Žemdirbiai vėl prakalbo apie savišalpos fondą

Praėjusiais metais pabrangus pasėlių draudimui nuo iššalimo, žemdirbiai svarsto, esą jiems labiau apsimokėtų kurti savišalpos fondą.

Vienintelės Lietuvos pasėlius draudžiančios bendrovės vadovas tokio fondo sėkme abejoja, praneša LTV „Panorama“. 

Laukuose kol kas ramu. Sakoma, juos dirbti galima tik po atvelykio, nes kitaip ledai derlių išmuš. Ar senolių išmintis pasėlius apsaugos – nežinia, tačiau žemdirbių, draudžiančių derlių nuo gamtos stIchijų, mažėja – esą draudimo įmokos, ypač nuo iššalimo, didelės. 

Žemės ūkio rūmuose vėl sklando prieš kelerius metus gimusi idėja patiems žemdirbiams kurti savišalpos fondą. 

„Šitas fondas būtų ne pelno siekiantis. Tad jeigu, sakykime, tais metais mes draudimo nuostolių neturėjome ir atitinkamai nereikėjo išmokėti tam tikrų sumų už patirtus nuostolius, tai vadinasi, tie pinigai lieka šitame fonde ir po tam tikro laiko, kai susikaupia pakankamai lėšų, tos įmokos darosi vis mažesnės“, – aiškino Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas. 

Vienintelės Lietuvoje pasėlius draudžiančios bendrovės vadovas sako abejojantis, kad žemdirbiai savajame fonde mokėtų pigiau. Jis sutinka, kad įmokos nuo iššalimo kiek pakilo, tačiau kitos jų paslaugos esą nėra neįkandamos žemdirbiams. Pavyzdžiui, nuo krušos, audros ir liūties apdrausti hektarą kviečių kainuoja apie 20 litų. Taip pat esą nežinia, ir kokias išmokas gautų fondo dalyviai. 

„Jie atgautų, manau, ne daugiau negu sumokėjo, kitaip neišeitų. Kai reikia pasidalyti sumą pinigų, lietuviams tai yra gana sudėtinga, nes atsiranda savų ir savesnių. Tad prognozuotina, kad tokiu atveju, didesnes išmokas vis dėlto gautų tie, kurie yra artimiau susiję su šituo fondu“, – kalbėjo „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ vadovas Algimantas Naviskas. 

Anot Žemės ūkio rūmų pirmininko, kol kas nežinia, kada toks savišalpos fondas galėtų būti įkurtas. Galbūt darbus paspartintų planuojama Europos Sąjungos parama. 

Draudikai sako, kad įkurti tokį fondą užtruks – žemdirbiams reikėtų sukurti ir žalų vertinimo sistemą, be to, kainuos ir administracijos darbas. 

Per ketverius veiklos Lietuvoje metus vokiečių bendrovė išmokėjo apie 90 mln. litų, kai iš žemdirbių surinko maždaug perpus mažiau.


Šiame straipsnyje: žemdirbiaipašalpafondas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių