- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vertindamas kitų metų biudžeto projektą „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas Eltai sakė, kad esminė problema - neefektyvus ir didelis valstybės aparatas - nemažėja.
Ketvirtadienį Seime svarstant 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narys Jurgis Razma sakė, kad biudžetinių įstaigų darbuotojai pajus 20-30 eurų atlyginimų padidėjimą po jų perskaičiavimo dėl mokesčių reformos, o tai nepakankama. Priekaištų projektui žėrė ir kiti parlamentarai.
Kaip Eltai sakė Ž. Mauricas, tiek kalbant apie darbo užmokesčio struktūrą, tiek apie darbo organizavimo principus, išlieka nemažai iššūkių, nes valstybės aparatas neefektyvinamas.
„Jis (valstybės aparatas. - ELTA) nemažėja, ir dėl to vienam darbuotojui tenkanti pyrago dalis negali būti smarkiai keliama. Aš manau, kad čia pagrindinis iššūkis, nes Lietuva nėra pajėgi, vertinant demografines tendencijas, išlaikyti tokį didelį valstybės aparatą ir taip pat persiskirstymo santykį per biudžetą. Visgi manau, kad didesnis iššūkis yra valdžios aparato, o ne persiskirstymo per biudžetą dydis“, - teigė ekonomistas.
Kalbėdamas apie mokesčių perskirstymą ir viešąsias paslaugas, Ž. Mauricas sakė, kad anglosaksų valstybės (Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, Airija) perskirstymą vykdo panašiai kaip Lietuva, tačiau turi žymiai geresnes viešąsias paslaugas. Tuo metu Graikijoje, Italijoje, Portugalijoje perskirstymas didesnis, bet viešojo sektoriaus kokybės ir pajamų nelygybės mažinimo prasme ten nėra toli pažengta.
„Turint omenyje žemą mokesčių moralę Lietuvoje ir pakankamai žemą viešojo sektoriaus efektyvumą, nemenką korupciją ir „šešėlį“, pakankamai savižudiška būtų didinti perskirstymą per biudžetą, didinant mokesčio tarifus ir stengiantis išlaikyti visą tą aparatą“, - svarstė ekonomistas.
Aiškindamas, kodėl nei Europos Komisija (EK), nei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) neturėjo esminių priekaištų Lietuvos biudžeto projektui, Ž. Mauricas sakė, kad jos žiūri į trumpalaikius ekonominius rodiklius, kurie Lietuvoje yra pakankamai neblogi.
„Turime biudžeto perteklių, per daug diržai nebuvo atlaisvinti ir atlyginimai viešajame sektoriuje neišaugo. Tai didina šalies fiskalinį tvarumą, bet žmogiškojo kapitalo prasme tai mažina tvarumą“, - sakė Ž. Mauricas.
Vyriausybės patvirtintame kitų metų biudžeto projekte numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos kitąmet turėtų siekti 10 mlrd. 587 mln. eurų, o išlaidos - 11 mlrd. 682 mln. eurų. 2019 metų pabaigoje viešųjų finansų rezervai sudarys 1,5 mlrd. eurų.
„Sodros“ biudžeto pajamos sudarys 4 mlrd. 455 mln. eurų, o išlaidos - 4 mlrd. 43 mln. eurų. Privalomojo sveikatos draudimo fondo pajamos sudarys 2 mlrd. 60 mln. eurų, išlaidos, planuojama, sieks 1 mlrd. 961 mln. eurų.
2019 metais socialinei apsaugai numatyta 5 mlrd. 472 mln. eurų biudžeto lėšų, švietimui - 1 mlrd. 517 mln. eurų, sveikatos apsaugai - 2 mlrd. 155 mln. eurų, ekonomikai - 2 mlrd. 214 mln. eurų, gynybai - 1 mlrd. 026 mln. eurų.
Numatoma, kad daugiausiai papildomų lėšų kitais metais sulauks sveikatos apsaugos (279 mln. eurų), švietimo (185 mln. eurų) ir socialinės apsaugos (151 mln. eurų) sritys.
Taip pat bus skiriama papildomų lėšų mokytojų, medikų atlyginimų didinimui bei pensijų indeksavimui.
Savivaldybių biudžetai bus mažesni nei šiemet, bet didesni nei 2017 metais. Jų pajamos sieks 2 mlrd. 937 mln. eurų, o išlaidos, planuojama, - 2 mlrd. 917 mln. eurų.
TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis ir frakcijos nariai Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas trečiadienį pranešė, kad teikia rezoliuciją Seimui dėl 2019 metų savivaldybių ir valstybės biudžeto bei, jų teigimu, kritinės padėties Lietuvos viešajame sektoriuje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse14
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą3
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą11
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus35
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų5
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...