- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pastaruoju metu vyksta diskusijos, ką Lietuvoje galima įsigyti už 1 eurą? „Maxima“ parduotuvėse prekių už tokią sumą ar net mažiau priskaičiuojama 9,3 tūkstančio, beveik pusė jų – maisto prekės. Rinktis galima nuo aukščiausios rūšies mėsos gaminių ar sveikuoliškos duonos iki gėlių ar kitų augalų sėklų.
Daugiausiai eurą ar net mažiau kainuojančių prekių „Maximos“ parduotuvėse, iš visų daugiau nei 9 tūkstančių, pagal skaičių yra pramoninių prekių ir bakalėjos maisto prekių skyriuose. Atitinkamai – beveik 3 tūkstančiai ir daugiau nei 2,5 tūkstančio prekių. Dar apie 1,5 tūkstančio tokių prekių yra ir šviežio maisto – vaisių ir daržovių, pieno produktų, mėsos, žuvies, kulinarijos ir konditerijos, duonos gaminių – skyriuose.
Tiesa, jeigu žiūrėtumėme, kokią dalį atskirų skyrių asortimento sudaro šios nebrangios prekės, jos vyrautų pirkėjams svarbiausiuose skyriuose. Pavyzdžiui, iki 1 euro kainuojančios prekės sudaro beveik ketvirtadalį viso šviežio maisto skyrių asortimento, kuriuose – vaisiai ir daržovės, pieno produktai, duonos gaminiai, šviežia mėsa ir žuvis, kulinarijos, konditerijos gaminiai, kiaušiniai. Daugiausia nė euro nekainuojančių prekių iš minėtųjų šviežio maisto skyrių – tarp duonos gaminių (68 proc. viso duonos gaminių asortimento), pieno produktų (40 proc.), vaisių ir daržovių (30 proc.).
Prekės už vieną eurą ar mažiau bakalėjos prekių skyriuose sudaro lygiai trečdalį visų prekių, o šaldytų maisto prekių skyriuose – beveik trečdalį (28 proc.). Iki vieno euro iš šaldytų prekių, žinoma, dažniausiai kainuoja ledai, tačiau yra nemažai ir šaldytų daržovių, uogų, vaisių ir grybų. O tarp bakalėjos prekių eurą ar pigiau kainuoja įvairūs makaronai, sausainiai, riešutai, prieskoniai ir daugybė kitų prekių.
„Mūsų siekis – kad į „Maxima“ parduotuves atėję pirkėjai, ar jie būtų sveikuoliai, ar gurmanai, ar mėgstantys pavalgyti sočiai ir nebrangiai, surastų visas prekes, kurias mėgsta, už geriausią kainą. Stebime, kaip keičiasi mūsų pirkėjų mitybos bei apsipirkimo įpročiai ir prie jų prisitaikome. Nesikeičia tik vienas klientų noras – už kokybiškas ir pamėgtas prekes mokėti mažiau. „Maxima“ tai siekia užtikrinti reguliariai žemomis kainomis arba intensyvia nuolaidų sistema“, – sako Vilma Drulienė, „Maxima LT“ Pirkimų departamento vadovė.
Pasak jos, nebrangiai, greitai ir sočiai namuose pavalgyti norintys pirkėjai tarp prekių, pigesnių nei vienas euras, gali rasti šaldytų produktų, tokių kaip koldūnai ar virtiniai, taip pat įvairių pusfabrikačių – pieniškų dešrelių, įvairių jau paruoštų konservuotų sriubų. Nenorintieji gaminti gali rinktis iš plataus jau paruoštų „Meistro kokybės“ salotų asortimento kulinarijos skyriuose ar ten pat nusipirkti jau pagamintą patiekalą – kiaulienos kepsnį, kotletą ar lietinių blynų.
Pasirinkimas gausus ir norintiems patiems pasigaminti sočius pietus ar vakarienę. Viena idėjų – daržovių sriuba su vištiena ar jautiena. Visi šiam patiekalui pagaminti reikalingi produktai, tokie kaip bulvės, morkos, sultinys, vištienos ar jautienos rinkiniai sriubai, atskirai nekainuoja nė euro, netgi perkant jų po kilogramą. Perkant įvairias daržoves vienetais, o į krepšelius įsidėjus nebrangių prekių iš kitų skyrių – kruopų, makaronų ar dešrelių – galima sugalvoti ir daugiau sočių, bet išlaidauti nepriverčiančių patiekalų.
