Ar lengva išvogti kelio dangą?

Svarbi savikontrolė

Mums buvo įdomu išsiaiškinti, kaip kokybišku darbu rūpinasi patys kelininkai, kokias savikontrolės sistemas jie įdiegę. Juk kelio kokybei svarbu ne tik tai, kaip dirba darbininkai, bet ir medžiagų parinkimas, jų paruošimas. Jei bus naudojama netinkamos frakcijos žvyras, smėlis, skalda arba paruoštas ne pagal numatytas kelio apkrovas asfaltas, kokybės nepagerins net ir deramai sutankintas gruntas, storas asfalto sluoksnis.

Bendrovė "Kauno tiltai", kuri visoje šalyje atlieka didelio masto kelių rekonstrukcijos, remonto ar naujų gatvių tiesimo darbus, yra įsirengusi savo laboratoriją.

"Tokius padalinius turi faktiškai visos didžiosios šalies kelių tiesimo įmonės. Mūsų pagrindinis darbas ir tikslas – užtikrinti bendrovės atliekamų darbų savikontrolę ir kokybę. Na, o prireikus bandymus atliekame ir išorės užsakovams", – "Kauno dienai" teigė laboratorijos vadovas Saulius Etneris.

Jis pabrėžė, kad čia nuolat vyksta patikrinimai.

"Geriau ir pigiau patiems daug kartų patikrinti keliui tiesti reikalingas medžiagas, nei po to taisyti klaidas", – sakė jis.

Paklaidų neišvengsi

S.Etnerio tiesiai šviesiai paklausėme: ar buvusi leistina paklaida galėjo praturtinti kelininkus? "Šnekos apie tuos 10 cm neva lengvai pavagiamo asfalto man skamba keistai, – šypteli S.Etneris. – Jei klotume metro storio asfalto dangą, tada taip, įmanoma pavogti 10 cm ir tai būtų 10 proc. leistinose nuokrypio ribose. Todėl, kai sakoma, kad nuo asfalto dangos kelininkai nuvogdavo 10 cm, tai netiesa. Čia galime kalbėti tik apie kelių milimetrų paklaidas."

Šnekos apie tuos 10 cm neva lengvai pavagiamo asfalto man skamba keistai.

"Sąmyšis dėl vadinamojo kelių ploninimo galėjo kilti dėl netiksliai suprastos ar pateiktos informacijos. 10 cm, apie kuriuos plačiai diskutuota viešojoje erdvėje, yra ne asfalto, o visos kelio konstrukcijos ir ją sudarančių sluoksnių galimas nuokrypio rodiklis. Įsivaizduokite kelią kaip sluoksniuotą pyragą: šalčiui atsparus sluoksnis, skaldos pagrindas, asfalto danga. Kiekvienas iš paminėtų sluoksnių turi leistinas nuokrypio ribas, ir būtent bendrai per šiuos visus sluoksnius gali pasitaikyti minėto dydžio paklaida", – išsamiai paaiškina "Kauno tiltų" atstovas.

Kelių dangos sluoksnių storio nuokrypiai reglamentuojami standartuose ir normatyviniuose dokumentuose. Lietuvoje iki šiol naudoti normatyviniai dokumentai yra vokiškų standartų vertimas ir analogiški daugumos kitų Vakarų Europos valstybių naudojamiems reikalavimams.

Lietuvoje naudojami kelių tiesimo mechanizmai, kaip ir kontrolės įranga, yra gaminta daugiausia Vokietijoje. Tiek Vokietija, tiek kitos valstybės kiekvieno dangos sluoksnio (smėlio, skaldos, asfalto) storio nuokrypius nustato atsižvelgdamos į kelių teisimo mechanizmų tikslumo galimybes, naudojamų medžiagų frakcijos (dalelių) dydį, o projektuojamas sluoksnio storis įvertina visus galimus nuokrypius. Dangos konstrukcijos sluoksnių storis matuojamas pagal griežtai numatytą metodiką.

Pasak laboratorijos vadovo, priklausomai nuo kelio paskirties klojama įvairaus mažesnio storio danga ir 10 proc. paklaida yra visai normali daugelyje šalių.

"Juk kelias nėra lygus kaip stalas, vienur dėl reljefo danga keliais milimetrais suplonėja, bet kitur ji pastorėja. Man sunku įsivaizduoti, kaip reikės išlaikyti ne didesnį nei 4 mm nuokrypį. Daugelyje mechanizmų jau turime 3D kompiuterines technologijas, kurios leidžia tiksliau valdyti mechanizmų darbą įrengiant kelio konstrukcijas", – kalbėjo S.Etneris.

