„Bega“ kyla ant technologijų bangos

Sutvarkyta didžioji dalis krantinių, pastatyti du pirsai. 1995 m. pastatytas pirsas pietinėje „Begos“ dalyje. Jis atvėrė galimybę statyti skystų trąšų terminalą.

Naujasis, šiaurinis pirsas pradėtas statytas 2010 m. Pirmasis laivas prie 67A krantinės buvo prišvartuotas 2012 m. spalio 10 d. Nuo 2013 m. prie pirso pradėti statyti vienu metu du laivai. Atsirado naujasis žemės ūkio produktų terminalas. Pradėjo veikti žemės ūkio produktų skirstymo centras. Pirmasis „Panamax“ tipo laivas, prisišvartavęs prie to pirso, buvo 225 m ilgio sausakrūvis „Medi Kobe“, atgabenęs per 50 tūkst. t birių žemės ūkio produktų.

Krovinys iš jo vienu metu buvo kraunamas ir į sandėlius, ir į mažesnius laivus,

prišvartuotus kitoje pirso pusėje. Atgabenta produkcija paskirstyta į kitus Rytų Baltijos uostus.

„Begai“ iki šiol priklauso Klaipėdos uosto rekordas, kai laivas „Piera“ 2014 m. rugsėjo 17 d. iš jos išgabeno didžiausią kiekį - 74 tūkst. tonų grūdų.

Tai leido padaryti žymiai padidėję gyliai prie „Begos“ krantinių. Dabar ji gali priimti laivus iki 13,2 metrų gramzdos ir nebereikia, kaip 1993 m., stebėti, ar plaukdami link laivybos kanalo jie ko nors neužkabins.

Šiuo metu iš esmės tvarkomos 67 ir 68 krantinės. Jas rengiamasi pritaikyti naujiems Klaipėdos uosto gyliams prie krantinių iki 16,5 metrų.

„Kasmet priimame daugiau kaip po 20 laivų, kuriems reikia 15 metrų gramzdos. Mūsų partneriai, kaip „EuroChem“, yra įsigiję „Post Panamax“ tipo laivus. Jie atplaukia į Klaipėdą nepilnai pakrauti. Ir su grūdais laivus išsiunčiame ne pilnai pakrautus. Mūsų partneriai nuolat klausia, kada Klaipėdos uoste laivybos kanale bus 17 metrų gylis. Mums jau statomos pusės kilometro ilgio 67 ir 68 krantinės su galimu 16,5 metrų gyliu. Kai kanale bus 17 metrų gylis nesunku bus pagilinti ir iki šių mūsų krantinių. Ateityje tai bus mūsų strateginės krantinės, kur į didelius laivus krausime trąšas ir žemės ūkio produktus“, - pastebėjo A.Kuzmarskis.

Anot jo, šiandien taip pat žvelgiame, kaip 15,5 metrų gyliui parengti 69 krantinę, kad prie jos galėtume ateityje priimti laivus su 14,5 metrų grimzle.

Technologijos nepakeis žmonių

„Bega“ turi stiprias savarankiškas ne tik dokininkų, bet geležinkelio, energetikos, mechanikų, automatikos, statybos ir remonto, krovinių taravimo, teritorijos priežiūros, informacinių technologijų, programuotojų komandas. Kompanija pati projektuoja ir gamina įvairius naujus įrenginius, registruoja juos.

Apčiuopiamų rezultatų kompanijos specialistai pasiekė 2016 m., kai savo jėgomis sukūrė ir pagamino geležinkelio vagonų patraukimo robotą ROB-45. Jis valdomas nuotoliniu būdu. Toks įrenginys, kuris varomas elektra, pirmasis Klaipėdos uoste. Jam skirtas „Lietuvos metų gaminys 2016“ aukso medalis.

„Begos“ specialistai yra sukūrę ir geležinkelio technikos modernizavimo programą. Ji viena iš nedaugelio uoste, kuri turi nuosavus geležinkelio lokomotyvus.

Inovacijos ir naujovės diegiamos ir kitose srityse.

