- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa techninės detalės paaiškės tik birželio pabaigoje, kai planuojama pasirašyti politinį susitarimą, teigia energetikos ministras.
Pasak Žygimanto Vaičiūno, Lietuva ir kitos regiono šalys per artimiausias dvi savaites sieks suderinti kuo daugiau klausimų, tačiau vykstančių intensyvių derybų nekomentuos.
„Vyksta šiuo metu derybos, mūsų tikslas – pasiekti politinį sutarimą, kaip ir buvo planuota, iki birželio pabaigos, kad Vadovų Taryboje būtų pasirašyta. Realiai čia turbūt ir sustosiu, nes esame atsakingai sutarę, kad detalių, kol vyksta derybos, negalime komentuoti. Tokia bendra yra visų derybose dalyvaujančių šalių pozicija ir tas yra suderinta su Europos Komisija. Rezultatai bus komunikuojami, kai bus pilnai pasiektas sutarimas ir suderėta dėl teksto“, – penktadienį BNS sakė Ž. Vaičiūnas, Briuselyje dalyvavęs Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupės posėdyje.
Paklaustas, ar techninių sinchronizavimo projekto klausimų derinimas gali būti nukeltas po politinio susitarimo pasirašymo, jis teigė, kad visos regiono šalys šiuo metu siekia atsakyti į kuo daugiau klausimų.
„Vyksta intensyvios derybos tiek politiniu, tiek techniniu lygiu, tikslinami dalykai, tikrai daromos didžiulės pastangos iš viso regiono šalių ir ENTSO-E, kurie dalyvavo procese, tam, kad būtų atsakyta į kaip įmanoma daugiau klausimų – kad turėtume kaip įmanoma brandesnį politinį sutarimą“, – teigė Ž. Vaičiūnas.
Trijų Baltijos šalių, Lenkijos bei Europos Komisijos atstovai Briuselyje derasi, remdamiesi technine studija, kurioje nagrinėjamos trys alternatyvos: viena jau veikianti arba dvi jungtys su Lenkija, dabartinė jungtis kartu su nuolatinės srovės (DC) jūriniu kabeliu tarp Lenkijos ir Lietuvos.
Lietuva ir Lenkija iki šiol laikėsi nuomonės, kad pakanka vienos dabartinės 1000 megavatų dvigrandės jungties „LitPol Link“, tačiau Estija ir Latvija toliau laikosi pozicijos, kad būtų nutiesta antroji jungtis. Kol kas neaišku, ar šalims pavyks pasiekti kompromisą iki Europos Vadovų Tarybos birželio 28-29 dienomis.
Estijos elektros perdavimo operatorės „Elering“ vadovas Taavis Veskimagis (Tavis Veskimagis) šią savaitę dar kartą pareiškė, jog tyrimai labai aiškiai rodo, kad sąnaudų ir tiekimo saugumo požiūriu dvi kintamosios srovės (AC) jungtys yra geresnė alternatyva.
Sinchronizavimo projektas turėtų būti baigtas 2025 metais. Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo. Šalys siekia sumažinti šią priklausomybę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...