- Ignas Dobrovolskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas skeptiškai vertina praeitą pirmadienį Didžiojo septyneto (G7) šalių susitikime pasiūlytą idėją įvesti naftos ir dujų kainų lubas rusiškai žaliavai.
Jis tikina, kad tam, jog būtų įvestos kainų lubos, reikėtų kone visų pasaulio valstybių pritarimo tokiai idėjai, tačiau yra maža tikimybė, kad dėlto būtų susitarta.
„Vertinčiau ganėtinai skeptiškai tokius siūlymus, nes tiek naftos, tiek dujų rinkos yra pasaulinės, su labai daug įvairių žaidėjų. Be to, didelį vaidmenį vaidina naftos produktų rinka“, – Eltai teigė Ž. Mauricas.
Jis tvirtino, kad yra tikimybė, jog prie kainų lubų mechanizmo įvedimo prisijungtų tokios šalys kaip Indija, tačiau tada pakankamai stipriai išaugtų korupcijos grėsmė.
„Jei būtų įvedamos kainų lubos, bet Rusija pareikštų, kad atsisako tiekti tokia kaina, tada būtų kaip žaidimas, kai du automobiliai vienas į kitą važiuoja ir kas pirmas pasuks. Kam labiau reikia, Indijai pigesnės naftos ar Rusijai parduoti naftą. Tada būtų tikimybė, kad atsirastų įvairių schemų, per kurias ta nafta pasiektų tą pačią Indiją per kitas šalis, kurios nesutiktų dalyvauti toje schemoje“, – sakė ekonomistas.
Daug galimybių apeiti kainų lubų schemą
Ž. Mauricas tvirtina, kad yra daug kelių Rusijai, kaip ji galėtų išvengti kainų lubų, ypač jeigu atsirastų nemažai šalių, neprisidedančių prie tokios ribų įvedimo iniciatyvos.
„Rusiškos naftos nepirktų Vakarų šalys, galbūt viena kita sąjungininkė, kaip pavyzdys, Indija, ir tikslas yra, bet nafta plūstų į besivystančias rinkas, kurių yra sudėtinga ekonominė situacija, šalys patiria infliacinį šoką, maisto kainos kyla ir t.t., tai daugiausia yra Afrikos, Azijos, Pietų Amerikos šalys“, – aiškino vyr. ekonomistas.
„Tokiu būdu Rusija galėtų parduoti naftą. Taip pat ji galėtų sakyti, kad parduoda naftą tik toms šalims, kurios neprisijungia prie iniciatyvos, o toms šalims, kurios prisijungia, visai neparduoda. Afrikoje apskritai naftos rinka yra beveik visiškai šešėlinė“, – pridūrė jis.
Vertinčiau ganėtinai skeptiškai tokius siūlymus, nes tiek naftos, tiek dujų rinkos yra pasaulinės, su labai daug įvairių žaidėjų. Be to, didelį vaidmenį vaidina naftos produktų rinka.
Ekonomisto vertinimu, kainų lubų mechanizmą įgyvendinti ir išlaikyti yra labai sunku, nes yra daug galimybių jį apeiti, taip pat, išaugtų korupcinė rizika.
„Jeigu dėl naftos kainų spręstų politikai, tada didėtų grėsmė, nes atsiranda labai didelės sumos pinigų, ir Rusijai būtų didelė paskata bandyti kažkaip papirkti tuos politikus per aplinkui, kažkokiu būdu. Iš pradžių entuziazmo dėka turbūt nebūtų daug problemų, bet ilgainiui kiltų klausimas, ar toks mechanizmas gali ilgai būti“, – sakė Ž. Mauricas.
Tvaresnis kelias būtų didinti pasiūlą ir mažinti paklausą
„Luminor“ vyr. ekonomistas tikina, kad kainų lubos, kai kalbama apie pasaulinę naftos ir dujų rinką, nėra tvarus sprendimas. Pasak jo, tikimybė tokius mechanizmus išlaikyti metus arba dvejus yra labai menka, o ir pats mechanizmas geriausiu atveju įsigaliotų tik po metų, nes jo įgyvendinimui reikia pasiruošti.
„Tvaresnis kelias būtų tiesiog didinti pasiūlą, mažinti paklausą ir per tai mažinti kainas, kas buvo padaryta Sovietų Sąjungos paskutinį gyvavimo laikotarpį, kai buvo susitarta su Saudo Arabija palaikyti žemas naftos kainas“, – teigė Ž. Mauricas.
Be to, anot jo, tai neišspręstų ilgalaikių iššūkių, nes artimiausius keletą dešimtmečių didžiausias iššūkis bus palaikyti balansą tarp pasiūlos ir paklausos.
„Mes, vykdydami transformaciją iš iškastiniu kuru paremtos energetikos į atsinaujinančią, per mažai investuojame į iškastinį kurą ir pasiūla mažėja labiau negu paklausa“, – aiškino ekonomistas.
„Gali būti taip, kad artimiausius du dešimtmečius ar net ilgiau Rusijai ir kitoms naftą išgaunančioms šalims bus aukso amžius“, – pridėjo jis.
Lubų mechanizmo perdavimas tarptautinėms draudimo bendrovėms taip pat rizikingas
Ž. Mauricas tikina, kad lūkestis perduoti planuojamą lubų įgyvendinimą tarptautinėms draudimo bendrovėms taip pat rizikingas. Anot jo, bendrovės nėra labai entuziastingos ir šiuo atveju taip pat susiduriama su korupcijos rizikomis.
„Jos pačios, ne savo noru yra įveliamos į tokius potencialiai negražius žaidimus, bet vėlgi yra alternatyvų. Transportu, ir galbūt po kokių kelerių metų jų atsiras daugiau. Dabar į Kiniją, pavyzdžiui, iš Irano kiek veždavosi naftos, tai iš tikrųjų manau, kad tokių skylių būtų pakankamai nemažai“, – tvirtino ekonomistas.
„Investicija į vartojimo mažinimą, bendrai į energetiką didinant pasiūlą būtų prasmingesnė veikla negu įvedinėti lubas, nes natūraliai vėliau mažėjant paklausai, tikėtina, kad ir Rusijos pajamos pradėtų kristi. Bet jos labai ženkliai nenukris, nebent kainos nukristų smarkiai“, – pridūrė jis.
Praeitą savaitę vykusiame Didžiojo septyneto (G7) susitikime buvo aptarta galimybė įvesti naftos kainų lubas rusiškai žaliavai.
Šios idėjos autoriumi įvardijamas Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
G7 galimame plane numatytos pastangos nustatyti ne tik naftos, bet ir dujų kainų lubas, apie kurias yra minėjęs Italijos ministras pirmininkas Mario Draghis.
Didžiojo septyneto šalys numato, kad būtų įvedamas draudimas teikti visas paslaugas, kuriomis sudaromos sąlygos transportuoti Rusijos naftą jūra, nebent jos kaina būtų lygi arba mažesnė už kainos lubas, kurios turi būti nustatytos konsultuojantis su tarptautiniais partneriais.
Taip pat, plane numatyta siekti užtikrinti kainų lubų taikymą, ribojant galimybę naudotis Europos draudimo bendrovių paslaugomis Rusijos kroviniams, taip pat laivybos paslaugomis ir JAV finansavimu. Pagal schemą šios paslaugos būtų prieinamos tik importuotojams, kurie laikosi nustatytos lubų kainos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...