- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdos žuvų produktų aukcionas toliau tampa vieta, kuri kelia diskusijų ne tik Klaipėdoje, bet ir Vilniuje, valdžia puoselėja viltis juo atsikratyti.
Vėl vadovų pasikeitimas
Su didžiulėmis fanfaromis pernai kovo 1 dieną po rekonstrukcijos buvo atidaryta nauja menkių file apdorojimo linija Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcione. Buvo įmesta 1,5 mln. eurų ES lėšų. Atidaryme aukso kalnus žuvų apdorojimo verslui žadėjęs tuometis aukciono direktorius Ernestas Doržinkevičius šiandien jau nebedirba. Po jo aukcione spėjo pasikeisti net keli direktoriai - Artūras Sabaliauskas, Vytautas Mockus.
Naujausiomis žiniomis, šiomis dienomis Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono direktoriumi tapo privačios veterinarinės klinikos, esančios Gargžduose, savininkas Šarūnas Nenartavičius. Jis pakeitė iki tol aukcionui trumpai vadovavusį vilnietį V.Mockų, kurio tarp žvejų niekas net nežinojo.
Aukcionas turėjo tapti vieta, kur patys žvejai atplukdę žuvį atiduotų ją apdoroti, o po to užmokėję už tą paslaugą sėkmingai parduotų jas. Bet santykiai tarp žvejų ir aukciono klostėsi sudėtingai. Pernai prasidėjus žvejybos sezonui Aukcionas nesugebėjo žvejų aprūpinti ledu, nors jis yra perėmęs iš vienos ES lėšas netinkamai panaudojusios grupės ledo generatorių.
Žvejų teigimu, aukcionas žuvis su nauja našia ir kokybiška linija dar sugebėdavo tinkamai apdoroti, bet jam nepavykdavo jų parduoti.
Palaikomas gyvybingumas
Aukcionas su nauja menkių apdorojimo linija pradėjo buksuoti dar 2016 metų antroje pusėje. Trūko apyvartinių lėšų ir žuvų.
Keitėsi valdžios, o karu su jomis ir aukcionų vadovai. Vienas iš jų išgainiojo visus patalpų nuomininkus. Tegul jos stovi tuščios, bet tik, kad netekėtų pinigai aukcionui. Kam jų reikia - valstybė skirs.
Ir iš tiesų valstybė neseniai Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionui skyrė papildomus 200 tūkst. eurų. Iš esmės tam, kad būtų palaikomas jo gyvybingumas, kad aukcionas neužsilenktų iki galimo jo privatizavimo. Apie tai, kad būtina privatizuoti aukcioną prabilo žemės ūkio ministru tapęs Bronius Markauskas.
Žvejai piestu stojasi prieš tai, kad Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas būtų privatizuotas. Jie patys siūlėsi jį valdyti panaudos pagrindais, tačiau Žemės ūkio ministerija kažkodėl nepasitiki žvejais.
Praėjusią savaitę Vilniuje vyko karšta diskusija apie tai, ar reikia privatizuoti aukcioną. Dauguma žvejų nesutinka, kad jis būtų privatizuotas. Žvejai mano, kad paslaptingiems pirkėjams reikalingas ne aukcionas, o jo gera vieta prie krantinių.
Žvejų nuomone, negalima imti Europos sąjungos pinigus, juos panaudoti, o po to objektą privatizuoti. Iš šalies žvelgiant tokiu atveju susidaranti nuomonė, kad tais viešais pinigais galėjusi pasinaudoti kažkokia grupė asmenų.
Jei būtų siekiama Aukcioną privatizuoti, žvejai ketinantys inicijuoti, kad būtų atliekami tyrimai, ar nevyko pinigų plovimas?
Ministras įžvelgė klaidų
Daugumos žvejų norus iš principo palaiko ir Seimo narys, klaipėdietis Eugenijus Gentvilas. Jis dėl aukciono privatizavimo Vyriausybės valandoje Seime neseniai kamantinėjo žemės ūkio ministrą B. Markauską.
