Vartotojai galės sužinoti pieno kilmę

Privalomasis pieno kilmės šalies ženklinimas Lietuvai labai svarbus. Mūsų šalyje atlikta reprezentatyvi 1000 suaugusių vartotojų apklausa, kurios rezultatai atspindi visos Lietuvos gyventojų nuomones ir pasiskirstymą pagal lytį, amžių, išsimokslinimą ir pajamas vienam šeimos nariui per mėnesį. Tyrimo duomenys rodo, kad net 67 proc. respondentų svarbu, jog pienas ir jo gaminiai būtų paženklinti, nurodant pieno kilmę. Žemės ūkio ministerijos nuomone, toks ženklinimas leistų ne tik pateisinti vartotojų lūkesčius, bet ir paskatintų vietinių pieno ūkių, šeimos ūkių ir trumpų maisto tiekimo grandinių plėtojimą, kas galėtų duoti teigiamą postūmį regionų plėtrai, taip pat prisidėtų sprendžiant Rusijos embargo sukeltus neigiamus padarinius pieno sektoriuje.

Lietuvoje veikiančios pieno perdirbimo įmonės, ženklindamos pieną ir kasdienio vartojimo pieno gaminius - kefyrą ar rūgpienį be priedų, grietinėlę, grietinę, varškės sūrį, varškę be priedų, privalės nurodyti šalį, kurioje pienas yra primelžtas. Įmonė galės pasirinkti, kaip pateikti pieno kilmės šalies nuorodą - nurodyti pilną šalies pavadinimas ar šalies pavadinimo trumpinį, pavyzdžiui, „Pieno kilmės šalis - Lietuva" ar „Pieno kilmės šalis - LT". Jeigu pienas bus primelžtas ne vienoje šalyje, pateikiant minėtąją nuorodą po brūkšnio turės būti išvardijami tų valstybių narių ir trečiųjų šalių pavadinimai arba tų šalių pavadinimų trumpiniai („ES", „ES ir ne ES" ar „ne ES"). Kitų valstybių ūkio subjektai, kurie tiekia ar ketina tiekti į Lietuvos rinką pieną ar minėtus jo gaminius, galės šį reikalavimą taikyti savanoriškai.

Ženklinimo reikalavimas įsigalios nuo 2017 m. sausio 1 d. ir bus taikomas iki 2018 m. gruodžio 31 d. Pieno perdirbimo įmonės, kurios veikia Lietuvoje ir gamina pieną bei jo gaminius iš pieno, primelžto kitose šalyse, turės dar vieną papildomą mėnesį, kad prisitaikytų prie papildomo ženklinimo reikalavimo.

Nenaudinga prievolė?

Vienos didžiausių pieno perdirbimo įmonių "Rokiškio sūris" valdybos pirmininkas Dalius Trumpa BNS teigė, jog ši prievolė yra nenaudinga visam Lietuvos pieno perdirbimo sektoriui.

"Tai labai nepalankus sprendimas Lietuvos pieno pramonei. Kada Europos Komisija įveda pakeitimus pakuotėms, tai pereinamasis laikotarpis būna skaičiuojamas ne mėnesiais o metais. Mes pakuočių turime labai daug. Kiekvienas pakeitimas, nors vieną kablelį, kainuoja tūkstančius eurų. Tą turės daryti tik Lietuvos įmones, nes kitų šalių įmonės to daryti neturės", - kalbėjo D.Trumpa.

Jo žodžiais, pieno perdirbimo įmonės sieks, kad šis reikalavimas būtų panaikintas arba pradėtas taikyti visiems Lietuvoje parduodamiems pieno produktams.

"Aš negalėčiau pasakyti, kodėl taip sugalvota. Gal dėl to, kad anksčiau buvo didelis pieno perteklius, tačiau dabar kartais netgi būna pieno trūkumas ir būtent dėl šitos priežasties mes vežamės pieną iš kitų valstybių. Jeigu pas mus būtų pakankamai pieno, mes nesivežtume iš kitų šalių, nes lietuvišką pieną pigiau atsivežti ir jis yra arčiau", - tvirtino D.Trumpa.

Praėjusių metų viduryje žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė buvo pasiūliusi pieno rinkos reguliavimo įstatymą, kuriame buvo nuostata, jog turėtų būti papildomai žymima pieno produktų kilmės šalis. Pienininkų asociacijos "Pieno centras" Egidijus Simonis BNS teigė, kad dėl šio įstatymo 40 Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį teismą ir jis yra priėmęs nagrinėti šį klausimą.