Būtina medžiagų kontrolė

Kelio kokybė priklauso ne tik nuo asfalto dangos storio, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Itin reikšmingi pirminiai eismo dalyviui plika akimi nematomi dalykai – kokybiško pagrindo, šalčiui atsparaus sluoksnio ir kitų medžiagų įrengimas ir kruopštus tikrinimas.

Tiesiant naują kelią arba rekonstruojant jį kapitališkai labai svarbi kiekvieno etapo kontrolė. Pirmiausiai kelininkai įrengia žemės sankasą, kloja žvyrą, tada – skaldą ir du arba tris sluoksnius asfalto.

"Tikriname visas medžiagas: ir tas, kurias atsivežame iš tiekėjų, ir tas, kurias patys gaminamės", – tvirtino S.Etneris. Žvyras ir smėlis laboratorijoje sijojami per sietus – taip nustatoma jų frakcija (dalelių dydis), specialiais prietaisais tikrinamas jų vandens pralaidumas. Be fizikos dėsnių čia neapsieisi –  gruntiniai ir lietaus vandenys, patekę į kelio konstrukciją, negali joje užsilaikyti, nes tai mažins kelio konstrukcijos laikomąją gebą, o žiemą užšalęs ir išsiplėtęs vanduo laužys asfalto dangą", – aiškino specialistas.

(Nuotraukoje – S.Etneris)

Įrengus 7–9 tūkst. kv. m kelio konstrukcijos, atliekami ne mažiau kaip penki vežamo žvyro tyrimai. Kam to reikia? Taip kontroliuojama, ar iš karjerų vežami mineralai išlaiko tuos pačius parametrus ir savybes, ar ekskavatorius, pasėmęs žvyro kitoje vietoje, neprikasė netinkamos medžiagos ir pan.

Sudėtingas procesas

Kone visą darbams reikalingą asfaltą "Kauno tiltai" gamina savo gamybos bazėse – Kaune, Vievyje ir Pagrybyje (Šilalės r.). Asfalto mišiniai skirstomi į rūšis, kurios tarpusavyje skiriasi nuo naudojamų užpildų frakcijų, kilmės ir bitumo kiekio. Vienos rūšies asfaltui reikia stambesnės skaldos, kitose – atvirkščiai.

"Čia taip pat viskas priklauso nuo to, kokios paskirties kelias, kokia prognozuojama jo apkrova", – paaiškino laboratorijos vadovas.

Miestų prospektams, greitkeliams naudojamas patobulintos technologijos asfaltas. Pavyzdžiui, tokia danga po rekonstrukcijos nutiesta Vytauto prospekte, R.Kalantos gatvėje. Jai gaminti naudojamas polimerais modifikuotas bitumas. Jo pagrindu pagamintas asfaltas atlaiko aukštesnes temperatūras, taigi karštomis vasaros dienomis nesiformuoja provėžos. Paprasto bitumo asfaltas minkštėja įkaitęs iki 45–50 laipsnių, su polimerais – 60–80 laipsnių. Bitumo savybės taip pat gali skirtis pagal tąsumą, kietumą. Šie parametrai irgi nustatomi specialiais prietaisais prieš kiekvieną asfalto gamybos ciklą. "Taip pat dar kartą tiriamos jau iš paklotos dangos paimtos iškartos – išpjauti asfalto mėginiai", – sakė S.Etneris.

Apžvelgdamas šiandienių šalies kelių būklę, jų tiesimą ir bendrą situaciją, S.Etneris pažymi akivaizdžią pažangą: "Pirmiausia, žinoma, patobulėjo pati technika – pavyzdžiui, šiandien naudojamos vokiškos asfalto mišinio gamyklos maišyklės yra daug geresnės, patogesnės ir našesnės nei prieš daugelį metų naudotos rusiškos. Be to, ir pačios laboratorijos įranga leidžia kontroliuoti mūsų atliekamus darbus jiems vykstant, o ne pabaigoje. Tai leidžia maksimaliai išvengti didelių klaidų ir siekti kokybiško rezultato. Išmaniosiomis technologijomis, 3D sistemomis patobulinti kelių tiesimo mechanizmai taip pat palengvina kelininkų darbą. Štai klojant asfaltą iš karto galima tikrinti, ar klotuvas, volas pakankamai sutankina asfalto dangą. Dar vienas dalykas – efektyviai veikiantis kelių kontrolės mechanizmas. Savikontrolei skiriamas dėmesys nėra tik pačių kelininkų rūpestis. Savo funkcijas atlieka ir užsakovų paskirta techninė priežiūra, atsakanti už šalies kelių prižiūrėjimą, užtikrinanti aukščiausius kelių tiesimo kokybės standartus", – reziumavo "Kauno dienos" pašnekovas.