- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Lukoil“ degalines valdančią Rusijos kapitalo įmonę „Lukoil Baltija“ perkant Austrijos fondui, jos vadovas Ivanas Paleičikas sako, kad jam nebeįdomus degalinių verslas ir jis pasitrauks iš šios veiklos.
Pasak I.Paleičiko, būsimas bendrovės „Lukoil Baltija“ akcininkas - Austrijos „Amic Energy Management“ yra fondas, kurio investuotojai jam nėra žinomi ir neturi apie juos daug informacijos. Tačiau verslininkas pažymi, kad kapitalo kilmė nėra tokia svarbi, kaip įmonės valdymas ir paslaugų kokybė.
I.Paleičikas pripažįsta, kad jis pats ir dalis įmonės darbuotojų neteks darbo.
„Lukoil Baltijos“ vadovas atsakė į BNS klausimus.
Praėjusią savaitę paskelbta, kad „Lukoil Baltijos“ valdomas degalines Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje perims Austrijos „Amic Energy Management“. Papasakokite plačiau apie Austrijos įmonę, kaip po akcininkų pasikeitimo bus vystomas verslas?
Ten, kiek suprantu, viskas yra pasakyta, pridurti nelabai kažką galėsiu. „Amic“, kiek aš suprantu, ne degalines perka, o perka akcijas. Degalines Lietuvoje bandys išnuomoti „Luktarnai“. Kiek aš žinau apie „Amic“, ne daugiau už jus, čia yra fondas, kuris pats veiklos nevykdo, jis perka turtą, akcijas, kompanijas ir bando atiduoti kam nors operuoti. Pats jis tuo neužsiima, jis išnuomoja, atiduoda veiklą operatoriams.
„Luktarna“ yra jūsų šeimos netiesiogiai valdoma įmonė. Galima sakyti, kad degalinių valdymas netiesiogiai liks jums?
Lietuvoje degalines valdė „Lukoil Baltija“, aš kaip generalinis direktorius. Dabar valdys „Luktarna“, ten kitas direktorius yra, kiti žmonės. Aš tik galiu pasakyti, kad ten niekur aš valdyti neisiu.
Tai po akcininkų pasikeitimų didelių pokyčių nematytumėte?
Pokyčių bus, ateis kiti žmonės valdyti, tie, kurie valdė, dabar ten nevaldys. Jus žurnalistai matote tik tą viršūnę, žmonių nematote. Pokyčiai bus, daug žmonių dirba „Lukoil Baltijoje“ daug metų, dabar visiems yra stresas.
Ar jie neteks darbo, ar pereis dirbti į „Luktarną“?
Suprantu, kad visi nepereis, kadangi „Lukoil Baltija“ valdė ne tik Lietuvoje, valdėme Latvijoje, Suomijoje, Lenkijoje. Dabar jei nevaldysime, tai tiek žmonių nereikia. Klausimas, kaip ir kur įdarbinti tuos žmones.
Ar skaičiavote, kiek darbuotojų gali tekti atleisti?
Dar neskaičiavome. Aš pats nesitikėjau, kad viskas taip greit įvyks. Mes neparduodame, mes esam valdytojai, mūsų niekas neklausia.
Kiek iš viso Lietuvoje dirba žmonių „Lukoil Baltijoje“?
Pas mus vien ofise dirba 110 darbuotojų. Tai kur tuos žmonės padėti dabar, klausimas.
Gal į „Luktarną“?
„Luktarnoje“ yra savo administracija.
Bet dabar įmonė valdys daugiau degalinių, bus daugiau darbo.
Taip, daugiau, bet tikrai 110 nereikės.
Ar keisis degalinių pavadinimai? Pastaruoju metu stebima, kad dalis „Lukoil“ degalinių persivadino į „Baltic Petroleum“. Ar atsiras daugiau „Luktarnos“ degalinių?
Strategija, kad prekės ženklas lieka 5 metams, o tada gyvenimas parodys. Paprasčiausiai pasinaudojo „Statoil“ patirtimi - „Statoil“ parsidavė, jau 5 metai pradėjo ir nekeičia, dar 3 metams pratęsė, nors jau seniai ne „Statoil“ valdo. Čia panaši schema.
Rusijos „Lukoil“ prezidentas Vagitas Alekperovas praėjusių metų pabaigoje teigė, kad „Lukoil“ degalinių tinklas Latvijoje ir Lietuvoje yra parduodamas dėl, pasak jo, antirusiškų nuotaikų Lietuvoje ir Latvijoje. Ukrainoje „Lukoil“ degalines taip pat perėmė Austrijos „Amic“, ten visuomenės nuotaikos nėra palankios, vyko protestai.