Neatsitiktinai A.Kuzmarskis apie „Begos“ darbuotojus atsiliepė kaip apie kūrėjus, progresyvaus mąstymo žmones, vertino juos kaip brangiausią bendrovės turtą.

„Begos“ beveik nepalietė emigracija – buvo keli išvažiavę, bet grįžę vėl prašėsi priimami atgal.

Bendrovėje daugėja žmonių dirbusių 20 ir daugiau metų. Išliko daug žmonių, kurie atėjo sunkiausiais 1993-1995 m.

Įvairiose tarnybose nemažai dirba jaunų žmonių. Į „Begą“ ateina atlikti praktiką studentai po 2 ar 3 kurso ir pasilieka. Taip „Begoje“ atsirado ir dabartinis jos generalinis direktorius Laimonas Rimkus. 

„Atėjo jis 1995 m. kaip studentas iš Klaipėdos universiteto. Kompanijoje praėjo visus laiptelius nuo dokininko, dispečerinės, komplekso, technikos direktoriaus pavaduotojo, technikos ir technologijų direktoriaus. Pats siūliau jį į generalinio direktoriaus pareigas“.

Panašiai karjeros laipteliais kilo ir kitų „Begos“ tarnybų vadovai. „Begoje“ tarnybų vadovai nepriimami iš šalies, jie, vykdant konkursus, iškyla iš pačių kompanijos darbuotojų.

„Mane žavi žmonių pareigingumas, atsakingumas, kvalifikacija, gebėjimas, moralinės savybės, siekis tobulėti, lojalumas kompanijai. Man malonu girdėti, kai žmonės sako, jog jiems dirbti „Begoje“ yra „aukšta klasė“. Ir pats „Begos“ ženklas tapo aukštos kokybės rodikliu“, - pastebėjo A.Kuzmarskis.

Jis akcentavo, kad kompaniją aukštai vertina ir klientai. Per 25 metus, kai ši veikianti su klientais nebuvo nė vieno teisminio ginčo dėl sugadinto krovinio, blogai atliktų paslaugų ar kitokių niuansų. Ir sutartis „Bega“ su klientais sudaranti ne vieneriems, dviem ar trims metams, o 10, 15 metų su pratęsimo galimybėmis. Taip yra todėl, kad ji yra užsitarnavusi gerą vardą. Ir klientai stambios, regione žinomos, dažnai užsienio kompanijos.

A.Kuzmarskis teigė su šypsena prisimenantis vieną pokalbį su žurnalistu 1993 metais, kai jie kartu su batais vaikščiojo po pažliugusią tuometinę kompanijos teritoriją. Jis paklausęs, kaip įsivaizduojantis kompaniją po 15-20 metų. Atsakęs, kad kompanijoje bus keliai, šaligatviai, apšvietimas, buitinės patalpos darbuotojams su šiltu vandeniu ir gėlynais prie jų, atplauks dideli laivai, bus modernios krovos technologijos. Prisiminė, kaip žurnalistas šyptelėjęs ypač dėl gėlių. Bet gėlės „Begos“ kompanijos gamybinėje dalyje žydi jau daugelį metų, stebina pašaliečius. Kompanijoje sumažėjo rūkančių žmonių, nes nerūkantiems skirtos papildomos išmokos. Į kompaniją kasmet suguža būsimieji pirmokai, nes „Bega“ juos pasveikina ir nuperka mokyklinių prekių krepšelį. Ir dar daug ką daro „Bega“ dėl savo darbuotojų.

Nemanau, kad robotai, automatika išstums žmones iš uostų.

O kas laukia kompanijos dar po 10-15 metų?

„Kompiuterinės technologijos vystosi taip greitai, kad net man sunku prognozuoti. Mes jau dirbame robotizacijos srityje, vertiname kitas netradicines perspektyvias uostų technologijas. Labiausiai bus vertinami žmonės, kurie sugebės valdyti ir aptarnauti kompiuterines technologijas ir naujus procesus. Bet nemanau, kad robotai, automatika išstums žmones iš uostų. Tikiu, kad Klaipėdos uostas, „Bega“ toliau sėkmingai vystysis, atsiras naujos veiklų rūšys“, - svarstė A.Kuzmarskis.