Šiandien ne tik jam, bet ir daugumai klaipėdiečių, ypač tiems, kurie susieti su aukcionu svarbus klausimas - ar tikslinga jį privatizuoti. Kaip įvertins ES tai, kad į aukciono menkių file liniją įmerkta 1,5 mln. eurų, o naudos iš to kaip ir nėra?
Ministras B. Markauskas Žuvų aukciono veikloje įžvelgė daugybę klaidų. Klaida jis vadina ir tai, kad buvo investuota 1,5 mln. eurų iš aukciono padarant žuvies perdirbimo įmonę.
„Kodėl taip buvo padaryta, nežinau, tikrai jokio pagrindimo nerandame. Buvo padaryta didžiausia nesąmonė, nes valstybei užsiimti žuvies verslu, aš tikrai manau, nereikėjo, bet čia jau turėjo žiūrėti tie, kas tą darė praeitoje kadencijoje“, – aiškino B. Markauskas.
Jo teigimu, dėl papildomų 200 tūkst. eurų, Žemės ūkio ministerija neturėjusi pasirinkimo, nes priešingu atveju įmonė bankrutuotų ir tada tikrai tuos 1,5 mln. eurų gautos paramos tektų grąžinti.
„Rengiamos Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono privatizavimo sąlygos. Į jas bus įtraukta, kad įmonę bus privaloma išlaikyti numatytą penkerių metų laikotarpį. Naujas šeimininkas turės užsiimti žuvų perdirbimu. Ten tikrai labai nedidelė apyvarta, rodos, apie 30 tūkst. eurų, todėl labai tikimės, kad investuotojas, pirkėjas tą prievolę prisiims ir mums nereikės grąžinti Europos Sąjungos paramos“, – svarstė žemės ūkio ministras B. Markauskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuviai šluoja keliones Velykoms: kokios kainos?
Margučius užsienyje ridens penktadaliu daugiau lietuvių nei pernai. Didžioji dalis gyventojų keliauja ten, kur jau šilta ir šviečia saulė. Populiariausios kryptys išlieka panašios, tačiau kelionių organizatorių atlikta apk...
-
G. Nausėda: turime viltį teikiančių ženklų dėl Zarasų aplinkkelio projekto1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. Šalies vadovas mano, kad projektas galėtų toliau būti įgyvendinamas vie&scaron...
-
G. Nausėda su 13 valstybių prezidentų ragina ES didinti investicijas į gynybą
Prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kreipėsi į Europos Sąjungai pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektor...
-
Prasidėjo pasaulinė pinigų savaitė: finansinis raštingumas padeda nepakliūti į sukčių pinkles
Kovo 18 d. prasideda Pasaulinė pinigų savaitė (Global Money Week), skirta ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, kuris padeda apsaugoti savo pinigus. Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuotoje reprezentatyvioje visuomen...
-
Investuoti pradeda dar pradinėse klasėse: kokias klaidas daro rizikos nebijantis jaunimas?
Vis daugiau jaunimo pradeda investuoti dar nesulaukę pilnametystės. Ekspertai tikina, kad vyresnių gyventojų investicijos būna saugesnės, o jaunimas dažniau rizikuoja. ...
-
G. Nausėda nepritaria gynybos reikmėms didinti PVM tarifą, mažinti GPM dalį3
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria kai kurioms siūlomoms papildomo gynybos finansavimo alternatyvoms, kuriomis būtų sumažinta savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis bei didinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. ...
-
Papildomas krašto apsaugos finansavimas: keturi variantai (apžvalga)7
Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir prof...
-
E. Gentvilas: siūlymus gynybos finansavimui traktuoju kaip žingsnį į priekį3
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad susitikime dėl gynybos finansavimo dar nebuvo prieita prie bendro matymo, tačiau keturi galimi mokesčių pakeitimų variantai bus aptariami partijų ir kitų organizacijų viduje....
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 15 proc.
Dėl stipresnio vėjo ir trečdaliu išaugusios vėjo jėgainių gamybos vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje kovo 11–17 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 15 proc. iki...
-
A. Romanovskis: mokesčiai verslui galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui3
Papildomi mokesčiai verslui, tarp jų ir didesnis pelno mokesčio tarifas, galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis. ...