- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iš 30 laivų, gaudančių žuvį Baltijos jūroje, 18 jų savininkai norėtų supjaustyti, nes atsidūrė prie bankroto slenksčio.
Karo su Rusija nuostoliai
„Mes negalime uždirbti tiek, kiek pajėgtume, nes mums yra uždėtas akmuo - kvotos, kurių kasmet mažėja. Žemės ūkyje, jei metai nepalankūs, žemdirbiams yra kompensuojama. Mums dirbti neleidžia ir už prarastą verslą nekompensuoja“, - dėstė žvejybos bendrovės „Spika“ vadovas Gintaras Gylys susitikime Klaipėdoje su žemės ūkio ministru Broniumi Markausku.
„Anksčiau vienas laivas turėdavo 120 tonų menkių žvejybos kvotą. Dabar liko 57 tonos. Kitais metais dar žada mažinti kvotas 28 procentais. Anksčiau sugautų menkių kilogramo kaina buvo 5 litai, o dabar tik vienas euras. Kaip žvejams išgyventi“, - klausė žvejų bendrovės „Rikneda“ vadovas Stasys Vagnorius.
Anot jo, kelios įmonės gauna didžiąją dalį strimelių ir šprotų kvotų, o kitos - menkes. Nereikia gėdytis sakyti, kad didžioji dalis žvejų yra pasmerkta bankrutuoti.
„Europos Sąjunga ekonomiškai kariauja su Rusija, o to karo nuostolius dengiame mes, žvejai. Prieš tą karą tų pačių strimelių ir šprotų kainos buvo tris kartus didesnės. Kodėl Baltijos jūros vakarinėje dalyje kvotos nemažėja, o jos krenta tik rytinėje? Danams, vokiečiams, lenkams - gerai, jie gauna daugiau kvotų. Kai mes bankrutuosime, jie pasiims mūsų kvotas ir žuvis tieks rusams, nes ekonominis karas nesitęs amžinai“, - savo nuomonę dėstė S.Vagnorius.
Žemės ūkio ministras B.Markauskas sutiko, kad tai, ką kalba S.Vagnorius yra absoliuti tiesa.
Laukia ar ne žvejų bankrotų?
„Mes prašome tokių dalykų, kuriuos pati ministerija gali pakoreguoti. Pirma, tai strimelių ir šprotų kvotų perskirstymas. Antra, dalies laivų, kurie jau dabar stovi be darbo, supjaustymas kompensuojant žvejams. Mes norime, kad ministras ir jo komanda atrastų vidinius rezervus, kaip spręsti žvejų bėdas. Nereikia investuoti į Šventosios uostą, nes jis mažai kam reikalingas. Reikia sudaryti sąlygas žvejams, kurie negauna pakankamai kvotų garbingai išeiti iš verslo“, - svarstė įmonės „Senoji Baltija“ vadovas Artūras Maželis.
„Mums atrodo, kad vykdoma Žemės ūkio ministerijos politika viską paleisti savieigai, kad žvejų bendrovės išmirtų, o liktų tik 2-3 „savos“, - svarstė jis.
„Žemės ūkio ministerija nelaukia, kad žvejai numirtų. Strimelių ir šprotų kvotų perskirstymas visų žvejų neišgelbėtų. Jos gal tik gyvastį palaikytų. Iš kitos pusės nenoriu žvejų baigties su agonija. Bet ką daryti irgi nežinau. Kompensacija ar laivų supjaustymas nėra gerai. Tas darytų įtaką Lietuvos žvejybos subalansavimui. Bandysime iš šalies biudžeto gauti lėšų kompensacijoms, bet vilties nėra daug“, - dėstė ministras B.Markauskas.
S.Vagnoriaus nuomone, reikėtų ne kompensuoti žvejų nuostolius dėl negautų kvotų, o mokėti išmokas supjaustant laivus.
Žvejai kreipiasi į teismus
Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila turėjo priekaištų rinkimus laimėjusiai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijai.
„Savo programoje įrašėte žuvininkystės pajėgų ir išteklių subalansavimo pažadą. ES žuvininkystės reglamentas numato, kad žuvininkystė turi būti subalansuota, o verslas pelningas. Kodėl žvejai turi išeiti ubagais iš verslo. Nesuprantame kas vyksta. Turi būti paruoštas planas, kaip garbingai užbaigti verslą. Vykdykite ES bendrąją politiką. Duokite žmonėms pinigus, tegul išeina iš žvejybos verslo, imasi kitos veiklos, o nelaukite, kol žvejai pražus“, - karštai dėstė A.Bargaila.
„Jau ne pirmą kartą girdžiu kaltinimą. Pažadus žvejams davėme nesusipažinę su situacija. Dabar išklausėme ir kitą pusę. Pamatėme, kad ne viskas yra taip, kaip mums anksčiau dėstėte. Mes nesame ekstrasensai, kad burtų lazdelės mostelėjimu galėtume viską pakeisti. Reikėtų mažiau politinių pareiškimų, o daugiau konkrečių siūlymų“, - atkirto ministras B.Markauskas.
„Dėl kvotų skirstymo mes, žvejai, jau esame kreipęsi į Europos teisingumo teismą. Pridėsime įrodymą ir dėl žvejų naikinimo politikos, kuri prieštarauja ES žuvininkystės tvarumo normoms. Manoma, kad visą košę dėl dalies žvejų diskriminacijos Lietuvoje verda ne ministras, o ministerijos klerkai“, - padarė išvadą B.Markauskas.
Šių eilučių autorius, būdamas Klaipėdos ŽVVG valdyboje, neturi nieko bendro nei su žvejyba, nei su kvotų skirstymu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai9
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.3
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...