„Klaipėdos energijos“ garas keliaus į LEZ’ą

  • Teksto dydis:

Viena seniausių Lietuvoje energetikos įmonių „AB „Klaipėdos energija“ nuo šių metų vasaros ėmė įgyvendinti Lypkių rajoninės katilinės rekonstrukcijos projektą, pagal kurį įrengs 8 megavatų (MW) galios garo katilą, kūrenamą biokuru. Šioje katilinėje gaminamas produktas – pramoninis garas – Klaipėdos laisvosios ekonomikos zonos (LEZ) įmonėms atvers galimybę išvengti nebūtinų investicijų ir leis naudotis pigia bei ekologiška energija.

Poreikis padiktavo paslaugą

Prieš keletą dešimtmečių garas uostamiestyje buvo naudojamas daugelyje pramonės įmonių. Gamybiniams procesams jis buvo reikalingas duonos ir pieno kombinatams, saldainių fabrikui, alaus daryklai, gelžbetonio konstrukcijų gamyklai. Kiekvienoje miesto dalyje esančiose katilinėse „Klaipėdos energija“ turėjo garo katilus ir gamindavo bei tiekdavo pramoninį garą į įmones specialiai nutiestais garo vamzdynais.

„Ilgainiui garo poreikis sumažėjo, nes vienos įmonės keitė technologijas, kitos pasistatė savo katilines, – pasakojo didžiausios Vakarų Lietuvoje energijos gamintojos AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius Antanas Katinas. – Pastaruoju metu pramonės įmonės koncentruojasi Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje, garo tiekimas technologiniams procesams čia vis dar yra aktualus. Tačiau gaminti garą deginant gamtines dujas – neracionalu. Ieškodami efektyvesnių ir pigesnių energijos resursų, nusprendėme rekonstruoti Lypkių rajoninę katilinę.“ 

Įdarbins garą

Vasarą bendrovės „Enerstena“ pradėta rekonstruoti Lypkių katilinė garą gaminti pradės kitų metų pradžioje. Jau baigiamas montuoti 8 MW garo katilas bus kūrenamas biokuru, taip pat bus pastatytas kondensacinis dūmų ekonomaizeris.  

„Katiluose įkaitintas vanduo, virtęs reikiamos temperatūros bei slėgio garu, bus tiekiamas į mūsų garo kolektorių, o iš ten – LEZ’o pramonės įmonėms. Gamyboje susidaręs kondensatas bus grąžinamas atgal į katilinę, o perteklinis garas bus perduodamas į mūsų pašildytuvus, kuriuose pašildysime termofikacinį vandenį. Paprastai kalbant, visapusiškai „įdarbinsime“ garą ir neliks jokių šalutinių ar nepanaudotų produktų“, – tvirtino A.Katinas. 

Nors LEZ’e veikiančioms įmonėms išlieka galimybė garą gamintis pačioms, centralizuotos šilumos energijos tiekėjas įsitikinęs, kad jų produkto kaina bus patrauklesnė. 

„Statyti savo katilinę, ją išlaikyti, samdyti specialistus, rūpintis kuro kokybe, tiekimu, sandėliavimu – tai bet kuriam verslui yra papildoma našta. Mes esame energijos gamybos profesionalai, perkame biokurą aukcionuose mažiausiomis kainomis, turime modernią infrastruktūrą, todėl tikrai galime pasiūlyti garą už palankią kainą ir garantuoti patikimą aptarnavimą. Analogišką situaciją stebime centralizuotos šilumos tiekime. Nauji prekybos centrai, biurų pastatai, daugiabučiai galėtų statyti savo katilines, bet, vengdami nebūtinų išlaidų ir rūpesčių, kaip šilumos energijos tiekėją Klaipėdoje pasirenka mūsų bendrovę. Ekonominė logika atveda juos pas mus“, – teigė AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius. 

Biokuras – pigiausias 

Iki šiol Lypkių rajoninė katilinė buvo kūrenama gamtinėmis dujomis, po rekonstrukcijos tam bus naudojamas biokuras. Tačiau šiemet Lietuvoje ši kuro rūšis pabrango kone 30 procentų. 

„Kalbėdami, jog biokuras pabrango, pamirštame pridurti, kad augo gamtinių dujų, naftos produktų ir bet kokių kitų žaliavų bei energijos išteklių kaina. Kad ir kaip būtų, biokuras buvo ir liks pigiausias kuras šilumai gaminti. Bent aš nežinau pigesnio, – įsitikinęs Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas ir valdybos pirmininkas Virginijus Ramanauskas. – Tačiau mes pamirštame ir kitą svarbų dalyką. Juk atsisakydami iškastinės energetikos ir naudodami biokurą mes prisidedama prie aplinkosauginių problemų sprendimo. Tiesiog pateiksiu paprastą pavyzdį. Pernai apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos sistemoje veikiantys įrenginiai energijai pagaminti sudegino daugiau kaip 640 tūkst. tonų naftos ekvivalento biomasės. Jei vietoje jos būtų naudojamos gamtinės dujos, šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2) emisijos būtų didesnės maždaug 1,5 mln. tonų. Ar bereikia ką komentuoti?“ 

Valstybės tikslų link

Asociacijos vadovas pridūrė, kad į tokius kaip AB „Klaipėdos energija“ projektus reikėtų žiūrėti globaliau.  

„2015 metais Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje pasaulio šalys, tarp jų ir Lietuva, susitarė mažinti Žemės temperatūrą ir teršalų kiekį, pirmiausia visiškai atsisakydamos iškastinio kuro (anglies, naftos, gamtinių dujų, skalūnų) ir pakeisdamos jį švaria energija, – teigė V.Ramanauskas. – Lietuva, kurią Europos Komisija pripažino kaip turinčią didžiausio potencialo vystyti žaliąją energetiką, taip pat siekia didinti atsinaujinančios energijos naudojimą. O Lypkių katilinės rekonstrukcija ir yra vienas iš būdų prisidėti prie ambicingų valstybės tikslų mažinti klimato kaitą įgyvendinimo.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Manau, kad komentuoti būtina... Vėjas, saulė, hidroenergija, tai yra atsinaujinantys energijos šaltiniai, kurie negeneruoja CO2 išmetimų. Biokuro deginimas kaip ir kito kuro deginimas generuoja CO2 išmetimus, kurie daro įtaką šiltnamio efektui. Nebent autorius bandytų paneigti chemijos dėsnius. Gaila, bet Lietuva pasirinko patį prasčiausią būdą - biokurą naudoti kaip alternatyvą iškastiniam kurui, kai tuo tarpu Europje pereinama prie to, kad biokuras taptų žaliava chemijos (bioplastikai), maisto, tekstilės(biopluošto) ir kitoms pramonėms šakoms, kuriose sukuriama žymiai didesnė pridėtinė vertė naudojant medieną.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių