- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tam, kad Lietuva įgyvendintų Europos Sąjungos bendrojoje Atliekų direktyvoje numatytus reikalavimus: iki 2015 m. užtikrinti, kad savivaldybėse būtų atskirai renkamos stiklo, popieriaus, plastiko ir metalo pakuočių atliekos, o nuo 2020 metų šių pakuočių atliekų atskiras rūšiuojamasis surinkimas sudarytų ne mažiau kaip 50 proc. nuo visų į rinką išleistų pakuočių kiekio, reikalingos skubios investicijos į konteinerinės sistemos vystymą, sako VšĮ „Žaliasis taškas“ generalinis direktorius Kęstutis Pocius.
Planuojama, kad artimiausius metus į konteinerinės sistemos plėtrą bus investuota 80 milijonų litų. Numatoma, kad 30 milijonų litų tam skirs gamintojų ir importuotojų organizacijos, tiek pat bus pridėta iš ES fondų, o dar 20 mln. litų iš Lietuvos Aplinkos apsaugos investicijų fondo.
„Diskusijos dėl užstato sistemos gėrimų pakuotėms įvedimo paskatino platesnes diskusijas apie pakuočių atliekų tvarkymą Lietuvoje. Aplinkos ministerija teigia, kad savivaldybių konteinerinė atliekų surinkimo sistema nefunkcionuoja ir todėl siūlo įvesti papildomą užstato sistemą. Tačiau tai nesprendžia problemos ir nepadeda įgyvendinti Europos Sąjungos reikalavimų, nes pastarieji keliami visoms pakuotėms, o ne vien gėrimų pakuotėms“, - sako „Žaliojo taško“ vadovas.
Dabartiniai ES direktyvoje numatyti tikslai iš Lietuvos reikalauja ženklaus atliekų rūšiavimo ir tvarkymo progreso, kurį pasiekti galima tik vystant konteinerinę atliekų surinkimo sistemą. 2013 metų Europos Aplinkosaugos agentūros ataskaitoje rašoma, kad „Lietuvos Vyriausybė turės imtis ypatingų pastangų siekiant iki 2020 metų pasiekti tikslą, kad atskiras pakuočių atliekų rūšiuojamasis surinkimas sudarytų ne mažiau kaip 50 proc. nuo visų į rinką išleistų pakuočių kiekio. Tai reiškia, kad iki 2020 metų kasmet pakuočių atliekų perdirbimas turi augti 4,5 proc.“.
„Užstato sistema apima vos 15 proc. visų prekinių pakuočių atliekų. Lietuvoje kasmet viso pakuočių atliekų susidaro apie 300 tūkstančių tonų, o į užstato sistemą pateks vos 20 tūkst. tonų. Tačiau užstato sistemos įgyvendinimas pareikalaus iki 100 mln. litų investicijų. Tai reiškia, kad dėmesys ir finansai pagrindiniam tikslui – konteinerinės sistemos vystymui – sumažės“, - pastebi K.Pocius.
Iš 28 Europos Sąjungos valstybių tik 5 yra įdiegta užstato sistema. Pastaraisiais metais po ekspertų vertinimų planų diegti užstato sistemas atsisakė Ispanija ir Airija.
„Pripažįstama, kad užstato sistema turi neigiamų pasekmių pakuočių atliekų surinkimui konteineriais. Pagal pakuočių atliekų perdirbimą pirmauja šalys, kuriose užstato sistemos nėra – Belgijoje, Austrijoje, „Eurostat“ duomenimis, jų perdirbama daugiau nei 80 proc. Tuo tarpu šalyse, kur užstato sistema egzistuoja, bendri rezultatai yra kur kas prastesni: Estijoje, perdirbama - 62,9 proc. pakuočių, Danijoje – 54,3 proc., o Švedijoje – 57 proc. Palyginimui, Lietuvoje šis rodiklis 2011 m. siekė 62,2 proc.“, - sako K.Pocius.
Pasak VšĮ „Žaliasis taškas“ vadovo, viena svarbių priežasčių, kodėl užstato sistema neleidžia pasiekti gerų rūšiavimo rezultatų yra tai, kad ji reikalauja didžiulių papildomų išlaidų, yra nepatogi vartotojams ir demotyvuoja juos rūšiuoti kitas atliekas.
Užstato sistemai nepritaria ir dauguma asocijuotų Lietuvos verslo organizacijų. Savo neigiamą požiūrį į planuojamus įstatymo pakeitimus išsakė Mažųjų alaus daryklų asociacija, asociacija „Lietuvos maisto pramonė“, Lietuvos kooperatyvų sąjunga, nealkoholinių gėrimų gamintojai bei eksportuotojai, kitos verslo organizacijos.„Mes pasisakome už tolesnį konteinerinės atliekų
surinkimo sistemos vystymą – tam turi būti skirtas pagrindinis dėmesys ir finansai. Yra daug svarbių dalykų, kurie turi būti padaryti pirmiausia – reikalingi aiškesni poįstatyminiai aktai, kurie galėtų užtikrinti, kad investicijos bus panaudotos efektyviai, reikia aiškiau aptarti verslo ir savivaldybių bendradarbiavimo klausimus šviečiant vartotojus bei finansuojant konteinerinės sistemos vystymą. Tačiau visa tai yra išsprendžiama. Svarbu dėl takelio neišsukti iš pagrindinio kelio, kurio tikslas – sukurti Lietuvoje ne tik butelius, „bambalius“ ir „skarbonkes“ renkančią, o iš tiesų atsakingą, visas atliekas rūšiuojančią visuomenę“, - sako VšĮ „Žaliasis taškas“ generalinis direktorius K.Pocius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Matijošaitis: užtruko, bet duotas žodis – ištesėtas24
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis džiaugiasi, kad „Vičiūnų grupės“ pasitraukimo iš Rusijos rinkos istorijoje pagaliau padėtas taškas. Kelis pastaruosius metus kritikos dėl įmonės veikimo Kaliningrade susilauk...
-
„Amber Grid“ vadovas: GIPL detalių keitimas gali užtrukti mažiausiai metus2
Rinkos reguliuotojui įpareigojus dujų perdavimo sistemos operatorę „Amber Grid“ pakeisti įtarimų sukėlusias galimai rusiškas jungiamąsias detales, sumontuotas Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL), pasak bendrovės v...
-
D. Matijošaitis apie „Vičiūnų“ pasitraukimą iš Rusijos: akivaizdu, kad žaidėme ne savo žaidimą27
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdoma žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupė“ oficialiai patvirtino pardavusi Rusijos Kaliningrado srityje veikiantį fabriką ir dar 7-iose valstybėse ...
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada14
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
VERT įpareigojo „Amber Grid“ pakeisti GIPL detales su rusiškomis žymėmis5
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) įpareigojo dujų perdavimo sistemos operatorę „Amber Grid“ pakeisti įtarimų sukėlusias Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) galimai rusiškas jungiamąsias detales. ...
-
„Orlen Lietuva“ atlygino 146 tūkst. eurų į jūrą išsiliejusios naftos sukeltą žalą4
Naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ teigia atlyginusi aplinkosaugininkų nustatytą 146,4 tūkst. eurų žalą, kai vasario pradžioje Baltijos jūroje ties Būtingės naftos terminalu išsiliejo beveik 2 tonų naftos. ...
-
Lietuvoje startuoja Graikijos „Aegean Airlines“ – dukart per savaitę skraidins į Atėnus1
Lietuvoje startuoja nacionalinė Graikijos oro vežėja „Aegean Airlines“ – du kartus per savaitę ji tiesiogiai skraidins iš Vilniaus į Atėnus. Tikimasi, kad keliautojai per Atėnus galės pasiekti daugiau pasaulio šalių jun...
-
„Vičiūnų grupė“ pardavė gamyklą Kaliningrade61
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio ir jo verslo partnerio Liudo Skieraus valdoma žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupė“ Rusijos valdymo grupei „Gruppa Okean“ pardavė visą verslą Rusijoje &nda...
-
„Maxima“ kviečia dirbti: apmokome, suteikiamas transportas, apgyvendinimas bei nemokamas maitinimas9
Šalia Lentvario netrukus pradės veikti naujas „Maxima LT“ logistikos centras. Jo vadovas Modestas Virvilas jau renka savo komandą – jo kolegomis gali tapti ir patirties logistikoje neturintys kandidatai. ...
-
Svarbiausi faktai apie Lietuvoje gamyklą planuojančią statyti „Rheinmetall“3
Vokietijos gynybos pramonės milžinei „Rheinmetall“ planuojant Lietuvoje statyti 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą, BNS pateikia pagrindinius faktus apie dar 19-ojo amžiaus pabaigoje įkurtą Vokietijos koncerną, kuris taptų vienu didžiau...