, – tvirtino A.Katinas.
Nors LEZ’e veikiančioms įmonėms išlieka galimybė garą gamintis pačioms, centralizuotos šilumos energijos tiekėjas įsitikinęs, kad jų produkto kaina bus patrauklesnė.
„Statyti savo katilinę, ją išlaikyti, samdyti specialistus, rūpintis kuro kokybe, tiekimu, sandėliavimu – tai bet kuriam verslui yra papildoma našta. Mes esame energijos gamybos profesionalai, perkame biokurą aukcionuose mažiausiomis kainomis, turime modernią infrastruktūrą, todėl tikrai galime pasiūlyti garą už palankią kainą ir garantuoti patikimą aptarnavimą. Analogišką situaciją stebime centralizuotos šilumos tiekime. Nauji prekybos centrai, biurų pastatai, daugiabučiai galėtų statyti savo katilines, bet, vengdami nebūtinų išlaidų ir rūpesčių, kaip šilumos energijos tiekėją Klaipėdoje pasirenka mūsų bendrovę. Ekonominė logika atveda juos pas mus“, – teigė AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.
Biokuras – pigiausias
Iki šiol Lypkių rajoninė katilinė buvo kūrenama gamtinėmis dujomis, po rekonstrukcijos tam bus naudojamas biokuras. Tačiau šiemet Lietuvoje ši kuro rūšis pabrango kone 30 procentų.
„Kalbėdami, jog biokuras pabrango, pamirštame pridurti, kad augo gamtinių dujų, naftos produktų ir bet kokių kitų žaliavų bei energijos išteklių kaina. Kad ir kaip būtų, biokuras buvo ir liks pigiausias kuras šilumai gaminti. Bent aš nežinau pigesnio, – įsitikinęs Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas ir valdybos pirmininkas Virginijus Ramanauskas. – Tačiau mes pamirštame ir kitą svarbų dalyką. Juk atsisakydami iškastinės energetikos ir naudodami biokurą mes prisidedama prie aplinkosauginių problemų sprendimo. Tiesiog pateiksiu paprastą pavyzdį. Pernai apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos sistemoje veikiantys įrenginiai energijai pagaminti sudegino daugiau kaip 640 tūkst. tonų naftos ekvivalento biomasės. Jei vietoje jos būtų naudojamos gamtinės dujos, šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2) emisijos būtų didesnės maždaug 1,5 mln. tonų. Ar bereikia ką komentuoti?“
Valstybės tikslų link
Asociacijos vadovas pridūrė, kad į tokius kaip AB „Klaipėdos energija“ projektus reikėtų žiūrėti globaliau.
„2015 metais Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje pasaulio šalys, tarp jų ir Lietuva, susitarė mažinti Žemės temperatūrą ir teršalų kiekį, pirmiausia visiškai atsisakydamos iškastinio kuro (anglies, naftos, gamtinių dujų, skalūnų) ir pakeisdamos jį švaria energija, – teigė V.Ramanauskas. – Lietuva, kurią Europos Komisija pripažino kaip turinčią didžiausio potencialo vystyti žaliąją energetiką, taip pat siekia didinti atsinaujinančios energijos naudojimą. O Lypkių katilinės rekonstrukcija ir yra vienas iš būdų prisidėti prie ambicingų valstybės tikslų mažinti klimato kaitą įgyvendinimo.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prie Tvariųjų finansų forumo jau prisijungė 50 organizacijų2
Prie nacionalinei plėtros įstaigai „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) priklausančio Žaliųjų finansų instituto įsteigto Tvariųjų finansų forumo jau prisijungė 50 organizacijų. ...
-
„Tele2“ interneto apsauga per metus Lietuvoje sustabdė per 390 mln. grėsmių2
Nuo praėjusių metų pirmojo ketvirčio mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ tinkle veikianti interneto apsauga per metus padėjo klientams išvengti daugiau kaip 390 mln. kibernetinių grėsmių. Iš viso nuo šių grėsm...
-
Ministras: „Amber Grid“ priežiūros statant GIPL trūko, dokumentus klastojo „Alvora“1
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) konstatavus, jog dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ netinkamai prižiūrėjo Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) statybas, energetikos ministras Dainius Kreivys atsak...
-
Derybose su „Rheinmetall“ tariamasi dėl gamyklos statybų pradžios rudenį
Vokietijos karinės pramonės milžinės „Rheinmetall“ amunicijos gamyklos Lietuvoje statybas siekiama pradėti jau šių metų rudenį, skelbia derybas su koncernu pradėjusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija. ...
-
BGS Ukrainos „SkyUp Airlines“ lėktuvus aptarnaus ir Kauno oro uoste1
Lietuvos kapitalo aviacijos grupės „Avia Solutions Group“ antžeminių paslaugų bendrovė „Baltic Ground Services“ (BGS) nuo šiol ir Kauno oro uoste teiks paslaugas Ukrainos užsakomųjų skrydžių bendrovei „SkyUp Airli...
-
Gera žinia vietos bendruomenei: „YIT Lietuva“ pradeda ilgai lauktą Kazbėjų tilto remontą1
Į Kultūros paveldą įrašytas Vilniaus pakraštyje esantis Kazbėjų tiltas, kurio rekonstrukcijos ilgai laukė vietos bendruomenė bei sostinės vairuotojai, pagaliau bus sutvarkytas. Jo kapitalinio remonto darbų imasi tvarios miestų ir infra...
-
„Teleloto“ studija virs podiumu
„Ar gali pasiūti „Teleloto“ palaidinę? Kaip išsinuomoti „Teleloto“ suknelę? Įmanoma nusipirkti „Teleloto“ kojines? Tokius ir panašius klausimus jaunoji dizainerė Karina Panina pastaraisiais metais gi...
-
„Fazer“ svarsto apie pokyčius gamyboje: sieks užtikrinti konkurencingumą Baltijos kepyklų rinkoje7
Greitojo vartojimo produktų įmonių grupė „Fazer“ siekia stiprinti savo pozicijas visose rinkose. Kaip vieną iš strateginių veiksmų, svarsto apie galimybę visas Baltijos šalių kepyklas sujungti į vieną gamybos padalinį Ogr...
-
„Panevėžio statybos trestas“ gavo 156 mln. eurų Ignalinos AE užsakymą2
Viena didžiausių šalyje statybos bendrovių „Panevėžio statybos trestas“ (PST) gavo 156 mln. eurų vertės Ignalinos atominės elektrinės (IAE) užsakymą statyti radioaktyviųjų atliekų atliekyną, antradienį pranešė PST. ...
-
Sostinės Pilaitės rajone įmonė neteisėtai iškirto 34 medžius: teks atlyginti per 11 tūkst. eurų žalą7
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) informuoja, kad sostinės Pilaitės rajone įmonė neteisėtai iškirto 34 saugotinus medžius. ...