- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusiais metais pabrangus pasėlių draudimui nuo iššalimo, žemdirbiai svarsto, esą jiems labiau apsimokėtų kurti savišalpos fondą.
Vienintelės Lietuvos pasėlius draudžiančios bendrovės vadovas tokio fondo sėkme abejoja, praneša LTV „Panorama“.
Laukuose kol kas ramu. Sakoma, juos dirbti galima tik po atvelykio, nes kitaip ledai derlių išmuš. Ar senolių išmintis pasėlius apsaugos – nežinia, tačiau žemdirbių, draudžiančių derlių nuo gamtos stIchijų, mažėja – esą draudimo įmokos, ypač nuo iššalimo, didelės.
Žemės ūkio rūmuose vėl sklando prieš kelerius metus gimusi idėja patiems žemdirbiams kurti savišalpos fondą.
„Šitas fondas būtų ne pelno siekiantis. Tad jeigu, sakykime, tais metais mes draudimo nuostolių neturėjome ir atitinkamai nereikėjo išmokėti tam tikrų sumų už patirtus nuostolius, tai vadinasi, tie pinigai lieka šitame fonde ir po tam tikro laiko, kai susikaupia pakankamai lėšų, tos įmokos darosi vis mažesnės“, – aiškino Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas.
Vienintelės Lietuvoje pasėlius draudžiančios bendrovės vadovas sako abejojantis, kad žemdirbiai savajame fonde mokėtų pigiau. Jis sutinka, kad įmokos nuo iššalimo kiek pakilo, tačiau kitos jų paslaugos esą nėra neįkandamos žemdirbiams. Pavyzdžiui, nuo krušos, audros ir liūties apdrausti hektarą kviečių kainuoja apie 20 litų. Taip pat esą nežinia, ir kokias išmokas gautų fondo dalyviai.
„Jie atgautų, manau, ne daugiau negu sumokėjo, kitaip neišeitų. Kai reikia pasidalyti sumą pinigų, lietuviams tai yra gana sudėtinga, nes atsiranda savų ir savesnių. Tad prognozuotina, kad tokiu atveju, didesnes išmokas vis dėlto gautų tie, kurie yra artimiau susiję su šituo fondu“, – kalbėjo „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ vadovas Algimantas Naviskas.
Anot Žemės ūkio rūmų pirmininko, kol kas nežinia, kada toks savišalpos fondas galėtų būti įkurtas. Galbūt darbus paspartintų planuojama Europos Sąjungos parama.
Draudikai sako, kad įkurti tokį fondą užtruks – žemdirbiams reikėtų sukurti ir žalų vertinimo sistemą, be to, kainuos ir administracijos darbas.
Per ketverius veiklos Lietuvoje metus vokiečių bendrovė išmokėjo apie 90 mln. litų, kai iš žemdirbių surinko maždaug perpus mažiau.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...