Aš nenoriu komentuoti, kas buvo kalbėta. Aš žinau, kaip yra čia pas mus, Lietuvoje ar Latvijoje. Priešpriešos tokios prekės ženklui nėra iš vartotojų pusės. Kiek turėjome vartotojų, tiek ir liko. Kad kaip Ukrainoje blokuotų, protestuotų, nieko panašaus čia nėra. Dabar keisti ženklą į kitą ženklą kainuoja labai daug pinigų, vienoje degalinėje pakeisti ženklą kainuoja 50 tūkst. eurų, o paskui jį dar reikia „įsukti“. Čia dideli pinigai. Tas pats „Statoil“ stovi ir nieko nedarė.
Asmeniškai aš galvoju, kad čia nėra skirtumo, koks ženklas kabo - geltonas, mėlynas, juodas, dar kažkoks. Svarbu aptarnavimo kultūra, svarbu, kad vartotojai, pamatę tą ženklą žinotų, kad ten viskas geram lygyje yra ir už prieinamą kainą. Dabar išmesti 5 mln. eurų ženklo pakeitimui Lietuvoje nėra tikslo.
Ar pasikeitus akcininkams, galime sulaukti daugiau naujovių degalinėse, galbūt ketinama plėstis?
Ne, aš dar su jais, naujais savininkais nebuvau susitikęs, dar nemačiau. Jie dar ne savininkai, tik pasirašė ketinimų protokolą. Kada įsigalios visa tai, tada jie turbūt atvažiuos ir tada kalbėsim dėl ateities. Man pačiam reikia galvoti, kaip ir kur.
Kokios jūsų paties perspektyvos?
Na, būsiu bedarbis, eisiu į Darbo biržą.
Gal „Luktarnoje“ jums atsirastų pozicija?
Ne, ten man pozicijos nėra ir aš ten nežadu eiti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Derybose su „Rheinmetall“ tariamasi dėl gamyklos statybų pradžios rudenį
Vokietijos karinės pramonės milžinės „Rheinmetall“ amunicijos gamyklos Lietuvoje statybas siekiama pradėti jau šių metų rudenį, skelbia derybas su koncernu pradėjusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija. ...
-
BGS Ukrainos „SkyUp Airlines“ lėktuvus aptarnaus ir Kauno oro uoste1
Lietuvos kapitalo aviacijos grupės „Avia Solutions Group“ antžeminių paslaugų bendrovė „Baltic Ground Services“ (BGS) nuo šiol ir Kauno oro uoste teiks paslaugas Ukrainos užsakomųjų skrydžių bendrovei „SkyUp Airli...
-
Gera žinia vietos bendruomenei: „YIT Lietuva“ pradeda ilgai lauktą Kazbėjų tilto remontą1
Į Kultūros paveldą įrašytas Vilniaus pakraštyje esantis Kazbėjų tiltas, kurio rekonstrukcijos ilgai laukė vietos bendruomenė bei sostinės vairuotojai, pagaliau bus sutvarkytas. Jo kapitalinio remonto darbų imasi tvarios miestų ir infra...
-
„Teleloto“ studija virs podiumu
„Ar gali pasiūti „Teleloto“ palaidinę? Kaip išsinuomoti „Teleloto“ suknelę? Įmanoma nusipirkti „Teleloto“ kojines? Tokius ir panašius klausimus jaunoji dizainerė Karina Panina pastaraisiais metais gi...
-
„Fazer“ svarsto apie pokyčius gamyboje: sieks užtikrinti konkurencingumą Baltijos kepyklų rinkoje6
Greitojo vartojimo produktų įmonių grupė „Fazer“ siekia stiprinti savo pozicijas visose rinkose. Kaip vieną iš strateginių veiksmų, svarsto apie galimybę visas Baltijos šalių kepyklas sujungti į vieną gamybos padalinį Ogr...
-
„Panevėžio statybos trestas“ gavo 156 mln. eurų Ignalinos AE užsakymą2
Viena didžiausių šalyje statybos bendrovių „Panevėžio statybos trestas“ (PST) gavo 156 mln. eurų vertės Ignalinos atominės elektrinės (IAE) užsakymą statyti radioaktyviųjų atliekų atliekyną, antradienį pranešė PST. ...
-
Sostinės Pilaitės rajone įmonė neteisėtai iškirto 34 medžius: teks atlyginti per 11 tūkst. eurų žalą7
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) informuoja, kad sostinės Pilaitės rajone įmonė neteisėtai iškirto 34 saugotinus medžius. ...
-
LTG pritaikė Vilniaus intermodalinį terminalą NATO kroviniams3
Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) Vilniaus intermodaliniame terminale pradės krauti NATO karinius krovinius. Pritaikius terminalą tikimasi sparčiau gabenti krovinius iš Pabradės karinio poligono ir taip mažiau apkrauti kelius, p...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
„Rheinmetall“ gamyklai reikės naujų elektros pastočių, dujų skirstymo stočių7
Vokietijos karinės pramonės milžinės „Rheinmetall“ planuojamą amunicijos gamyklą svarstant statyti Radviliškio rajone, energetikos infrastruktūrą valdančios įmonės sako, kad tokią gamyklą norint prijungti prie jų tinklų gali t...