Nebūtinai brangus turi būti ir gurmaniškesnis maistas, įdomesnės prekės. Pavyzdžiui, „Maxima“ parduotuvėse už eurą ar mažiau galima įsigyti liucernų daigų, violetinių morkų, kepenėlių pašteto su džiovintais pomidorais ar duonelės su šalavijais bei moliūgų sėklomis.
„Prekėmis iki vieno euro savo krepšelį gali užpildyti ir sveiką gyvenimo būdą propaguojantys pirkėjai. Sveikuolio krepšelyje greičiausiai vyrautų daržovės ir vaisiai, o iki euro be jau minėtų daržovių kainuotų avokadas, špinatai, žaliosios citrinos ir kai kurie kiti vaisiai bei daržovės. Iki vieno euro sveikuoliai ras ir įvairių riešutų, džiovintų vaisių, kitų užkandžių, taip pat rūgpienio ar pasukų, beje, už tokią kainą „Maxima“ parduotuvėse jų – net 22 rūšys“, – teigia V. Drulienė.
Žiūrint realius „Maxima“ parduotuvių pardavimus, šių metų sausio mėnesį eurą ar net mažiau kainavusios prekės sudarė beveik 57 proc. visų prekių pirkėjų krepšeliuose. Populiariausios maisto prekės (15 jų) buvo bananai, sveriamos bulvės, raikytas batonas, glaistytas varškės sūrelis, cukrus, spurga su įdaru, baltagūžiai kopūstai, plautos morkos, svogūnai, avokadas, kiaušiniai, pienas, obuoliai, prancūziškas batonas ir mineralinis vanduo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teismas užkirto kelią A. Stumbrui bylinėtis dėl prisijungimo prie „Litgrid“ elektros tinklo1
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą nepriimti Rolando Pakso žento ir verslo partnerio Aivaro Stumbro skundo byloje dėl atmestų prašymų prisijungti prie bendrovės „Litgrid&ldquo...
-
„YIT Lietuva“ statys naują „Agrokoncerno“ fermų kompleksą – darbų vertė 52,6 mln. eurų1
Tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ Radviliškio rajone, Bebrujų kaime, statys modernų 52,6 mln. eurų vertės „Agrokoncerno grupės“ karvių fermų kompleksą. 53 ha ploto sklype plėtojamas kom...
-
GIPL rangovė „Alvora“ kaltina energetikos institucijų vadovus šmeižtu
Pagrindinė Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) statybos rangovė „Alvora“ šmeižtu kaltina energetikos ministrą, GIPL užsakovės „Amber Grid“ bei Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovus, ta...
-
„BaltCap“ afera: aiškėja, kas galėjo nutikti su dingusiais milijonais34
Buvęs investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo partneris Šarūnas Stepukonis į Lietuvos lošimų bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ akcininkės Estijos to paties verslo įmonės „OB Holding 1&...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
VŠT iš „Veolios“ jau gavo 9,5 mln. eurų už taršos leidimus, likusių lėšų tikisi netrukus
Vilniaus miestas ir Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) iš Prancūzijos energetikos grupės „Veolia“ jau atgavo dalį Stokholmo arbitražo pernai lapkritį priteistos sumos – 9,5 mln. eurų už įmonės 2002–2017 metais ...
-
Teismas iš naujo spręs, kurios šalies teisme turi būti nagrinėjama „BaltCap“ byla8
Vilniaus apygardos teismas turės iš naujo nagrinėti, ar investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonių ieškinys dėl Šarūno Stepukonio praloštų dešimčių milijonų eurų grąžinimo turi b...
-
J. Petrauskienę antrai kadencijai siūloma skirti Valstybės duomenų agentūros vadove
Valstybės duomenų agentūros vadove antrai kadencijai siūloma skirti dabartinę įstaigos direktorę Jūratę Petrauskienę. ...
-
IAE valdyboje liko tie patys nepriklausomi nariai bei valstybės tarnautoja
Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (IAE) valdyboje liko tie patys trys nepriklausomi nariai ir valstybės tarnautoja. ...
-
Teismas panaikino 4,8 mln. eurų „Alvoros“ turto areštą
Vilniaus apygardos teismas panaikino strateginio Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio (GIPL) statybos pagrindinės rangovės „Alvorai“ 4,8 mln. eurų vertės turto areštą, trečiadienį pranešė „Alvora“. ...